Šinšilų auginimas – verslo idėja jaunimui

Gyvūnų gerovė – svarbiausias veiksnys siekiant kokybiškos produkcijos.

Apie tuštėjantį Lietuvos kaimą ir iš jo emigruojantį darbo neturintį jaunimą kalbama nuolat. Tačiau į Birštone Tradicinio atsakingo gyvūnų auginimo verslo asociacijos surengtą praktinę-mokslinę konferenciją „Šinšilų auginimo, kaip ekonomiškai efektyvaus verslo, galimybės Lietuvoje „susirinkęs gausus būrys jaunų žmonių iš įvairių šalies regionų akivaizdžiai įrodo, kad jau esama ir priešingų – labai džiuginančių – tendencijų. Ne vienas renginio dalyvis prisipažino, kad svetur padirbėjęs šinšilų ar kitokių kailinių žvėrelių auginimo ūkyje ir šiek tiek užsidirbęs, grįžo į tėvynę tam, kad čia, pasinaudodamas įgyta patirtimi, vystytų savą šinšilų auginimo verslą. Juolab kad Lietuvos kaimo plėtros programoje alternatyvių verslų skatinimui yra numatyta ir investicinė parama.

Augintojų organizacija stebina aktyvumu Tradicinio atsakingo gyvūnų auginimo verslo asociacija (TAGAVA) Lietuvoje yra bene jauniausia gyvūnų augintojus vienijanti savivaldos organizacija, susikūrusi vos prieš pusantrų metų, tačiau jau spėjo nuveikti stebėtinai daug – asociacijos iniciatyva Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) finansavus šiuo metu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos (LSMU VA) mokslininkai baigia atlikti tyrimus, įrodysiančius, kokios šinšilų auginimo sąlygos labiausiai atitinka šių žolėdžių graužikų gerovės poreikius. Augintojai tikisi, kad, remdamasi būtent šių tyrimų rezultatais, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) patvirtins naujus kailinių gyvūnų laikymo reikalavimus. Kauno technologijos universiteto maisto technologijos specialistai, atlikę asociacijos inicijuotą tyrimą, jau įrodė, kad šinšilų mėsa gali būti siūloma vartotojui kaip saugus ir sveikas produktas. Ši žinia besikuriančiam verslui taip pat labai į naudą. Šiuo metu TAGAVA baigia rengti šinšilų veislininkystės pro­g­ramą, tad netrukus turėtų ras­tis ir specializuotų šinšilų veis­lininkystės ūkių, nes dabar au­gintojai sertifikuotų žvėrelių gali įsigyti tik užsienyje. Ateityje asociacija planuoja rengti šinšilų aukcionus, kaip pažangiose šalyse įprasta visuose ūkinių gyvūnų veislininkystės sektoriuose. Dar viena ne mažiau svarbi asociacijos veiklos sritis – atvirų durų dienos šinšilų ūkiuose, kurių metu potencialūs šinšilų augintojai turi galimybę susipažinti su šinšilininkystės verslu ir moderniomis žvėrelių auginimo technologijomis. Šiuo metu šalyje yra per šimtas šinšilininkystės ūkių, tačiau nemokamus kursus baigė dar 300 asmenų iš Telšių, Tauragės, Mažeikių, Švenčionių ir kitų regionų.

Gyvas alternatyvusis verslas – gyvas regionas Birštone vykusi mokslinė-praktinė konferencija, kurioje dalyvavo žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, Seimo narių, padedančių spręsti kaimo bendruomenėms ir ūkininkams rūpimus klausimus, parlamentinės grupės pirmininkas Ričardas Sargūnas, įvairių valstybės institucijų ir savivaldybių atstovai, taip pat prasidėjo atvirų durų diena Prienų r. įsikūrusiame šinšilų auginimo ūkyje. Šio ūkio šeimininkai svečiams pasakojo, kad tik geros auginimo sąlygos gali garantuoti aukštą šinšilų kailiukų kokybę. Visa šiame ūkyje pagaminta produkcija yra skirta eksportui ir iškeliauja į tarptautinį Kopenhagos kailių aukcioną. Ūkio šeimininkų žiniomis, Lietuvoje kol kas tėra nupirkti vos dveji moteriški šinšilų kailio kailiniai. Jų kaina – 30 tūkst. Eur. ŽŪM ministrė Virginija Baltraitienė, su renginio dalyviais dalydamasi įspūdžiu apie pirmąją betarpišką pažintį su šinšilininkyste, pastebėjo, kad šiam alternatyviam verslui šalies regionuose yra visos palankios sąlygos: tinkamas klimatas, darbo jėgos perteklius. Svarbiausia – tokio verslo gali imtis jauni, didelių investicijų neturintys žmonės, kuriems šiuo metu įsigyti nuosavos žemės ir kurtis kaip jauniesiems ūkininkams yra problematiška. Seimo narys R. Sargūnas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad vienintelis būdas mažinti ekonominį ir socialinį netolygumą tarp regionų – verslo plėtra. O tokiu verslu sėkmingai gali tapti ir šinšilininkystė. Tačiau tam, kad verslai regionuose vystytųsi, Seimo nario teigimu, vienodai reikalinga ir išmintinga investicinė politika valstybėje, ir aiški vietos savivaldos strateginė kryptis. „Norint paskatinti regionų plėtrą ir padidinti socialinę sanglaudą, būtina vykdyti koordinuotą valstybės intervencinę investicinę politiką. Tik tolygus ir tvarus regionų skirtumo mažinimas garantuos tvarų visos valstybės augimą perspektyvoje“, – neabejojo R. Sargūnas.

