Latvių elektrikų brigados atvyko padėti tvarkytis su audros padariniais

„Nors Latvijoje praūžė taip pat stipri audra, šioje šalyje elektros sutrikimų fiksuota gerokai mažiau. Latvijoje sukabeliuoto elektros tinklo dalis panaši kaip Lietuvoje, tačiau elektros linijų proskynos miškingose teritorijose iškertamos kelis kartus platesnės, todėl ant elektros oro linijų audros metu užvirto mažiau medžių ir energijos tiekimas buvo atstatytas greičiau. Jeigu norime ir Lietuvoje turėti mažesnius neigiamus audrų padarinius, turime platesnių proskynų praktiką leisti taikyti ir mūsų šalyje“, – sako ESO vadovas Renaldas Radvila.

Atvykę į Lietuvą „Sandales tīkls“ elektrikai nusistebėjo, jog medžiai auga taip arti elektros linijų. Anot jų, tai ir yra didžiausia problema, lėmusi tokius pažeidimo mastus.

Lietuvoje teisės aktai prie vidutinės įtampos 10 kV elektros linijų leidžia iškirsti tik 3 metrų pločio proskyną (koridorių, valomą nuo medžių), o apsaugos zona, kurioje galima vykdyti medžių genėjimą, siekia vos 10 metrų. Palyginimui, Latvijoje leidžiamas 6,5 m pločio proskynos, o genėjimas – net 30 m plotyje. Be to, Lietuvoje apie darbus reikia įspėti prieš 30 dienų ir gauti atitinkamus sutikimus, o Latvijoje to daryti nereikia. Panašius standartus kaip Latvijoje taiko ir estai.

„Miško proskynų platinimas yra viena pagrindinių prevencinių priemonių, kuri leistų sumažinti audrų sukeliamų elektros sutrikimų skaičių ateityje. Taip pat turime pagalvoti, kokia galėtų būti tvarka, kuri numatytų greičiau gauti leidimus kirtimams numatytose proskynose. Dabartinis procesas yra sudėtingas ir lėtina proskynų valymo tempą. Apie šią problemą kalbame jau kurį laiką, tačiau kol kas politiniai sprendimai ir teisės aktų pakeitimai dar nėra priimti“, – sako R. Radvila. 

Kabeliavimą reikia derinti su proskynų platinimu

ESO vadovas teigia, kad tinklo kabeliavimas (elektros laidų perkėlimas nuo stulpų po žeme) yra viena elektros tinklo saugumo didinimo priemonių, ji yra ir bus vykdoma, tačiau siekiant efektyvumo ją reikia derinti su miško proskynų platinimu.

„Kasmet sukabeliuojame apie 2 tūkst. kilometrų elektros linijų, o iš viso po žeme eina apie 36 proc. tinklo, panašiai kaip ir kaimyninėse šalyse. Vis tik, sukabeliuoti visą tinklą būtų brangu ir nebūtinai efektyvu. Esame įvertinę, kad tai kainuotų virš 6 mlrd. Eur. Juolab, kad tokiam darbui atlikti reikėtų turėti ir milžiniškus žmogiškuosius resursus“,  – sako R. Radvila.

Be to, anot jo, tokių linijų gedimus ir nutrūkimus užfiksuoti sudėtingiau ir tokios linijos atstatymo darbai užtrunka nepalyginamai ilgiau: tenka kasti gruntą, ardyti asfalto dangą ir pan. Šie darbai būtini kad būtų galima prieiti prie požeminio kabelio.

„Tad miško proskynų valymas yra efektyvus sprendimas, ką rodo ir mūsų, ir kitų šalių praktika“, – sako ESO vadovas.

Brigadų skaičius išaugo penktadaliu 

Ketvirtadienio 15 val. duomenimis, elektros tiekimo sutrikimus dar jaučia apie 22 tūkst. iš 1,9 mln. klientų Lietuvoje. Šiuo metu šalyje dirba 300 brigadų, kurios šalina elektros tiekimo sutrikimus visuose regionuose.

ESO teigia, kad yra pasitelkti visi Lietuvoje įmanomi pajėgumai, bendrovės ir rangovų darbuotojai, kurie turėjo laisvadienius ar buvo atostogose, tačiau neišvykę iš Lietuvos, buvo atšaukti iš atostogų ir nuo pat pirmadienio atlieka elektros sutrikimų šalinimo darbus.

Bendrovės teigimu, nuo 2018 m. metais ESO ir rangovų elektrikų brigadų skaičius išaugo iki 265 ir yra apie 20 proc. didesnis nei prieš dešimtmetį.

ESO informacija