Ekoteroristai siautėja, šįkart nusitaikė į lauko bandymą

Milano universiteto mokslininkai inicijavo pirmąjį Italijoje redaguotų genų ryžių lauko tyrimą. Maži DNR fragmentai buvo pašalinti iš elitinės ryžių veislės, siekiant padidinti kultūros atsparumą grybinei ryžių ligai, kuri kelia didelę grėsmę pasėliams visame pasaulyje. Vertinama, kad grybelis Magnaporthe oryzae kasmet sunaikina pakankamai ryžių, kurie galėtų išmaitinti apie 60 milijonų žmonių.

Genų redagavimo metodas ES klasifikuojamas kaip nauja genomų technologija (NGT), o Jungtinėje Karalystėje paprastai vartojamas terminas „tikslusis veisimas“. Jis leidžia tiksliai modifikuoti augalų genus, neįvedant svetimos DNR, yra greitesnis ir tikslesnis procesas palyginti su įprastais selekcijos metodais.

Ypatingaisiais ryžių daigais – naujoji veislė pavadinta „RIS8imo“ – buvo užsodintas kuklus 28 kv. m plotas ūkyje netoli Pavijos. Tačiau nepaisant kuklaus laukelio eksperimentas apibūdinamas kaip reikšmingas Europos biotechnologinių tyrimų šuolis ir svarbus Europos mokslo centrų bendradarbiavimo rezultatas. Italijos Milano universiteto mokslininkai bendradarbiavo su kolegomis iš Jungtinės karalystės Kembridžo universiteto Seinsberio laboratorijos (TSL) ir Vokietijos Makso Planko biologijos instituto.

Sėkmingas lauko bandymas reikštų, kad ryžiai Italijoje ir kitur gali būti auginami tvariau, naudojant mažiau cheminių fungicidų. „RIS8imo“ buvo sukurta pasitelkus visiškai naują idėją – redaguoti patogenui jautrius genus, kad jie taptų nefunkcionalūs.

„Šiandien yra revoliucinė diena biotechnologams, užsiimantiems augalų genetiniu tobulinimu“, – pradedant lauko bandymą sakė Vittoria Brambilla, Milano universiteto mokslininkė ir projekto vadovė, pradedant lauko bandymą mokslininkę citavo partneris Jungtinėje Karalystėje TSL.

Mokslo bendruomenė priblokšta

Tačiau vos mėnesiui praėjus po to, kai buvo pasodinti unikalūs daigai, grupė ekologinių teroristų surengė naktinį išpuolį. Vandalai daugumą augalų nurovė arba nupjovė, greičiausiai su pjautuvu. Kai kurie augalai pradeda atsigauti, tačiau, pasak projekto vadovės V. Brambilla, eksperimentas praranda mokslinę vertę, kad galima būtų patikrinti augalų atsparumą grybeliui.

Įvykio priblokšta mokslo bendruomenė atkreipia dėmesį, kad projektas atitiko visus Aplinkos ministerijos, atitinkamos komisijos poveikio aplinkai vertinimo lygius, jam entuziastingai pritarė regiono ir senato politikai.

Redaguotų genų ryžiai buvo pasodinti po ilgo biurokratinio proceso. Siekiant išvengti žiedadulkių sklaidos bandymų laukelis buvo apsuptas 400 kv. m nedirbamos žemės, o nuo gyvūnų apsaugotas tvora.

„Tai, kas įvyko, yra labai tragiška, ypač kolegoms, praradusiems svarbų eksperimentą", – „Science“ cituoja Silvio Salvi, Bolonijos universiteto augalų genetiką ir Italijos žemės ūkio genetikos draugijos prezidentą. Tačiau jis įsitikinęs, kad išpuolis neužkirs kelio panašiems projektams.

Naujieji metodai, gerai pasiteisinę laboratoriniuose bandymuose, kaip ryžių atveju, turi būti patikrinti lauko sąlygomis. Italijoje lauko bandymai tapo įmanomi pernai vyriausybei priėmus atitinkamą nutarimą.

Biotechnologiniams eksperimentams prašo suteikti laisvę

Mokslo bendruomenė viliasi, kad už išpuolį atsakingi asmenys bus nustatyti. Kita vertus, tikimasi įstatymų leidėjų ir vyriausybės paramos.

Ne pelno organizacija Asociacija už mokslinių tyrimų laisvę inicijavo peticiją – kreipimąsi į parlamentą ir vyriausybę, kad būtų užtikrinta laisvė atlikti biotechnologinius eksperimentus atvirame lauke. Bandymas buvo sunaikintas, tačiau projektą įmanoma tęsti sumažinta apimtimi. Tačiau tam, kad darbą galima būtų tęsti kitais metais, reikalingas atitinkamas teisinis reguliavimas. Nė vienas eksperimentas negali nutrūkti vos po vienų metų.

Šiuo metu Italijoje planuojami dar keli kiti eksperimentiniai lauko bandymai su redaguotų genų augalais, įskaitant vynmedžius, kurie buvo redaguoti siekiant padidinti jų atsparumą ligoms, išlaikant gerąsias savybes.

Parlamento ir Vyriausybės prašoma „nedelsiant patvirtinti išimtį“, kuri suteiktų teisę mokslo tikslais atlikti lauko bandymus, ir nustatyti tam aiškias taisykles, ypač kai naudojami genų redagavimo metodai. Pasak peticijos, žmogaus teisę į mokslą, taip pat teisę naudotis mokslo pažangos teikiama nauda gina ir tarptautiniai susitarimai.

ŪP portalo informacija

Projekto vadovės Vittoria Francesca Brambilla nuotr.