Po dvejų metų emigracijos Anglijoje į Lietuvą grįžusi Dijana Grudzinskienė Utenos r. vysto šinšilininkystės ūkį. „Esame augimo stadijoje. Šiuo metu turime 1 tūkst. žvėrelių. O ateityje planuojame jų auginti 4,5 tūkst.“, – planais dalijasi jauna moteris.

Gyvūnų gerovės standartams nustatyti pasitelktas mokslas „Fermoje mūsų buvo daug, visi į ją užėjome vienu metu ir kalbėjome garsiai. Tačiau gyvūnai išliko ramūs, nors literatūroje rašoma, kad šinšilos – vieni jautriausių gyvūnų. Tai įrodo, kad jie laikomi išties geromis sąlygomis“, – kalbėjo LSMU VA profesorius Paulius Matusevičius, kailinius žvėrelius tyrinėjantis jau 15 m. LSMU VA profesorius pasakojo, kad, atsižvelgiant į tai, jog iki šiol tebetrūksta moksliniais tyrimais pagrįstų duomenų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti šinšilų gerovės ir laikymo reikalavimus, šiuo metu atliekamas pusmetį truksiantis tyrimas šių gyvūnų auginimo ir laikymo sąlygų gerovės aspektais. Nes, P. Matusevičiaus žodžiais, „nauja žinia tiek augintojams, tiek augintojų veiklą reglamentuojančioms valstybės institucijoms turi būti tiksli ir įrodyta“. Tyrimo metu vertinamas šinšiloms skirto narvo dydžio poveikis prieaugliui, veisimui, nustatinėjamos žvėrelių traumų priežastys, sveikatingumas, kailiuko kokybė ir įvairūs kiti parametrai. Šiuo metu augintojai ir VMVT nesutaria, kokio dydžio narvelis labiausiai atitinka šinšilų poreikius. VMVT rekomenduoja, kad narvelis siektų 1 m aukštį, nes šinšilos iš prigimties yra šoklūs gyvūnai. Tad LSMU VA atlikta studija moksliškai pagrįs, kokius matmenis „perkelti“ į norminį teisės aktą. Renginyje dalyvavęs VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas Giedrius Blekaitis priminė, kad šiuo metu VMVT vadovaujasi šių metų gegužės pirmąją įsigaliojusiu VMVT direktoriaus įsakymu „Dėl kailinių gyvūnų laikymo reikalavimų“. Šis dokumentas nustato reikalavimus gyvūnų laikymo vietoms ir įrangai, siekiant užtikrinti šių gyvūnų sveikatingumą, gerovę ir apsaugą. VMVT atstovas taip pat priminė, kad iki šių metų rugpjūčio 1 d. laikytojai, laikantys daugiau kaip 50 šinšilų, privalo įsiregistruoti VMVT teritoriniame skyriuje. „Augintojams privalu nepamiršti ir to, kad aplinkiniai gyventojai neturi turėti priežasčių skųstis dėl aplinkos taršos, gyvūnų pabėgimų. Taip pat šinšilininkystės ūkiuose būtina diegti biologinio saugumo priemones, nes vykdyti ligų prevenciją ir kontrolę yra nepalyginti pigiau, nei gyvūnus gydyti ar juos prarasti. Paprastai tariant, augintojai turi stengtis, kad ūkyje būtų kuo mažiau lankytojų“, – pabrėžė G. Blekaitis.

Bendros kalbos apie šinšilų poreikius netrūko VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiajam veterinarijos gydytojui Giedriui Blekaičiui ir LSMU VA profesoriui Pauliui Matusevičiui.

