Maitinanti Europa. Bendrajai žemės ūkio politikai – 60 metų

Žmonės Europoje ir už jos ribų ištisas kartas mėgaujasi įvairiu aukštos kokybės maistu. Tai įvyko neatsitiktinai. Lėmė ES bendroji žemės ūkio politika , kurioje pirmą kartą nustatytos žemės ūkio veiklos rėmimo taisyklės valstybėms narėms, po daugelį metų trukusio niokojančio karo ir bado.

Politika, žinoma kaip BŽŪP, per dešimtmečius vystėsi taip, kad būtų reaguojama į kintančią rinką, vartotojų poreikius ir tokius veiksnius kaip klimato kaita ir darnaus vystymosi poreikis.

Praėjus šešiems dešimtmečiams nuo jos pradžios 1962 m., pagal BŽŪP šiandien remiama atvira bendroji ES žemės ūkio maisto produktų rinka, užtikrinant prieinamas kainas, išlaikant kai kuriuos aukščiausius pasaulyje saugos ir aplinkos apsaugos standartus bei išlaikant kaimo bendruomenių gyvybingumą.

Pirmosiomis 1962 m. dienomis, po 140 valandų trukusių diskusijų, šešių Europos Bendrijų valstybių steigėjų ministrai sudarė susitarimą, suteikiantį teisinę galią pirmajai Europos bendrai žemės ūkio politikai.

Pradiniai šios politikos tikslai yra įtraukti į Romos sutartį ir šiandien tebėra BŽŪP pagrindas:

• didinti našumą ir stabilizuoti rinkas;
• užtikrinti maisto prieinamumą prieinamomis kainomis
• užtikrinti ūkininkams deramą gyvenimo lygį

Kas šiandien yra bendroji žemės ūkio politika?

Saugus saugaus maisto tiekimas net ir krizės įkarštyje

Stabilus maisto prieinamumas daugelį metų leido žmonėms maisto tiekimą laikyti savaime suprantamu dalyku.

Tačiau dėl COVID-19 krizės maisto tiekimo saugumas vėl sukėlė rūpesčių. Kai pandemija smogė ES šalims, daugelis prekybos centrų lentynų buvo beveik ištuštintos baiminantis, kad ekonomikos sulėtėjimas gali sukelti didelį maisto trūkumą.

Tačiau pandemija nereiškė, kad europiečiams pritrūko maisto.

Priemonės, kurių ES ir valstybės narės ėmėsi pagal galiojančius BŽŪP reglamentus, taip pat transporto sektoriuje, buvo labai svarbios užtikrinant maisto gamybos ir tiekimo tęstinumą. Supaprastintos taisyklės, pagal kurias sezoniniams darbuotojams leidžiama kirsti sienas, užtikrinant jų indėlį į ES žemės ūkį.

Be to, didesnis BŽŪP taisyklių lankstumas reiškė, kad ūkininkai ir kaimo plėtros paramos gavėjai, susidūrę su grynųjų pinigų srautų problemomis, palankiomis sąlygomis gavo subsidijas, didesnę valstybės pagalbą ir paskolas bei garantijas. Išimties tvarka nepanaudotos kaimo plėtros programų lėšos taip pat buvo skirtos laikinai pagalbai ypač nukentėjusiems asmenims suteikti.

Be to, siekdama įveikti galimas krizes, ES priėmė Nenumatytų atvejų planą aprūpinimui maistu užtikrinti. Krizės atveju įdiegiamas koordinavimo mechanizmas, kuriuo naudodamosi Europos Komisija, valstybės narės ir kiti subjektai, pavyzdžiui, maisto gamintojai, gali užtikrinti, kad maisto tiekimas išliktų saugus.

Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą dar kartą išbando ES gebėjimą užsitikrinti maistą. Rusijos agresija dar labiau sustiprino pasaulinę maisto krizę, dėl to milijonams žmonių gresia badas.

Dėl BŽŪP jokios maisto trūkumo rizikos ES. Atsarginių priemonių planas ir tvirta BŽŪP garantuojama paramos struktūra yra ES priemonės, padedančios atlaikyti karo padarinius žemės ūkio maisto produktų sektoriuje. ES bendradarbiauja su tarptautiniais partneriais, kad užtikrintų nuolatinę laisvą prekybą žemės ūkio ir maisto produktais bei maisto prieinamumą labiausiai nuo maisto krizės nukentėjusiose šalyse.

