Unikali idėja: vištidė su „žaidimų kambarėliu“

Kaip kilo mintis auginti vištas?

Ilgai gyvenome Vilniaus mieste, bet nusprendėme nusipirkti namą. Dirbu sostinėje, todėl toli nuo miesto nepabėgome, jau ketvirti metai kaip įsikūrę Akmeniškių kaimelyje. Artimiausi kaimynai kaip ir mes gyvena nuolat, kiti, sodininkai, atvažiuoja tik vasarą.

Sklypo plotas nemažas, yra daržas, sodas, tad žmona Sandra pasiūlė auginti kokių nors gyvulių. Turime du vaikučius – Kajų ir Izabelę, manome, kad juos reikia nuo mažens pratinti prie gyvūnų, mokyti jais rūpintis. Bet karvei, avims ar ožkoms pas mus vietos per mažai, užtat vištoms – pats tas. O ir kiaušinius deda. Mėsai neauginame, nes vaikai jomis labai džiaugiasi, net vardus kiekvienai išrinko. Nusižiūrėję sausainių pavadinimą, vieną gaidelį pavadino Oreo, nes jis juodai baltas. Dar turime Rožytę, kuri greičiausiai bus Rožiukas. Be to, auginame triušį, šunį, tris kates, tai ir vištas auginame labiau pasidžiaugti nei dėl naudos.

Rinkomės įvairių veislių paukščius – turime Auksinių Viandotų, Maranų, Malajų, vieną Australorpą, Leghornų ir Ameraukanų miksų bei Plikakaklių, jie itin egzotiškai atrodo, ne visiems patinka dėl neįprastos išvaizdos. Taigi ir kiaušinių turėsime skirtingo margumo. Kol kas jų dar laukiame, nes viščiukams tik du mėnesiai. Šiek tiek nustebome, pamatę, kad jau dabar, lyginant su įprastomis vištomis, jie gerokai stambesni.

Šiuo metu auginame 22 viščiukus, nors galvojome pradėti nuo 10-ies. Veislių įvairovė tokia didelė, kad norisi kuo daugiau pabandyti. Planuojame būrį paįvairinti Bramsų, Kochinchinų veislėmis. Labai noriu Jokohamo veislės vištų. Jos labai gražios, ypač gaideliai, kurių uodegas puošia ilgos, įspūdingos plunksnos. Nors šios vištos labai lengvos, deda mažai kiaušinių, man nuostabiai gražios.

Jūsų pastatyta vištidė labiau primena namelį. Ar nebūtų buvę paprasčiau ir pigiau įrengti įprastą naminiams paukščiams skirtą aptvarą?

Dar prieš šeimai įsigyjant vištų, pradėjau ieškoti informacijos apie vištides. Lietuviškoje erdvėje beveik nieko neradau, net nėra galimybės nusipirkti, nebent labai mažą, labiau tinkamą triušiui laikyti. Bet normalaus namelio vištoms, kur būtų galima užeiti, laisvai judėti, pasidėti reikiamus įrankius, nėra.

Man norisi, kad jaunimas suprastų, jog ūkininkavimas nėra vien senelių užsiėmimas ir kieme stovintis, blogą kvapą skleidžiantis tvartas. Manau, kad net už minimalią kainą įrengtas ūkinis pastatėlis gali atrodyti tvarkingai, estetiškai, negadinti kiemo vaizdo. Gražiai prižiūrimas gali tapti ir mažosios architektūros objektu.

Todėl pradėjau domėtis, kaip tvarkomasi kitose šalyse ir daug informacijos, vištidžių pavyzdžių radau amerikiečių ir kanadiečių portaluose. Jie stato labai gražius namelius. Išsirinkau man patikusį ir panašų įrengiau savo kieme. Lietuvoje šiek tiek šalčiau, todėl saviškį apšiltinau. Bet, tiesą sakant, ne visų veislių vištos šalčio bijo, tad žiūrėsiu, kaip peržiemos, jeigu apšiltinimo nereikės, nuimsiu. Šie paukščiai sunkiau ištveria karštį.

Be to, esu sumanęs žiemai sumontuoti organinio stiklo plokštes ten, kur dabar yra metalinis tinklas – taip vištų aptvaras bus apsaugotas nuo vėjo ir sniego, o viduje šilta ir šviesu. Pavasarį plokštes išmontuosiu ir padėsiu kitam sezonui.

Ieškodamas vištidės brėžinių tikriausiai daug sužinojote ir apie pačių paukščių poreikius?

Iš tiesų, pradžioje žinojome tik tai, kad vištos deda kiaušinius ir juos galima valgyti. Pradėjęs domėtis, kaip jas apgyvendinti, sužinojau, daug įdomios informacijos. Pirmiausia aiškinausi, kiek ploto joms reikia, ir iškart susidūriau su skirtingomis išvadomis. Vienur rašoma, kad vištidėje 3–4 vištoms užtenka 1 kvadratinio metro, o pasivaikščioti kiemelyje - kone 10-ies. Kitur tvirtinama, kad 1 kvadratinio metro reikia vienai vištai.

Apie vienintelį dalyką rastuose šaltiniuose rašoma vienoda – kiek vištai reikia vietos ant laktos. Pasirodo, ant metro ilgio laktos gali sutūpti 4–5 vištos. Sutūpusios viena šalia kitos gali ir pasišildyti. Savo namelyje laktas sukonstravau taip, kad, pagausėjus pulkui, būtų galima pritvirtinti papildomą laktą.