Nusipelno vietos strateginėse valstybės programose „Šiandien Lietuva, palyginti su dauguma kitų ES šalių, verti­nant daugumos gyventojų gau­namų pajamų lygį, nėra eko­­nomiškai tvirta. Ypač su­dė­­tinga ekonominė situacija yra regionuose ir ma­žuo­se mies­te­liuose. Vienas v­ei­ks­­­min­giausių bū­dų pakelti jų ekonominį ir gyventojų ge­ro­­vės lygį – smul­kiojo verslo, nereikalaujančio didelių investicijų, skatinimas ir jam vystyti palankių verslo sąlygų sudarymas“, – kalbėjo verslo konsultantas, Organizacijų vertinimo agentūros vadovas dr. Petras Oržekauskas, klausdamas, dėl kokių priežasčių Pasaulio Bankas, kasmet skelbiantis šalių, kuriose lengviausia kurti verslą, sąrašą, Lietuvą iš 17 vietos „nuleido“ į 24-ąją. P. Oržekausko pastebėjimu, šiuo metu ekonomiškai atgaivinti ir vystyti Lietuvos regionus yra keturios teorinės galimybės. Pirmoji jų – skatinti prekybos verslą, tačiau tai neįmanoma, nes pozicijas visur jau yra užėmę didieji prekybos tinklai. Antroji – skatinti ir plėtoti gamybą, tačiau šiuo atveju susiduriama su infrastruktūros, logistikos ir kvalifikuotos darbo jėgos problemomis. Trečioji – skatinti turizmą, tačiau nelogiška, kad visos savivaldybės taptų turizmo centrais, nes tokiu atveju ir visa Lietuva „turėtų būti paskelbta muziejumi po atviru dangumi.“ „Bet yra ir ketvirtoji galimybė – skatinti tokį verslą, kuriam nereikalingos didelės investicijos ir aukšta darbuotojų kvalifikacija. Vertinant esamą situaciją regionuose, būtų priimtinausia juose skatinti žemės ūkio verslus. O viena tokių žemės ūkio verslų krypčių galėtų būti išskirtinai pelningas ir nereikalaujantis pradinių investicijų kailinių žvėrelių auginimas, juolab kad kai kuriose kitose ES šalyse, „spaudžiant“ žaliųjų judėjimui, šis verslas yra uždraustas, nors iš tiesų tai tik į naudą Rusijos, Kinijos ir kitų trečiųjų šalių augintojams, kurie žvėrelius laiko išties nehumaniškomis są­ly­go­mis. Jei Lietuvos valstybė ska­­tintų šį verslą, būtų sudarytos są­­lygos didinti gyventojų užim­tumą bei plėtoti regionų eko­no­miką“, – neabejodamas kalbėjo Organizacijų vertinimo agentūros vadovas. Pasak jo, Europos šalyse sumažėjus kailinių gyvūnų auginimo apimtims, Lietuvai atsivėrė geros galimybės jas didinti. Šiuo metu Lietuva užima apie 2 proc. Europos ir 1,2 proc. pasaulinės kailinių žvėre­lių produkcijos rinkos. „Šio sek­to­riaus produkcijos eksportas Lie­tu­vos ekonomikai, remiantis tarp­tau­tinio Kopenhagos aukciono duo­menimis, kasmet duoda iki 126 mln. Eur pajamų. Kartu su pagalbiniais pašarų, fermų įrangos gamybos verslais, sukuriama apie 4 tūkst. darbo vietų. Vargu ar kuri nors kita Lietuvos pramonės ar žemės ūkio šaka pasižymi tokiais gerais rezultatais“, – teigė P. Oržekauskas, pastebėdamas, kad beveik 100 proc. Lietuvoje užaugintų šinšilų kailių produkcijos yra eksportuojama. Todėl, verslo konsultanto nuomone, siekiant toliau sėkmingai plėtoti ir skatinti šinšilų auginimo verslą, jis turėtų būti pripažintas vienu prioritetinių agroverslo šakų ir įtrauktas į valstybinio bei regioninio lygio žemės ūkio verslo skatinimo ir plėtros programas. Tuo, kad šinšilininkystės verslas yra pelningas, teigė neabejojantis ir „Ūkininko patarėjo“ kalbintas TAGAVA direktorius Tomas Gailius. „Ne paslaptis, kad, pavyzdžiui, Kaune, iš kurio esu kilęs, didelė dalis dabar labai solidžių verslininkų atsistojo ant kojų augindami kailinius žvėrelius. Be abejo, šiandien problemų yra ir dėl veislinės medžiagos, ir dėl įrangos įsigijimo. Turime savą architektą, išmanantį normatyvinius teisės aktus ir galintį turimą pastatą pritaikyti šinšilų auginimo reikmėms, taip pat verslo konsultantą, galintį padėti parengti investicinį projektą gauti paramą. Žodžiu, kad tik žmonės turėtų inicia­tyvos. O jos, akivaizdu, nestinga“, – renginio metu sunkiai spėdamas atsakinėti į šinšilų auginimo verslu besidominčiųjų klausimus su šypsena teigė TAGAVA vadovas.

Autorės nuotraukos

Rasa PRASCEVIČIENĖ „ŪP“ korespondentė

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.