Parama sektoriui ir jo augimui

Žemės ūkio sektorius susiduria su tam tikrais unikaliais iššūkiais. Tai labai priklauso nuo oro sąlygų ir klimato, o gamybai reikia laiko ir planavimo, todėl atsiranda atotrūkis tarp vartotojų paklausos ir pasiūlos. Nenuspėjami paklausos modeliai sukelia nuolatinį rinkos nestabilumą, dėl kurio svyruoja kainos. Šie veiksniai turi įtakos ūkininkų pajamoms, kurios yra maždaug 40 proc. mažesnės nei kituose sektoriuose.

Valstybės parama ūkininkams yra būtina: užtikrinti kokybišką ir prieinamą maistą. Tiesioginėmis išmokomis BŽŪP užtikrinama, kad ūkininkai galėtų tikėtis stabilesnių pajamų, atlaikydami kainų ir paklausos svyravimo poveikį. Nuo 2000-ųjų pradžios ūkininkai daugiausia gauna išmokas ne pagal gaminamą produkciją, o plotą.

Pagal BŽŪP ES taip pat remia ūkininkavimo sektoriaus plėtrą. Kadangi vyresnio amžiaus ūkininkai išeina į pensiją, vis mažiau jaunų žmonių renkasi ūkininko karjerą. Tik 11 proc. ES ūkių valdytojų yra jaunesni nei 40 metų (2016 m.). Pritraukti į sektorių naujo kraujo yra iššūkis.

Nuo 2013 m. reformų į BŽŪP įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama: skatinti jaunąją kartą patekti į žemės ūkio maisto produktų sektorių ir dalyvauti kaimo vietovių plėtroje.

Parama gali būti teikiama tiesioginių dotacijų arba paskolų forma, kurios gali būti naudojamos startuoliams finansuoti ir vystymosi projektams pradėti. Ekonominė parama jauniesiems ir naujiems ūkininkams turėtų papildyti priemones, kurių imamasi siekiant užtikrinti kaimo vietovių klestėjimą: bendruomenės gali paskatinti naujas kartas įsikurti ir užsiimti verslu Europos kaimo vietovėse.

Pagalba Europos kaimo vietovėms klestėti

Kartu su ES plėtra į rytus 2000-ųjų pradžioje buvo įvestas naujas BŽŪP „ramstis“, kuris prisidės prie kaimo ir kalnuotų vietovių bendruomenių pragyvenimo.

Be kitų privalumų, kaimo plėtros finansavimas teikia paramą žemės ūkiui nepalankiose vietovėse, padedant užtikrinti, kad šios vietovės išliktų apgyvendintos. Jis taip pat prisideda prie: atokių ir kalnuotų vietovių didesnio patrauklumo gyventi teikiant paramą infrastruktūrai ir paslaugoms, pavyzdžiui, sveikatos priežiūrai, vaikų priežiūrai ir plačiajuosčiam ryšiui.

Pagrindinis būdas šiems tikslams pasiekti yra LEADER. Taikant šį metodą, bendruomenės žmonės dalyvauja kuriant ir įgyvendinant strategijas, priimant sprendimus ir paskirstant išteklius savo kaimo vietovių plėtrai.

Vietos veiklos grupės yra šio naujoviško metodo varomoji jėga. Per jas žmonės ir vietos organizacijos nukreipia savo energiją ir išteklius į savo teritorijos ir bendruomenės plėtrą, lėšų naudojimą grindžiant principu „iš apačios į viršų“.

Atviros produktų rinkos kūrimas

Bendrosios rinkos sukūrimas ir reguliavimas nuo pat BŽŪP sukūrimo buvo jos pagrindas. Nuo pat pradžių kiekvienam žemės ūkio produktui buvo nustatytos rinkos taisyklės, pagrįstos kainų garantijomis ir valstybės intervencija.

Vystantis BŽŪP, bendroji rinka visiems produktams buvo sukurta ten, kur intervencinis ir kainų palaikymas nebebuvo taikomi.

Šiandien bendroji rinka suteikia Europos ūkininkams prieigą prie 447 milijonų klientų 27 šalyse ir leidžia jiems platinti savo produkciją už nacionalinių sienų. Taip Švedijos prekybos centrų lentynose galima rasti graikiškų alyvuogių ir alyvuogių aliejaus arba Airijos ūkininkas gali parduoti savo ūkio mėsą Italijoje.

ES ūkininkai taip pat eksportuoja į ES nepriklausančias šalis. Pasauliniu lygmeniu ES žemės ūkio maisto produktai parduodami ir vartojami milijonų žmonių visame pasaulyje, todėl ES yra didžiausia pasaulyje maisto produktų eksportuotoja. Tačiau ES taip pat siūlo rinką ne ES importuotojams. Laikantis į rinką orientuoto požiūrio, kai prekybos kliūtys ir importo mokesčiai yra praeities bruožai, šiandien ES yra trečia pagal dydį maisto produktų importuotoja pasaulyje.

