Daugėja agresyvių invazinių rūšių

Invazinės rūšys vis labiau kelia grėsmę mūsų vietinei florai ir faunai. Ypač nerimą kelia plėšrių plokščiųjų kirmėlių plitimas Vakarų Europoje. Pasirodė pirmieji duomenys, kad jų aptikta jau ir Lenkijoje.

Tačiau kodėl šie gyvūnai tokie problemiški ir kokias pasekmes jie turi ekologinei pusiausvyrai?, - svarsto agrarheute.de

Invazija

Plokščiosios kirmėlės, dar vadinamos žemės planarijomis, yra kilusios iš tropinių ir subtropinių regionų, tokių kaip Australija ir Brazilija. Į Europą jos atvyko per tarptautinę prekybą augalais ir nuo tada plinta.

Nors 2022 m. Vokietijoje buvo žinomos tik trys nevietinės rūšys, dabar jų yra devynios, o visoje Europoje nustatytos mažiausiai 25 rūšys.

Tarp jų yra Australijos rūšis Caenoplana variegata, kuri Vokietijoje pirmą kartą buvo aptikta sode netoli Mionchengladbacho (Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje). Savo naujajame tyrime mokslininkai iš Miuncheno zoologijos valstybinės kolekcijos (SNSB-ZSM) kartu su kolegomis iš Vienos apibendrino Vokietijoje ir Austrijoje plintančių žemės planarijų tyrimus.

Europoje pirmą kartą rūšis buvo aptikta Jungtinėje Karalystėje 2008 m. Rūšis išplito į Nyderlandus 2014 m. ir greičiausiai toliau plito iš ten į Vokietiją ir Austriją, o pirmieji vietiniai individai čia užfiksuoti atitinkamai 2023 m. rugsėjo mėn. ir 2024 m. vasario mėn.

Kirmėlių „gebėjimai”

Caenoplana variegata, kaip ir kitos plokščiųjų kirmėlių rūšys, turi nepaprastą gebėjimą atsinaujinti. Jei gyvūnas perpjaunamas į dvi dalis, gali atsirasti du nauji individai.

Žemės planarijos minta kitais dirvožemio bestuburiais, ypač sliekais. Kai kurie plėšrieji plokščiakirmiai per odą išskiria nuodingas gleives, todėl gamtoje beveik neturi natūralių priešų.

Jei tokios rūšys išplinta kituose regionuose, jos gali kelti pavojų dirvožemio ekosistemų pusiausvyrai. Tačiau daugelis šių gyvių, kurių gimtinė yra šiltesni regionai, Vidurio Europos klimato sąlygomis gali išgyventi tik šiltnamiuose ar dengtuose soduose ir, matyt, netyčia įveisiamos, nes plinta daugiausia per augalų prekybą.

„Deja, labai mažai žinoma apie Vokietijoje introdukuotas žemės planarijas. Atitinkami mokslo projektai mūsų vakarinėse kaimyninėse šalyse Prancūzijoje, Nyderlanduose ir Belgijoje leido ten įgyti daug geresnių žinių. Vokietijoje tikrai dar yra ką atrasti“, – sako dr. Frankas Glaw iš Miuncheno SNSB-ZSM, pagrindinis tyrimo autorius.

Atradimai

2023 metų rugsėjį Korschenbroich-Kleinenbroiche (Šiaurės Reinas-Vestfalija) aptikta plokščioji kirmėlė Caenoplana variegata sukėlė ažiotažą, mat tapo akivaizdu, jog iš Australijos kilusi rūšis prisitaikė prie Vokietijos klimato.

Ekspertai įtaria, kad ji ilgainiui kolonizuos ir kitus Vokietijos regionus, nes natūralių priešų praktiškai neturi.

Kadangi ji minta gyvais organizmais, ypač nerimaujama dėl sliekų, kurie tokie svarbūs dirvožemio sveikatai.

Kita problema – nepaprastas jų gebėjimas atsinaujinti. Net mažiausios kūno dalys gali išaugti į naujus kirminus, todėl jas sunku suvaldyti. Dėl šios savybės šie kenkėjai tampa atsparūs, o tai skatina greitą jų plitimą.

Šiuo metu nėra veiksmingų kontrolės metodų, todėl labai svarbus yra ankstyvas jų aptikimas. Nors dokumentais pagrįstų šių kirmėlių atradimų Vokietijoje ir Austrijoje vis dar nedaug, tai nereiškia, kad gyvūnai dar nėra plačiai paplitę.

Sodininkai ir ūkininkai perspėjami, kad pirkdami augalus būtų budrūs, neįsiveistų plokščiųjų kirmėlių. Ypač šiltnamiuose ir dengtuose soduose jos dažnai slepiasi po augalų vazonais.

