Ashburn +7,6 °C Rūkas
Penktadienis, 15 Lap 2024
Ashburn +7,6 °C Rūkas
Penktadienis, 15 Lap 2024

Bitininkystės matematika

2015/05/30


Bitė rapsų žiede – gerovė ūkininkui ir bitininkui, bet ne bitei.

– Pareikšti rūpestį nacionalinės bitininkystės situacija nepakanka, – teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos profesorius ir bitininkas Almantas Šimkus. – Tapusi atvira pasauliui Lietuva balansuoja ant šio verslo išlikimo ribos.

Partneriai ar eksperimentų poligonas? Mokslininko teigimu, iki šiol nėra tvirtos pozicijos dėl bičių veislininkystės. Viešojoje erdvėje sklando nepamatuotu optimizmu trykštantys pranešimai apie bitininkų ir augalininkystės ūkių šeimininkų susitarimus. Medaus vartotojai raminami galimybe rinktis vietinę ir įvežtinę bičių produkciją. - Bitininkystės matematika ragina suklusti, – perspėja prof. A. Šimkus, mintyje turėdamas pokyčius pasaulio rinkose. Europos Sąjunga, JAV, Kinija – šie vardai svarbūs ne tik maisto vartotojui, bet ir jo gamintojui, politikui, agrarinio sektoriaus strategijos formuotojui. Lietuvoje įtampą kelia artėjanti JAV ir ES laisvosios prekybos sutartis, ekonominio bendradarbiavimo su Kinija perspektyvos. Tapsime verslo partneriais ar pasaulio didžiųjų eksperimentų poligonu? Akademinis bičių išlikimo pavyzdys – situacija Kinijos Sičuanio provincijos Maochanio regiono sodininkystės ūkiuose. Dėl žmogaus veiklos populiarios `Maoven` veislės obuoliai, per metus davę apie 33 tūkst. t derliaus, įvertinto 6,4 mln. JAV dolerių, faktiškai išnyko. Nelaimės priežastis – nevaržomas ir ilgalaikis pesticidų naudojimas, išnaikinęs bites ir paskatinęs kitų vabzdžių bei medingųjų augalų degradaciją. Beveik dešimtmetį Maochanio sodininkai pavasariais kviesdavosi tūkstančius darbininkų ir penkias dienas šie šepetėliais ir paukščių plunksnomis eidavo nuo žiedo prie žiedo. Per dieną vienas darbininkas apdulkindavo penkias obelis. Vėliau ūkininkams toks bičių „pakaitalas“ pasirodė nuostolingas ir soduose jie pradėjo auginti slyvas, vyšnias, graikinius riešutmedžius, kitus augalus, kurie nėra reiklūs vabzdžių apdulkinimui.

Pinigai už bičių šeimų nuomas Gegužės 19 d. JAV administracija paskelbė bičių ir kitų medunešių vabzdžių bei apdulkintojų sveikatos apsaugos nacionalinę strategiją. Dokumentą (jame 58 puslapiai) parengė 14 federalinių ministerijų ir privataus sektoriaus atstovai. Prezidento Barako Obamos nurodymu specialistų grupė dirbo nuo 2014 m. birželio. Dokumente rašoma, kad medunešių bičių įnašas į JAV ekonomiką per metus yra 15 mlrd. dolerių. Drauge su bitėmis 150 pagrindinių žemės ūkio augalų apdulkina 4 tūkst. vabzdžių. Taip sukuriama trečdalis JAV gyventojų vartojamų maisto produktų. JAV bitininkystės pagrindas – 3 tūkst. profesionalių bitininkų, kurių pagrindinis pajamų šaltinis – bičių šeimų nuoma įvairiems augalams apdulkinti. Pavyzdžiui, Kalifornijos valstijoje 75 proc. bičių šeimų naudojamos migdolų plantacijoms apdulkinti. Prieš keletą metų vienos bičių šeimos nuoma ūkininkui kainavo 150 dolerių. JAV žemės ūkio ministerija bičių apsaugos strategijai 2015 m. skirs 48,5 mln. dolerių, 2016 m. – 78,9 mln. dolerių. Kitais finansiniais metais (2016 m.) minėtai valstybinei strategijai 1,5 mln. dolerių skirs JAV vidaus reikalų ministerija, 2 mln. dolerių – Aplinkos apsaugos agentūra. JAV administracijos paskelbtame dokumente teigiama, jog pagrindinis dėmesys bus skiriamas bičių ir medingųjų augalų bazės apsaugai, medunešių vabzdžių parazitų ir ligų tyrimams, pesticidų panaudojimo ir bičių žūčių sąveikai nustatyti, vabzdžiams apdulkintojams veisti. JAV administracijos patvirtinta strategija siekiama artimiausią dešimtmetį sumažinti bičių žūtis, sudaryti medunešiams ir augalus apdulkinantiems vabzdžiams apsaugines zonas, aprūpinti juos natūraliomis ganyklomis 2,8 mln. ha teritorijoje. Planuojama iki 2020 m. boružėlių-monarchų populiaciją padidinti iki 225 milijonų.

– Pasauliui atvira agrarinė Lietuva – grėsmė nacionaliniam bitininkystės sektoriui, – pastebi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos profesorius ir bitininkas Almantas Šimkus.

