Paramos pieno sektoriui dalybų viražai: šaukštai po pietų

Kreipėsi dėl taisyklių teisėtumo

Dėl pandemijos ir karo Ukrainoje sunkumus patiriantiems žemės ūkio sektoriams pernai Europos Komisija (EK) skyrė skubią finansinę paramą. Ji, žinoma, teko ir pieno gamintojams, teigiantiems, kad sektorius vis neišbrenda iš krizės. Lietuvai skirta apie 10,66 mln. Eur pagalbos suma. Parama pieno gamintojams buvo paskirstyta pagal žemės ūkio ministro K. Navicko patvirtintas išimtinės paramos pieno gamintojams ekonominiam gyvybingumui išsaugoti administravimo taisykles.

Viena iš sąlygų – į paramą galėjo pretenduoti gamintojai, 2023 m. balandžio–birželio mėn. pardavę pieną perdirbti Žemės ūkio duomenų centre (ŽŪDC) registruotiems pieno supirkėjams. Kita sąlyga – parama skiriama pieno gamintojams, kuriems supirkėjai už supirktą natūralų žalią pieną tuo laikotarpiu mokėjo vidutinę pieno pirkimo kainą, ne didesnę kaip 40 ct/kg, išskyrus ekologinio ūkio statusą turinčius ūkius ir kooperatyvų narius (jiems – ne daugiau kaip 45 ct/kg).

Be to, paramos dydis diferencijuotas pagal 2023 m. liepos 1 d. gamintojo Ūkinių gyvūnų registre įregistruotų pieninių veislių karvių skaičių ir 4 pakopas, kurios nustatytos Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (SP). Taip pat buvo įvestos paramos „lubos“ – vienam gamintojui skiriama paramos suma negalėjo viršyti 20 tūkst. Eur.

Tokie ŽŪM sugalvoti kriterijai sulaukė daug kritikos, žemdirbių organizacijos argumentavo, kad paramos dydžio skaičiavimas yra visiškai nepagrįstas, neatliktas teisės akto poveikio vertinimas, nors to svarbą akcentavo ir Konkurencijos taryba, nevertinta pieno gamintojų pozicija ir t. t.

Įdomiausia tai, kad žemės ūkio ministrą perspėjo ir ŽŪM darbuotojai. „Ūkininko patarėjas“ disponuoja ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento ministrui skirtu raštu, kuriame atkreipiamas dėmesys, kad žemės ūkio ministro įsakymo „Dėl 2023 m. išimtinės paramos pieno gamintojams ekonominiam gyvybingumui išsaugoti administravimo taisyklių patvirtinimo“ projekte nustatomi paramos skyrimo kriterijai galimai nevisiškai atitinka 2023 m. liepos 14 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2023/1465, kuriuo numatoma skubi finansinė parama žemės ūkio sektoriams, patyrusiems konkrečių problemų, darančių poveikį žemės ūkio produktų gamintojų ekonominiam gyvybingumui, 1 straipsnio 3 dalies nuostatas, kur teigiama, kad „3. Priemonės taikomos remiantis objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, kuriais atsižvelgiama į nukentėjusių ūkininkų patirtus ekonominius nuostolius ir užtikrinama, kad išmokos neiškraipytų rinkos arba konkurencijos“.

Ministras buvo perspėtas

Tad ministras buvo perspėtas dėl abejotinų paramos skyrimo kriterijų, bet juos patvirtino ir parama buvo išdalyta. Tačiau žemdirbių organizacijoms kilo klausimų dėl galimos atskirų ūkio subjektų diskriminacijos, sąžiningos konkurencijos ir lygiateisiškumo. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA) inicijavo kreipimąsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT) dėl šio norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo. Kiek vėliau dėl to į LVAT kreipėsi grupė Seimo narių – Andrius Palionis, Kęstutis Mažeika, Liudas Jonaitis, Valius Ąžuolas ir Vidmantas Kanopa. Buvo prašoma panaikinti taisyklių galiojimą.

Jie atkreipė dėmesį, kad, reglamentu skiriant paramą, valstybės narės privalėjo paskirstyti pagalbą, remdamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, ir užtikrinti, jog išmokos neiškraipytų rinkos bei konkurencijos. O ŽŪM, įgyvendindama reglamentą, patvirtino taisykles, pagal kurias paramą paskirstė galimai pažeisdama lygiateisiškumo principą, sąžiningos konkurencijos laisvę, diskriminuodama dalį pieno gamintojų ir iškraipydama rinką.

Skunde pabrėžiama, kad taisyklės galimai teikia privilegijas bei diskriminuoja pieno gamintojus ir prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Atkreipiamas dėmesys, kad įsakymu nėra skiriama parama pieno gamintojams, kurie pieną realizavo kitais būdais, pavyzdžiui, per trumpąsias tiekimo grandines, nors visi gamintojai susidūrė su finansiniais sunkumais dėl išaugusių sąnaudų, nepriklausomai nuo to, kam pieną parduoda ir kokiu būdu jį realizuoja. Juolab ir pati ŽŪM skatino tiesioginius pardavimus.

Lygiateisiškumo principo pažeidimas įžvelgiamas, nes parama skirta tik tiems pieno gamintojams, kuriems už supirktą natūralų žalią pieną supirkėjai mokėjo ne daugiau kaip 40 ct už kg. „Didesnė pieno supirkimo kaina tiesiogiai priklauso nuo pieno gamintojo investicijų. Taigi, nėra objektyvaus pagrindo neskirti paramos daugiau investuojantiems pieno gamintojams, nes jų patiriamos sąnaudos yra didesnės už mažesnę pieno supirkimo kainą gaunančius gamintojus. Nenurodoma jokių objektyvių duomenų, kodėl buvo būtina ir objektyvu finansiškai padėti pieno gamintojams pagal nustatytą pieno supirkimo kainą“, – argumentuojama skunde.

