Teismas: „Dognus“ galės reikalauti 5,7 mln. eurų skolos iš rusiškų grūdų prekybininkės

Lietuvos apeliacinis teismas pripažino ir leido vykdyti Lietuvoje Londono Grūdų ir pašarų prekybos asociacijos arbitražo teismo 2022 metų vasario sprendimą.

Pagal šį sprendimą Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras buvusiai jo kreditorei – Kaliningrado prekybos grūdais bendrovei „Nevskoje“ turėjo sumokėti 5,478 mln. eurų skolą bei 3,5 proc. metų palūkanų, tačiau skolos reikalavimo teisę  2022 metų kovą perėmus „Dognus“ ji gali reikšti pretenzijas likviduojamai bendrovei.

„Londono Grūdų ir pašarų prekybos asociacijos arbitražo teismo 2022 metų vasario 21 dienos sprendimas arbitražo byloje yra pripažįstamas ir leidžiama jį vykdyti Lietuvoje“, – rašoma rugsėjo 10 dienos Apeliacinio teismo nutartyje.

Prašymą teismui pateikusi „Dognus“ nurodė, kad „Nevskoje“ ir Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras 2020 metų lapkritį pasirašė sutartį, pagal kurią Rusijos įmonė turėjo parduoti 36 tūkst. tonų rusiškų birių maistinių kviečių ir juos pristatyti siuntomis nuo 2020 metų gruodžio iki 2021 metų kovo pabaigos.

„Nevskoje“ tinkamai įvykdė savo įsipareigojimą, tačiau Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras laiku – iki 2021 metų gegužės 10 dienos – neatsiskaitė su pardavėja, todėl Rusijos įmonė kreipėsi į arbitražo teismą. 

2022 metų kovą „Nevskoje“ perleido įmonei „Dognus“ reikalavimo teisę į skolą, palūkanas, netesybas ir visas kitas susijusias sumas, laikinąsias apsaugos priemones bei kitas su reikalavimu susijusias teises.  

Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras, kurios akcininkė yra bendrovė „Baltijos degalai ir partneriai“, o galutinis naudos gavėjas – Gintautas Barčiauskas (92 proc. akcijų), atsiliepimo teismui nepateikė. 

Naujienų portalas „Delfi“ pernai vasarį rašė, kad reikalavimo perleidimas „Dognus“ galėjo būti būdas apeiti Rusijai taikomas tarptautines sankcijas bei turėti didelę lėšų sumą Europos Sąjungos ribose.

Tačiau „Dognus“ vadovas Arūnas Vasiliauskas „Delfi“ tuomet sakė, kad oponentų kaltinimai dėl sankcijų pažeidimo yra gynybinė strategija.

„Kaip tapo žinoma nagrinėjant Baltijos šalių industrinio perdirbimo centro bankroto bylą, įmonė nesąžiningai, nesilaikydama privalomo eiliškumo, išimtine tvarka atsiskaitė tik su keliais kreditoriais („BluOr Bank“ ir „AOC Invest“) ir esant faktiniam jos nemokumui pervedė jiems daugiau kaip 6 mln. eurų“, – „Delfi“ sakė jis.

Bandoma atgauti lėšas iš lėšas iš kitų kreditorių 

Baltijos šalių industrinio perdirbimo centro bankroto byla iškelta 2022 metų pavasarį

Baltijos šalių industrinio perdirbimo centro administratorius Vladas Kerpauskas BNS sakė, kad šiuo metu teismuose siekiama išsireikalauti lėšas iš kitų kreditorių – Latvijos bendrovių „BluOr Bank“ ir „AOC Invest“, su kuriais įmonė jau atsiskaitė. Pasak jo, bankams grąžinus lėšas bankrutuojančiai bendrovei, jomis būtų tenkinami reikalavimai „Dognus“ bei kitiems kreditoriams.

„Dognus“ 2022 metų gegužę teismo paprašė pripažinti 6,5 mln. eurų vertės įmonės ir šių bankų sandorius neteisėtais.

„Vyksta ginčai, kad neteisėtai pinigus nusiėmė „BluOr Bank“ ir „AOC Invest“ bankai prieš kitus kreditorius. Iš šitų bankų jei būtų prisiteista, tada būtų tenkinami visi reikalavimai“, – BNS sakė V. Kerpauskas.

Pasak jo, bendra kreditorių reikalavimų Baltijos industrinio perdirbimo centrui suma siekia apie 12 mln. eurų, o „Dognus“ nėra didžiausia kreditorė – dar apie 7 mln. eurų siekia atgauti Šveicarijos fondas „Horizont Fund“. Be to, yra ir smulkesnių kreditorių.

„Dognus“ 2023 metų veiklos ataskaitoje rašo, kad dėl neapibrėžtumų, susijusių su skolos išieškojimu, ji savo balanse nėra pripažinusi reikalavimo į 5,67 mln. eurų iš Baltijos šalių industrinio perdirbimo centro gautiną sumą. 

Pasak V. Kerpausko, tai, ar „Dognus“ sugebės išsireikalauti skolą, priklausys nuo bylos prieš „BlueOrange“ ir „AOS Invest“ baigties.

„Negaliu komentuoti teisminių sprendimų. Tokios bylos kitur yra labai lengvai išlošiamos, kitur ne. Čia yra įvairių variantų“, – BNS sakė jis.

„Dognus“ skelbia, kad jos veikla labai priklauso ir nuo geopolitinės padėties pasaulyje. Didžiąją dalį pajamų įmonė gauna iš didmeninės prekybos grūdais ir pašarais, kuriuos tiekia viena įmonių grupė, įsikūrusi Kaliningrade.

„Grūdai tiekiami tranzitu per Lietuvą į trečiąsias šalis. Nors grūdų tiekimui nėra taikomos tarptautinės sankcijos, jis bet kuriuo metu gali nutrūkti dėl papildomų administracinių ribojimų ar sankcijų politikos pokyčių ateityje. Šios veiklos nutrūkimas nebūtų priežastis nutraukti įmonės veiklą, tačiau jos apimtys reikšmingai sumažėtų“, – ataskaitoje teigia  bendrovė.

Apeliacinio teismo nutartis įsiteisėjo iš karto, tačiau gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Autoriai: Lukas Juozapaitis, Roma Pakėnienė / BNS