Kinija skęsta pieno jūroje

Kaip rašoma, pieno perteklius Kinijoje yra Pekino valdžios pastangų auginti pieno sektorių, reklamuojant vartojimą ir skatinant plėtrą, pasekmė. Tuo tarpu brangūs pašarai ir 2008 m. kilusio melamino skandalo (tuo metu mirė mažiausiai šeši vaikai ir tūkstančiai pateko į ligonines) palikimas riboja jos eksporto galimybes.

Krenta vartojimas

Dėl vangios ekonomikos, sumažinusios brangesnių maisto produktų, tokių kaip sūris, grietinėlė ir sviestas, paklausą, taip pat dėl ​​senėjančios visuomenės, Kinijos pieno suvartojimas sumažėjo nuo 14,4 kg vienam gyventojui 2021 m. iki 12,4 kg 2022 m. (jeigu tikėti Kinijos statistikos biuro duomenimis).

Tuo pat metu Kinijos, trečios pagal dydį pasaulio gamintojos, pieno gamyba praėjusiais metais išaugo iki beveik 42 mln. tonų, palyginti su 30,39 mln.

Nuo 2022 m. Kinijos pieno kainos nukrito iki maždaug 3,8 juanio (0,48 eurai) už kilogramą, todėl daugelis nuostolingų ūkių buvo uždaromi, o kiti ūkiai sumažino bandas, parduodant galvijus jautienai – taip ėmė formuotis dar viena perteklinė rinka.

Štai „Modern Dairy“, vienas didžiausių Kinijos gamintojų, pranešė, kad per pirmąjį šių metų pusmetį pieno galvijų banda sumažėjo perpus, o grynasis nuostolis siekė 207 mln. juanių (26,03 mln. eurų).

„Pieno gamybos įmonės praranda pinigus, parduodamos pieną ir mėsą“, – sakė Li Yifanas, žaliavų finansinių paslaugų įmonės „StoneX“ pieno sektoriaus (Azija) vadovas.

Kinijos pieno produktų importas, daugiausia iš Naujosios Zelandijos, Nyderlandų ir Vokietijos, per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius sumažėjo 13 proc. per metus iki 1,75 mln. tonų. Kinijos muitinės duomenys rodo, kad pieno milteliai, kurie sudaro didžiausias pieno produktų import dalį, sumažėjo net 21 proc. iki 620 000 tonų.

Mažėja kūdikių

Tikėtina, kad grynosios pieno produktų importo apimtys 2024 m. sumažės 12 proc., palyginti su 2023 m., o užsitęsęs pieno produktų nuosmukis gali ir toliau paveikti importo apimtį 2025 m.

Kinijos pieno pramonė labai išaugo po to, kai 2018 m. Pekinas ragino kurti daugiau ūkių ir didinti produkciją – tai buvo dalis šalies žemės ūkio politikos, siekiant didinti apsirūpinimą maistu.

Tačiau neskaitant lėtėjančios ekonomikos, sumažėjęs gimstamumas reiškia, kad mažiau kūdikių reikia pieno mišinio. Remiantis vyriausybės duomenimis, 2023 m. Kinijos gimstamumo rodiklis buvo rekordiškai žemas – 6,39 gimstamumo 1000 žmonių, palyginti su 12,43 2017 metais.

Kinijos pieno mišinių kūdikiams rinka susitraukė 8,6 proc., o vertė – 10,7 proc. per 2024 fiskalinius metus, pasibaigusius birželį. Manoma, kad ir  2025 m. ši rinka ir toliau trauksis.

Valdžia ragina valgyti

Kinijos pieno pramonei taip pat sunkiai sekėsi patenkinti 2018 m. Pekino valdžios raginimą šviesti vartotojus, skatinant juos pereiti nuo geriamojo pieno prie „pieno valgymo“, kad padidintų pieno produktų vartojimą.

Skystas pienas sudaro 80 proc. Kinijos suvartojamo pieno produktų, o pastangas plėtoti sūrio, grietinėlės ir sviesto rinką, pieną paverčiant aukštesnės vertės produktais, kurių galiojimo laikas ilgesnis, sužlugdė vis labiau taupantys vartotojai.

Siekdami pažaboti perteklinę produkciją, Kinijos gamintojai žalią pieną perdirba į miltelius, tad iki birželio pabaigos susidarė daugiau nei 300 000 tonų perteklius, pranešė Kinijos pieno asociacija.

Praeities šešėliai

Kinija taip pat bando eksportuoti nenugriebto pieno miltelius, tačiau šį potencialą riboja prisiminimai apie vadinamąjį melamino skandalą, todėl net daugelis Kinijos vartotojų renkasi užsienio prekių ženklus, nepaisant vyriausybės pastangų padidinti pasitikėjimą vietiniais produktais.

Skandalas prasidėjo 2008 m. spalio mėn., kai paaiškėjo, jog kai kurie Kinijos maisto gamintojai į savo produktus įdėjo melamino, kad padidintų matuojamąją baltymų koncentraciją, todėl produktai, tarp kurių buvo plačiai naudojami kūdikių mišinių milteliai, tapo pavojingi sveikatai. Skandalas sukėlė masinius protestus daugelyje šalių, didelio masto produktų pašalinimą iš prekybos ir kai kuriais atvejais priverstinį tam tikrų produktų prekės ženklo keitimą. Remiantis kai kuriais šaltiniais, melaminu apsinuodijo dešimtys tūkstančių vaikų, o mažiausiai šeši mirė.

Riboja ES importą

Pirmąjį 2024 m. pusmetį Kinija eksportavo 55 100 tonų pieno produktų, ty 8,9 proc. daugiau nei pernai.

Remiantis „StoneX“ skaičiavimais, Kinijos pieno ūkininkų priklausomybė nuo brangių pašarų gyvuliams reiškia, kad jų gamybos sąnaudos yra beveik dvigubai didesnės nei konkurentėje Naujojoje Zelandijoje, kur galvijai ganosi ganyklose.

Dėl vidaus pasiūlos pertekliaus Pekinas galėjo lengviau riboti Europos Sąjungos sūrių, pieno ir grietinėlės importą prekybos ginče su bloku, nors tai yra nišiniai produktai ir ši priemonė mažai padėjo sumažinti perteklių.

„Nors ES pieno produktų importo ribojimas gali suteikti trumpalaikį palengvėjimą Kinijos ūkininkams, jis neišspręs gilesnių problemų, tokių kaip perprodukcija ir sustingusi paklausa“, – sakė „Economist Intelligence Unit“ plataus vartojimo prekių tyrimų analitikė Tanya Bhatia.

Tačiau perspektyvoje tiekėjai vis dar mato dideles galimybes Kinijoje. Pramonės organizacijos „Dairy Australia“ tvarios pieno pramonės generalinis direktorius Charlie McElhone'as teigė, kad Kinijoje, kuri išlieka didžiausia jos rinka, matomas didelis augimo potencialas.

Parengė Ričardas Čekutis