Taupydamas vietą kieme, namelį pakėliau nuo žemės ir pasivaikščiojimo kiemelį įrengiau po juo. Čia jos lesa ir atsigeria, o pačiame namelyje nakvoja. Taip pakeltą vištidę ir valyti lengviau. Privažiuoji su karučiu ir nubrauki viską žemyn, nereikia lankstytis, kilnoti. Bet nelaikysime vištų vien aptvare, kai sulauks trijų mėnesių amžiaus, ketiname leisti vaikštinėti ir vabaliukus rankioti visame kieme.

Tiesa, namelyje paukščiams ketinu įrengti įvairių atrakcijų – laipynes, sūpynes, ant virvės pakabinsime kopūstų ar moliūgų. Esu skaitęs, kad vištoms net metalofoną aptvare padeda, nes mėgsta garsus. Toks „žaidimų kambarėlis“ ypač reikalingas žiemą. Kai vištos mažiau laiko praleidžia lauke, turi mažiau galimybių domėtis aplinka, ima dažniau peštis, viena kitai pešioti plunksnas.

Nuo pirmų dienų viščiukus pratinome prie žmonių, norėjome, kad nebijotų prisilietimų, kad būtų galima paglostyti, paimti į rankas. Pamatę ateinantį žmogų jie subėga prie durų, žino, kad kažkas gardaus atnešama. Niekada neiname tuščiomis, pasiimame salotų, agurkų, meliono, obuolių, agrastų, serbentų ar dar ko nors. Labiausiai mėgsta agurkus ir agrastus.

Karštomis dienomis gardėsius specialiai atšaldome, kad paukščiai šiek tiek atsigaivintų. Jie visada mus pasitinka džiaugsmingai, kudakuodami, lesa tiesiai iš rankų. Žinoma, toks jaukumas priklauso ir nuo veislės, kai kurios iš prigimties nemėgsta artumo, bet mes rinkomės viščiukus iš bendrauti linkusių veislių.

Specialiose nišose įrengiau lizdus, kur, laikui atėjus, vištos galės dėti kiaušinius. Pradėjus domėtis natūralia paukščių elgsena, kilo mintis lizdus sukonstruoti taip, kad, priėjus prie į lauko pusę išsikišusių nišų, būtų galima jas atdaryti ne iš viršaus, bet iš priekio. Daiktus, artėjančius iš viršaus, vištos suvokia kaip keliančius grėsmę, instinktyviai reaguoja kaip į besiartinantį plėšrųjį paukštį ir stresuoja, tad nesinori jų gąsdinti. Be to, iš priekio atidarius lizdą, patogiau išimti kiaušinius.

Jūsų įrengtoje vištidėje yra daug langelių ir net kaminas...

Jei šalčio vištos nelabai bijo, išskyrus kai kurias veisles, tai karštį sunkiau ištveria. Todėl svarbu, kad patalpa būtų vėdinama, nesikauptų drėgmė. Langai ir durys padeda ventiliuoti namelio vidų, o per kaminėlį išeina karštas oras. Jis ne tik dėl grožio, bet ir atlieka labai svarbią vėdinimo funkciją.

Kai dienomis oro temperatūra lauke pakildavo iki 30 °C ir daugiau, o vakarais laikėsi apie 20 °C, viščiukams buvo tvanku net ir būnant pasivaikščiojimo kiemelyje. Tomis dienomis jie net gulėjo sparnus išskleidę, į vandenį dėjome ledukus arba šaldančias kasetes, kad geriau atsigaivintų. Jeigu ne langai, tikriausiai būtų buvę dar prasčiau. Bet vis pasvarstau, kad gal reikėtų papildomo ventiliatoriaus.

Tikriausiai svarbu, kokioje kiemo vietoje statyti vištidę?

Ankstesni savininkai dabartinės vištidės vietoje taip pat laikė vištų. Man ji tiko. Žiemą svarbu, kad statinio langai būtų pietų pusėje, nes į vidų patenka daugiau natūralios šviesos ir šilumos. Bet vasarą šis privalumas gali tapti trūkumu, kai karštomis dienomis saulė prikaitina patalpą. Todėl reikalinga gera ventiliacija.

Mano vištidėje lizdai yra į pietryčių pusę. Kol šviečia saulė, paukščiai vaikštinėja po nameliu ir nekaista, o žiemą galės jaukiai įsitaisyti lizduose. Be to, namelis stovi prie graikinio riešuto ir saulei kylant medis meta šešėlį, o įdienojus dalis kiemelio taip ir lieka pavėsyje.

O kur keliauja iš vištidės išvalytas vištų kraikas?

Į namelį pilu apie 25 cm kraiko. Žiemą jis bus naudingas ir kaip papildomas apšiltinimas. Į kraiką pilame natūralaus mineralo – Ceolito – miltelių, kurie prailgina kraiko naudojimo laiką, sugeria drėgmę, sulaiko kvapą, mažina amoniako koncentraciją. Todėl šio kraiko nemaišau su kitu kompostu, pilu į atskirą dėžę ir naudoju darže. Ceolitas visiškai nekenkia augalams ir naudojamas dirvai gerinti, kompostui gaminti.

Po nameliu papiltas plautas statybinis smėlis. Ten vištos lesa, čia pat daugiausia ir tuštinasi. Smėlį nuo išmatų išvalau grėbliu ir tai, ką sugrėbiu, taip pat supilu į panaudotam kraikui skirtą komposto dėžę.

Kuo daugiau langų, tuo geriau vištidė vėdinasi karštomis vasaros dienomis.

Pašnekovo vaizdo medžiaga