Kur bitės – ten migdolai ir riešutai Minėtą JAV administracijos parengtą ir patvirtintą strategiją įgyvendinti pavesta Švietimo, Žemės ūkio ministerijoms, Valstybės departamentui ir kitoms federalinėms ministerijoms bei agentūroms. Į šį darbą įtraukti nacionaliniai institutai ir tarptautinės organizacijos. - JAV – pagrindinė migdolų tiekėja, – pastebi LSMU VA prof. A. Šimkus, – o šių augalų derlius didžiąja dalimi priklauso nuo bičių. Pasak mokslininko ir bitininko, per pastaruosius kelis dešimtmečius JAV žemdirbiškiausioje Kalifornijos valstijoje migdolų plotai padidėjo 2,2 karto, o riešutų gamyba – 7,6 karto. Pavyzdžiui, 1983 m. migdolų plotai siekė 144 tūkst. ha, per metus buvo patiekiama 110 tūkst. t riešutų, 1993 m. – 165 tūkst. ha ir 222 tūkst. t, 2003 m. – 220 tūkst. ha ir 472 tūkst. t, 2013 m. – 324 tūkst. ha ir 839 tūkst. t migdolų riešutų. JAV statistikos tarnybos skaičiuoja, jog šalyje išauginama 80 proc. viso pasaulinio migdolų derliaus, 30 proc. jo suvartojama JAV, 70 proc. eksportuojama. Kalifornijos valstijoje yra trisdešimties veislių 90,7 mln. vaisius brandinančių migdolų medžių. Jiems apdulkinti reikia 1,6 mln. bičių šeimų, tačiau pačioje valstijoje tėra tik 0,4 mln. bičių šeimų, o 1,2 mln. tenka įsivežti iš kitų valstijų. Šiame projekte dalyvauja 1600 profesionalių bitininkų. Bites vežti į Kaliforniją reikalingi 6 tūkst. sunkvežimių. Skaičiuojama, kad migdolus apdulkina 31 milijardas bičių. Plantacijose yra apie 2,5 trilijonai migdolų žiedų, tačiau riešutais tampa tik 700 milijardų. Kiti žiedai neužsimezga, nes jų neaplankė bitės. Kovo mėnesį pasibaigus migdolų žiedų apdulkinimo sezonui, daugelis bitininkų lieka Kalifornijoje, nes bičių reikės žydėti pradedančioms vyšnioms, slyvoms ir avokadams. Dalis bitininkų iš Kalifornijos vyksta į Vašingtono valstiją, kurioje bitės apdulkins obelis, kita dalis – į Šiaurės ir Pietų Dakotą, kur bičių laukia liucernų, saulėgrąžų ir dobilų plotai. Techase bičių laukia arbūzų laukai, Floridoje – klementinų (mandarino ir apelsino hibridas) plantacijos, Viskonsine – spanguolės, Mičigane – mėlynės.

Bičių „komandiruočių“ pasekmės Daugelio JAV ekspertų nuomone, ilgalaikės bičių šeimų „komandiruotės“ suardo įprastą bičių gyvenimo ritmą, o didelės medunešių vabzdžių sankaupos Kalifornijos valstijoje lemia patogenų ir parazitų platinimą. Ši aplinkybė lemia, jog sektoriuje kyla nauji negatyvūs reiškiniai, pavyzdžiui, bičių šeimų kolapsas. – Pesticidai, varozės erkės, sausra ir maža genetinė įvairovė tampa grėsme bičių šeimoms, – JAV bitininkystės patirtį komentuoja prof. A. Šimkus. Kita priežastis, dėl ko bitės nyksta už Atlanto, – tai natūralių bičių ganyklų trūkumas. Proteinų, riebalų ir angliavandenių, esančių natūraliose žiedadulkėse ir būtinų bitėms vystytis, reikšmė gerai išstudijuota. Tačiau apie vitaminų, mineralų ir metalų (mikronutrientų) žiedadulkėse reikšmę mokslas dar nepasakė deramo žodžio. Būtent todėl labai sunku sukurti bitėms tinkantį visavertį maistą. Amerikiečiai siūlo išeitį – sukurti aplink dirbamus laukus medingųjų augalų juostas. Tam būtų galima pasinaudoti valstybės parama: minimalios išlaidos vienam tokių augalų hektarui – 600 dolerių. Žemės ūkio augalų derlingumą tokia priemonė padidintų vidutiniškai 15 proc.

Lietuva kasmet įsiveža 100 t iš Kinijos! Lietuvos bitynuose kasmet pagaminama apie tūkstantis tonų medaus, dalis jo eksportuojama, o vartotojui šalia lietuviško siūlomas iš Kinijos, Ukrainos ir Europos Sąjungos šalių įvežtas medus. Prekybos centruose atidžiai skaitydamas etiketes vartotojas randa tik užmaskuotą informaciją. Etiketėse užtenka nurodyti, kad produktas yra ES ir ne ES šalių mišinys. Kas ten primaišyta, ne visiems svarbu, žmonės mišinius perka dėl mažesnės kainos, be to, mišiniams dažniau nei lietuviškam medui prekybininkai pritaiko nuolaidas ir taip sugundo pirkti. Kasmet į šalies rinką patiekiama šimtai tonų medaus. Pavyzdžiui, Latvijoje per metus pagaminama 600 t medaus, įvežama (dažniausiai iš Kinijos) – 300 t. Lietuviai kasmet įsiveža vidutiniškai po 100 t medaus iš Kinijos, Ukrainos, Lenkijos, Latvijos, Vokietijos. Mūsų šalyje klesti mėgėjiška bitininkystė. Verslu ją laiko keliolika šalies ūkininkų. Valstybės požiūris geranoriškas: dirbk, jei turi laiko, lėšų, tik netrukdyk žemės ūkio verslui. Bitininkai prisimenami tik aplinkosaugos projektuose ar svarstant genetiškai modifikuotų organizmų legalizavimo klausimus. Iš už Atlanto atklydusi bitininkavimo patirtis kol kas dar tik svajonių laboratorijos mėgintuvėlyje.

Autoriaus nuotraukos

Justinas ADOMAITIS „ŪP“ korespondentas

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.

Dalintis