Dainiaus gyvenimas, pelnytas padėkų už pagalbą

Pirmadienio rytą šalies internetiniuose portaluose pasirodė informacijos ir užuojautos, kad Anapilin per nelaimingą atsitikimą iškeliavo vienas aktyviausių Kėdainių krašto ūkininkų – Dainius Sabulis (1992–2024). Ilsėtis prie Aukštadvario tvenkinio jis buvo nuvykęs su žmona ir savo mažais vaikais.

Dainius apibūdinamas kaip buvęs labai aktyvūs jaunasis ūkininkas – vieną kadenciją jis dirbo ir Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininku. Puoselėjo augalininkystės ūkį ir taikė naujausias technologijas. Buvo įsitikinęs, kad apie įdiegtų technologijų naudą ūkyje galima spręsti tik po 5 metų atkaklaus darbo. Dainius kartu su broliu Gediminu tapo 2019 metų konkurso „Metų ūkis“ pirmosios vietos laimėtojais. D. Sabulis tuomečiame Aleksandro Stulginskio universitete studijavo žemės ūkio inžineriją ir vadybą. Agronominių mokslų įgyti nesistengė, nes, pasak Dainiaus, tai galima sužinoti iš medijų, kitų žemdirbių bei savos praktikos. Dainius mėgo taikyti įvairias naujoves. Jo valdose buvo surengta ne viena žemės ūkio technika prekiaujančios firmos lauko diena. „Niekada neperkame technikos, kol ją neišbandome“, – yra sakęs Dainius.

Nuo mažų dienų Dainių pažinojęs Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Aušrys Macijauskas „Ūkininko patarėjui“ pasakojo, kad, jo žiniomis, Dainius šeštadienį nuėjęs toliau nuo šeimos pažvejoti ramesnėje vietoje ir iš ten nebegrįžo. Jo kūnas netrukus rastas vandenyje prie pat kranto.

„Didelė netektis, visi labai pergyvename, esame giliai sukrėsti. Dėl to, kas atsitiko, man labai skaudu. Nes draugavome su Dainiaus tėvu, kuris Gelnų kaime (Pelėdnagių sen., Kėdainių r.) buvo mūsų kaimynas ir su kuriuo kartu pradėjome ūkininkauti 1990 metų pradžioje. Mano akyse jo sūnus Dainius užaugo. Dainius nuo pat mažų dienų kartu su tėvu ūkyje buvo prie technikos, nes mėgo ją. Todėl dabar, sulaukęs tik 32 metų, buvo jau labai patyręs ūkininkas“, – prisiminimais su redakcija dalijosi A. Macijauskas, apgailestaudamas, kad ne taip seniai teko dalyvauti ir Dainiaus tėčio Vilmanto (gim. 1958 m.) laidotuvėse.

Taip pat jau daug metų Dainių pažinojo ir Pelėdnagių seniūnas Edvinas Pagirskas. „Mes buvome pažįstami dar gerokai prieš man pradedant dirbti seniūnu. Seniūnas esu jau aštuonerius metus. Aš dalyvaudavau autoralio varžybose, o Dainius buvo šios sporto šakos entuziastas. Jis atvažiuodavo kartu su savo pusbroliu stebėti varžybas, buvo užkietėjęs sirgalius. Nuo tada mes ir pažįstami“, – prisiminė E. Pagirskas.

Seniūnas sakė sekmadienį patyręs šoką, kai jam paskambino viena moteris ir paklausė, ar jis žino apie šitą nelaimę, ar tai tik pramanytos kalbos. „Bijojau skambinti, tik palaukęs dvi valandas paskambinau Dainiaus broliui, kuris patvirtino tą nelaimę“, – ŪP sakė E. Pagirskas.

Ne taip seniai Palėdnagių seniūnas dar džiaugdavosi Dainiaus pagalba seniūnijai. „Vykdant kelių žvyravimo programą dirbome išvien su Dainiumi. Ir sniegą jis Gelnuose nuo kelių savo technika nuvalydavo. Mes puikiai sugyvendavome, pasiskambindavome vienas kitam, tardavomės kokius darbus reikia gražiau ir geriau padaryti. Jis buvo labai entuziastingas, padėdavo ir kitiems ūkininkams. Dar dabar negaliu suprasti – atsitiko kažkoks absurdas“, – teigė E. Pagirskas.

Seniūnas prisiminė ir tai, kaip su Dainiaus technikos pagalba buvo padidinta aikštelė prie kapinių, kad tik žmonėms būtų patogiau. „Dainius  buvo fantastiškas žmogus, iš kurio tryško daug iniciatyvos, kuris ir kitiems negailėjo savo energijos. Jis būdavo vienas didžiausių mano padėjėjų rengiant Pelėdnagiuose žemdirbių šventes vėlų rudenį, visiems darbymečiams pasibaigus. Dainius buvo ir sumanus medžiotojas, savo energija bei savomis lėšomis prižiūrėjęs ir taisęs miško keliukus“, – sielvartą sunkiai tvardė seniūnas E. Pagirskas.

Redakcijos ir socialinių tinklų nuotraukos

Viršelyje: Dainius Sabulis, buvęs Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas, tryško energija ir buvo visų mėgstamas pagalbininkas.