Europos praktinės patirties apsauga

ES yra viena iš pagrindinių žemės ūkio maisto produktų eksportuotojų dėl įvairios ir gausios vietos ir regionų aukštos kokybės maisto produktų pasiūlos, tai senų žemės ūkio tradicijų ir praktinės patirties rezultatas.

ES geografinės nuorodos (SKVN, SGN ir GN) reiškia, kad pripažįstamos tam tikrų produktų intelektinės nuosavybės teisės, apsaugant juos nuo imitavimo ir netinkamo naudojimo. Jie yra naudinga rinkodaros priemonė ir padeda vartotojams atpažinti kokybiškus produktus.

Apie 3 500 vynų, spiritinių gėrimų ir maisto produktų (nuo alyvuogių iki kumpio ir sūrio) šiuo metu yra saugomi pagal ES teisę ir yra apsaugoti nuo neteisėtos praktikos ES ir visame pasaulyje.

Be kokybės ženklų, BŽŪP padeda stiprinti ūkininkų vaidmenį tiekimo grandinėje teikiant paramą gamintojų organizacijoms.

Rinkoje, kuriai būdingas didelis mažų ūkių skaičius ir mažiau mažmenininkų grupių, derybose dėl kainų ūkininkai dažnai susiduria su galios disbalansu. Siekiant padėti smulkesniems ūkiams padidinti savo derybinę galią ginant savo interesus tiekimo grandinėje, pagal BŽŪP remiamas ūkių prijungimas prie gamintojų organizacijos ir gamintojų organizacijų asociacijoms.

Gamintojų organizacijos, veikdamos kaip kooperatyvai ar kitos panašios grupės, padeda ūkininkams didinti savo pajėgumus teikdamos pagalbą rinkodaros ir techniniais klausimais. Daugelis tokių organizacijų atlieka svarbų vaidmenį propaguodamos geografines nuorodas savo bendruomenėje ir už jos ribų.

Žalioji ir skaitmeninė ateitis

Aplinkos apsauga ir Žemės išteklių išsaugojimas yra labai svarbūs maisto gamybai ir gyvenimo kokybei.

Parama ūkininkams tiesioginėmis išmokomis užtikrina: pajamų stabilumą, taip pat atlyginama už aplinką tausojantį ūkininkavimą ir viešąsias paslaugas, už kurias rinkos paprastai nemoka, pavyzdžiui, rūpinimąsi kraštovaizdžiu, kraštovaizdžio išsaugojimą, biologinės įvairovės apsaugą ir pagalbą švelninant klimato kaitos poveikį.

Pagal naująją BŽŪP, kuri taikoma nuo 2023 m. sausio mėn., šios pastangos sustiprinamos ir numatomas didesnis ES žemės ūkio indėlis į aplinką ir klimatą. Naujos aplinkos ir klimato sistemos – vadinamosios ekologinės sistemos – turi būti finansuojamos iš 25 proc. kiekvienos valstybės narės asignavimų tiesioginėms išmokoms.

Žalioji praktika, kurią ūkininkai gali taikyti priklausomai nuo savo valstybės narės, apima, pavyzdžiui, dirvožemio išsaugojimą, biologinės įvairovės apsaugą, sekvestruojamąjį ūkininkavimą ir maisto medžiagų valdymą.

Skaitmeninimas, technologinės inovacijos ir moksliniai tyrimai taip pat gali padėti reaguoti į iššūkius, ūkininkams susiduriant su tokiais klausimais, kaip maisto tvarumas, mitybos saugumas, gyvūnų gerovė, energijos vartojimo efektyvumas ir daugelis kitų. Pagal BŽŪP remiamas ūkininkavimo metodų modernizavimas, kad sektorius taptų veiksmingesnis, konkurencingesnis ir ekologiškesnis.

Novatoriško ūkininkavimo pavyzdžiai apima tikslųjį ir pažangųjį ūkininkavimą, tvarias drėkinimo sistemas ir ankstyvo kenkėjų aptikimo priemones.

Ateities perspektyvos

Per daugiau kaip šešiasdešimt metų ES bendroji žemės ūkio politika padėjo Europai užtikrinti, kad europiečiai turėtų saugaus maisto. Ji atlieka žemės ūkio ir visuomenės partnerystės vaidmenį.

Palaipsniui itin integruota ES politika perėjo prie modelio, kuriuo remiama ES produktų rinka, išsiskirianti vieningais standartais ir aukšta kokybe. Ji parodė, kad gali judėti kartu su laiku ir prireikus prisitaikyti.

2023 m. prasidėjo dar vienas svarbus BŽŪP raidos etapas taikant reformuotą politiką.

ŪP portalas su ES Tarybos sekretoriatu