Bliūkšta atkuriamosios žemdirbystės „gerumo“ mitas?

Braunšveige įsikūręs Johano Heinricho von Thüneno vardo Federalinis kaimo vietovių, miškininkystės ir žuvininkystės tyrimų institutas atliko išsamų tyrimą siekiant išsiaiškinti, kokią įtaką regeneracinė žemdirbystė daro klimato pokyčiams. Mokslininkų išvada – pakankamai skandalinga: jie mano, jog sumažinto žemės dirbimo bei tarpinių pasėlių poveikis anglies sekvestracijai (t. y. anglies dioksido (CO2) pernešimo iš atmosferos į dirvožemį procesui), taigi, ir klimato apsaugai, yra gerokai pervertintas.

Nerealios prielaidos

Paaiškėjo, jog tikėtina ekonominė nauda dažnai buvo grindžiama nerealiomis prielaidomis, o mažesnis derlingumas netgi gali lemti atvirkštinius nei tikimasi pokyčius. Tyrimai rodo, kad regeneracinės žemdirbystės įtaka anglįes „užrakinimui" dirvožemyje yra ribota. Be to, sudėtingesnėmis klimato sąlygomis regeneracinės žemdirbystės metodai gali sumažinti derlių.

Taip tyrimo autoriai dr. Yelto Zimmeris, dr. Joachimas Lammelis, prof. dr. Ludwigas Theuvsenas ir Barry Wardas pranešime spaudai apibendrina savo rezultatus.

Mokslininkai mėgino atsakyti į klausimą: kiek šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) iš tikrųjų „surišama“, nenaudojant plūgo? Čia tyrimo autoriai pateikia nuorodą į Bostono konsultacinės įmonės dar 2020 m. paskelbtą ataskaitą, kurioje teigiama, jog augintojai galėtų padidinti savo pelną daugiau nei 50 proc. taikydami tiesioginę bei tarpinę sėja, minimalų dirvožemio dirbimą ir dengiamuosius augalus.

Paaiškėjo, jog dengiamųjų augalų reikšmė pervertinta, jie ne visada „suriša“ anglies dioksidą tokiais kiekiais, kaip buvo manoma anksčiau ir didesnės įtakos ŠESD procesams nedaro.

Mineralinių trąšų efektas

Pranešime spaudai tyrimo autoriai išreiškia įtarimą, kad atkuriamosios žemdirbystės patrauklumą gali lemti tai, jog eskaluojant „tvarumo“ temą pirmiausia siekiama naujų pajamų galimybių per taršos sertifikatų pardavimą. Tačiau kyla pavojus, kad dėmesys tikrai svarbioms priemonėms bus prarastas, rašo agrarheute.de.

Svarbiau už minimalų dirvožemio dirbimą bei tarpsėlį yra pasiekti kuo didesnį efektyvumą tręšiant mineraliniu azotu. Juk apie 80 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų iš augalininkystės susidaro dėl tręšimo azotu.

Todėl, minėtų mokslininkų manymu, norint mažinti žemės ūkio produktų anglies pėdsaką, kur kas veiksmingesnis būdas yra siekis efektyviau naudoti trąšas. Priešingai nei regeneraciniai metodai, padidinus azoto naudojimo efektyvumą, rezultatai būtų stabilūs ir išmatuojami, ūkiams nereikėtų susitaikyti su derliaus praradimu ar ieškoti nuolatinių finansinių kompensacijų.

Tyrimų Lietuvoje išvados

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras dar 2019 m. įvertino anglies sekvestracijos potencialą žemės ūkyje ir paskelbė atitinkamą ataskaitą, kurios išvados kai kuriais nesutampa su aukščiau minėto tyrimo išvadomis.

Pavyzdžiui, lietuviškoje versijoje rašoma, jog „ilgaamžių žolynų puoselėjimas gali padidinti dirvožemio organinės anglies kiekį daugiau kaip 2 kartus, palyginus su dirbama žeme“.

O taip pat: „Tinkama sėjomaina šiuolaikiniame žemės ūkyje yra viena pagrindinių anglies sekvestravimo priemonių dirvožemyje. Ilgalaikė tinkama augalų kaita kartu su reguliariu šiaudų, tarpinių pasėlių ar mėšlo panaudojimu trąšai bei daugiamečių žolių įtraukimas į sėjomainas yra efektyvios priemonės, leidžiančios kaupti organinę anglį dirvožemyje“.

Anglies apytaka skaičiais

Apskaičiuota, kad anglies ištekliai Žemėje sudaro 47 000 Gt (1 Gt = 1 mlrd. t). Didžiausia anglies dalis (daugiau 80 proc. arba 38 000 Gt) sukaupta vandenynuose, o sausumoje yra 2860 Gt anglies atsargų.

54 proc. šio anglies kiekio (1550 Gt) yra dirvožemyje (1 m storio sluoksnyje), 26 proc. (750 Gt) neorganinės kilmės ir likę 20 proc. (560 Gt) yra augalų fitomasė.

Tuo tarpu Žemės atmosferoje yra santykinai mažas anglies kiekis (mažiau kaip 2 proc. arba 760 Gt). Žemės gelmėse (pvz., karbonatingose uolienose) sukaupta 11 proc. arba 5 000 Gt anglies.

Taip pat nustatyta, kad anglies emisijos, susidariusios dirbant žemę bei dėl žemėnaudos pokyčių, yra antroje vietoje po CO2 emisijų dėl iškastinio kuro deginimo.

Parengė Ričardas Čekutis