Vokietijos žiniasklaida praneša dar vieną įdomų faktą: pasirodo, vienas iš individas buvo rastas net ant papūgos nugaros. Todėl daroma prielaida, kad šios invazinės rūšys į tolimus regionus gali persikelti ne tik su dirvožemiu - dėl lipnių gleivių kirmėlė gali prilipti net prie paukščio plunksnų.

Dar vienas „naujokas“

Yra ir daugiau panašaus pobūdžio pranešimų apie naujas invazines rūšis. Antai agroklub.ba nurodo, kad Azijos medvilninis vabzdys, lotynišku pavadinimu Takahashia japonica, yra vienas iš nepageidaujamų „naujokų“ į Europą iš kitų pasaulio šalių .

Jis puola daugybę augalų, o jo „namais“ tampa svarbūs dekoratyviniai ir miško augalai, tokie kaip klevas, albizija, alksnis, skroblas, dilgėlė, magnolija, šilkmedis, gluosnis, guoba. Vaisinės kultūros, tokios kaip citrusai, svarainiai, persimonai, graikiniai riešutai, obuoliai, vyšnios ir kriaušės, taip pat šiuos vabzdžius itin traukia.

Europos Sąjungoje šis kenkėjas užregistruotas tik Italijoje ir Kroatijoje. Remiantis Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) vertinimais, ši rūšis visiškai atitinka kenkėjų statuso kriterijus.

Tačiau kol kas labai sudėtinga vertinti šio vabzdžio kenksmingumo lygį. Šiuo metu tiesiog neįmanoma numanyti, kiek ši svetima rūšis gali būti žalinga Europoje, tačiau atsargumo tikrai reikia. Kalbant apie Kroatiją, kenkėjas buvo užfiksuotas tik Pulos miesto teritorijoje. Tai reiškia, kad ji dar neišplito, bet, matyt, įsitvirtino. Gegužės mėnesį jis buvo aptiktas ant šilkmedžių, klevų, albizijų, svarainių ir dilgėlių.

Balandžio–birželio mėnesiais vabzdys krauna ilgus, vaškinius, baltus kiaušinių maišelius, kurie atrodo kaip ūseliai ir kabo ant užkrėstų augalų šakų žievės. Iš šių neįprastų darinių išnyra mažytės lervos, kurios maitinasi siurbdamos augalų sultis apatinėje lapų pusėje. Maitinantis šiems vabzdžiams, lapai gali pagelsti (chlorozė), išdžiūti pumpurai ir nukristi lapai. Ant augalo susirinkus dideliam vabzdžių kiekiui šakos ir ištisi medžiai gali išdžiūti.

Iki šiol neįtrauktas į invazinių rūšių sąrašus

Pasak invazinių rūšių informacinės sistemos, Lietuvos invazinių rūrių sąraše iš viso yra 35 rūšys, Europos Sąjungoje – 88. Tačiau minėtos mėsėdėsų kirmėlės į šiuos sąrašus dar neįtrauktos. Atrodo, kad gamtoje vyksta spartesni pokyčiai nei juos spėjama oficialiai aprašyti ir registruoti.

Tiesa, į šiuos sąrašus įtraukta kita plokščiųjų kirmėlių rūšis – tribriaunis plokščiakirmis (lot. Arthurdendyus triangulatus). Jis į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įtrauktas 2019 m.

Pasak aprašymo, savaime tribriauniai plokščiakirmiai paplitę Naujojoje Zelandijoje. Gyvena miškuose, pasitaiko soduose ir dirbamuose laukuose. Europoje pirmą kartą tribriaunių plokščiakirmių buvo aptikta 1963 m. Šiaurės Airijoje, Belfaste, vėliau jų rasta Škotijoje, Edinburgo botanikos sode. Dabar šios kirmėlės gana plačiai paplitusios Britų salose. Europos Sąjungoje tribriauniai plokščiakirmiai įsitvirtinę Airijoje, o žemyninėje dalyje jų kol kas nerasta. Lietuvoje iki šiol tribriaunių plokščiakirmių nebuvo aptikta. Tačiau svetimų ir invazinių rūšių mokslininkai perspėja, kad į šalį jų gali patekti su sodinti skirtais augalais, įvežamais iš Airijos ir Jungtinės Karalystės. Lietuvos klimato sąlygos nepalankios šioms kirmėlėms įsitvirtinti, tačiau jos galėtų išgyventi ir plisti šiltnamiuose ir oranžerijose, kuriose žiemą dirvožemio temperatūra nenukrinta žemiau 0 °C.

Taigi šiltėjant klimatui bei glaudėjant prekybos ryšiams nereikėtų nustebti, jog ir mūsų dirvoese atsiras naujų gyvių, o gal jau atsirado, tik jie dar mokslininkų neaptikti.

Parengė Ričardas Čekutis