Ar jūrose vėl siautės elektrikai?

Rugsėjo 13 d. paskelbtame olandų vyriausybės plane žemės ūkiui ir žuvininkystei naujoji dešiniųjų koalicinė Nyderlandų vyriausybė paskelbė apie ketinimą iš naujo patvirtinti prieštaringai vertinamą praktiką ir panaikinti taip vadinamus „trukdančius Europos reglamentus“.

Lobistų įtaka

Šis pranešimas pateiktas intensyvaus Nyderlandų žvejybos pramonės lobizmo fone, siekiant panaikinti ES lygmens draudimą, galiojantį nuo 2021 m.

Nyderlandų vyriausybė, kurią sudaro kraštutinių dešiniųjų PVV partija, liberalioji VVD partija, kovos su korupcija Naujoji socialinė sutartis ir BoerBurgerBeweging (BBB) ​​agrarinis judėjimas, ketina imtis „naujo kurso“ žemės ūkio ir žuvininkystės srityje.

Jų plane rašoma, esą „maisto saugumas ir inovacijos žemės ūkyje, sodininkystėje ir žuvininkystėje yra labai svarbūs“, todėl priduriama, jog Haga nori „sukurti paramą Europoje“, vėl leidžiančią žvejoti elektriniais impulsais.

Pavyzdžiui, Prancūzija, pagrindinė žvejybos valstybė Šiaurės jūroje, o taip pat Belgija uždraudė tokią praktiką dar 2021 m. Kaip teigiama šiame raporte, 2018 m. Prancūzija vadovavo koalicijai, apimančiai nevyriausybines organizacijas, verslinę žvejybą, prabangius viešbučius ir garsius virėjus, ragindama Europos Parlamentą uždrausti tokią praktiką, nes ji „kelia grėsmę vandenynų produktyvumui ir visam žvejybos sektoriui“.

Argumentai ir kova

Žvejyba elektriniais impulsais buvo uždrausta 1998 m., tačiau ES 2006 m. „eksperimentiniu“ pagrindu suteikė leidimą tokiai žūklei pietinėje Šiaurės jūros dalyje. Valstybės narės šiai praktikai turėjo teisę skirti 5 proc. savo laivyno.

2006–2021 m. Šiaurės jūroje šią žvejybą vykdė daugiausia olandų laivai (Pavyzdžiui, 2018 m. – 84 laivai).

Tokios žvejybos oponentai visada sakė, jog elektros signalų siuntimas, siekiant apsvaiginti ir išgąsdinti žuvis, kol jos nepatenka į tinklus, turi žalingų pasekmių vandens faunai.

Kita vertus, jo šalininkai teigia, kad šis metodas yra saugesnis aplinkai nei, pavyzdžiui, dugninis tralavimas, nes sumažina anglies dvideginio išmetimą bei degalų sąnaudas ir esą daroma mažiau žalos jūros dugnui.

Beje, šiuos olandų argumentus savo studijoje patvirtino Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) tarpvyriausybinės jūrų mokslo organizacija. Todėl Nyderlandų žvejai teigia, kad ES draudimas nėra pagrįstas mokslu ir trukdys naujovėms žvejybos pramonėje.

2019 metais Nyderlandai apskundė ES sprendimą Europos Teisingumo Teismui priėmus Briuseliui palankų sprendimą. Tačiau 2021 m. Europos Aukščiausiasis teismas atmetė Nyderlandų bandymą sustabdyti draudimą žvejoti elektriniais impulsiniais tralais.

Tiesa, draudimas galėtų būti panaikintas, jeigu būtų pateikti rimti moksliniai argumentai, tačiau tai priklausytų ir nuo Komisijos bei valstybių narių pozicijos.

Situacija Baltijos jūroje

Ne tik elektros impulsų naudojimas, bet ir paprastas tralavimas yra itin kenksmingu jūrų ekosistemai. Kaip informuoja Lietuvos Aplinkos apsaugos agentūra, žvejyba dugniniais tralais palietė net saugomas teritorijas jūroje – „žvejyba vykdyta 5-iose iš 8-ių Lietuvos vandenyse esančių Europos Sąjungos svarbos (Natura 2000) saugomų teritorijų“.

Intensyviausiai traluota Kuršių nerijos pajūrio ir Klaipėdos-Venspilio plynaukštės ribose, mažiau – Sambijos plynaukštės, Kuršių nerijos nacionalinio parko saugomose teritorijose. Bendras tralavimo plotas saugomose teritorijose sudarė nuo 0,2 iki 13,7 % atskirų saugomų teritorijų ploto.

„Remiantis Helsinkio komisijos (HELCOM) duomenimis, apie 40% Baltijos jūros dugno ploto yra potencialiai sutrikdyta dėl žmogaus ūkinės veiklos. Žvejyba dugniniais tralais pripažįstama viena svarbiausių ir didžiausio masto grėsmių, susijusių su jūros dugno fiziniu trikdymu, bei itin žalojanti jūros ekosistemas“, – konstatuoja agentūra.

Parengė Ričardas Čekutis