Kreipimesi į LVAT taip pat buvo pabrėžta, kad ŽŪM nepateikė objektyvių ir pagrįstų duomenų, kodėl paramos dydžio suma diferencijuojama pagal laikomų karvių skaičių ir įvedamas paramos dydžio apribojimas – iki 20 tūkst. Eur. „Paramos dydžio skaičiavimas yra visiškai nepagrįstas ir neparemtas jokiais objektyviais kriterijais, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kodėl atitinkamą karvių skaičių laikę gamintojai gauna didesnę ar mažesnę paramos sumą, nei kiti gamintojai, laikantys kitokį karvių skaičių. Labiausiai dėl paramos dydžio apskaičiavimo kriterijų yra nepagrįstai diskriminuojami mažiausi ir didžiausi pieno gamintojai“, – rašoma kreipimesi į LVAT.

Nesijaučia nusikaltusi

ŽŪM nesijaučia ką nors pažeidusi ir mano, kad nustatė objektyvius, tinkamus ir proporcingus reikalavimus gamintojams, paramos dydžius pagrįstai diferencijavo ir išskirstė, laikėsi visų reikiamų teisės aktų leidybos procedūrų. Ji LVAT argumentavo, kad pagalbos suma yra itin ribota, todėl turi būti skirta paremti tik labiausiai paveiktiems sektoriams ir tik iš dalies kompensuos labiausiai paveiktų asmenų ekonominius nuostolius.

Ministerija nurodė, kad, siekiant kuo didesnės naudos pieno gamintojams, taisyklėse nurodyto įkainio dydžiui apskaičiuoti buvo paimtos 2022 m. gruodžio–2023 m. gegužės mėn. natūralaus pieno supirkimo kainos. O gamintojų laikomų karvių skaičius, kaip gamintojus skirstantis rodiklis, nustatytas vadovaujantis kompleksiniais SP kriterijais. Proporcingumo principais nustatyti diferencijuoti paramos lygiai buvo pagrįsti, EK įvertinus ekonominės veiklos (pienininkystės sektoriaus ūkių pelningumo) statistinius duomenis, atsižvelgiant į ilgalaikę šalies pieno sektoriaus veiklos analizę.

ŽŪM argumentavo, kad paramos ribojimas atsirado, siekiant tikslingiau ir sąžiningiau skirti krizės rezervo paramą. „Nustatyta maksimali 20 tūkst. Eur paramos suma leidžia pasiekti reglamento tikslus – pieno gamintojų rinka nėra iškraipoma, nesuteikiamas nepagrįstas pranašumas nedidelei daliai gamintojų, išlaikomas paramos skirstymo proporcingumas. Maksimalaus paramos dydžio neįtvirtinimas sukurtų situaciją, kad didesnė paramos dalis būtų skirta ekonomiškai stipriems ir gyvybingiems ūkiams“, – LVAT aiškino ŽŪM.

Teismas bylos nenagrinėjo

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija nutarė nutraukti norminę administracinę bylą pagal Seimo narių pateiktą pareiškimą dėl 2023 m. išimtinės paramos pieno gamintojams ekonominiam gyvybingumui išsaugoti administravimo taisyklių dalies teisėtumo. Nutartis neskundžiama.

„Pareiškėjų kvestionuojamos taisyklių nuostatos yra išimtinai susijusios su paramos skyrimu ir išmokėjimu, t. y. su tomis administracinėmis procedūromis, kurios galėjo būti atliktos tik iki 2023 m. sausio 31 d. Kitaip tariant, ginčijamos norminio administracinio akto nuostatos nebegali būti taikomos, jomis reguliuoti santykiai yra pasibaigę ir jokia teisėkūros subjekto intervencija į atitinkamą teisinį reguliavimą nebėra įmanoma“, – rašoma LVAT nutartyje.

LVAT akcentavo, kad Seimo narių pareiškimas yra abstraktus, t. y. nesusijęs su individualia byla, ir pabrėžė, jog bylos nutraukimas neužkerta kelio individualią bylą nagrinėjančiam bendrosios kompetencijos arba administraciniam teismui kreiptis su prašymu ištirti ir nebegaliojančio (prilyginamo nebegaliojančiam) norminio administracinio akto dalies teisėtumą, jeigu tai būtina sprendimui individualioje byloje.

Liko be atsakymų

„Teismas ilgai tempė laiką, ir, grubiai tariant, net neišnagrinėjo skundo, tik konstatavo faktą, kad parama jau išdalyta, ji buvo vienkartinė ir neva jau nebeaktuali, ir bylos nenagrinėjo iš esmės. Teismas sako, kad praėjo laikas, nors mes kreipėmės netrukus po tokių taisyklių patvirtinimo, regis, pernai rugsėjį. Keista, kad taip ilgai viskas užtruko“, – ŪP LVAT nutartį komentavo vienas iš skundo autorių parlamentaras A. Palionis. Jis atkreipė dėmesį, kad LVAT nutartis buvo priimta 2024 m. gegužės 22 d.

Seimo narys pabrėžė, kad bylos išnagrinėjimas būtų svarbus ateičiai: „Paramos nesugrąžinsi ir tos diskriminacijos nepakeisi, bet jeigu byla būtų iš esmės išnagrinėta, būtų aiški situacija – ar gali taip ŽŪM elgtis, ar ne. Bet dabar atsakymo nėra.“

Turinys – realus, išvados – abstrakčios

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Algimanto SNARSKIO piešinys
 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.