Iššūkiai derinant vėjo energetiką su biologinės įvairovės apsauga

Viena iš atsinaujinančios energetikos sričių yra vėjo energetika, kuri nors ir turi akivaizdžią naudą gaminant energiją netaršiu būdu, tačiau sukelia ir neigiamų pasekmių biologinei įvairovei. Sunaikinamos buveinės, rūšys išstumiamos iš natūralių buveinių, žūva paukščiai ir šikšnosparniai, juos nubloškus vėjo elektrinių mentėms ar atsitrenkiant į stiebus.

Pastaruoju metu itin sparčiai pradėjus plėtoti vėjo energetiką, planuojant ir statant vis naujus vėjo elektrinių parkus, poveikis biologinei įvairovei potencialiai tik didėja.

Lietuvoje planuojant naujus vėjo elektrinių parkus (išskyrus ne daugiau kaip dviejų vėjo jėgainių, statomų ne prie saugomų teritorijų ar Europos ekologinio tinklo „Natura 2000” teritorijų artimoje aplinkoje) privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai yra priskirta funkcija vertinti vėjo elektrinių parkų poveikį biologinei įvairovei Europos ekologinio tinklo „Natura 2000” ir valstybės saugomoms teritorijoms.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, siekdama kompetentingai įgyvendinti jai priskirtą funkciją, nuolatos atnaujina žinias ir analizuoja naujausią mokslinę informaciją vėjo elektrinių poveikio srityje.

Siekiant sumažinti vėjo elektrinių neigiamą poveikį biologinei įvairovei, kuriamos technologiniais sprendimais pagrįstos priemonės. Šiuo metu šalyje viena iš populiariausių priemonių yra automatinės paukščių atpažinimo sistemos. Jų tikslas - užfiksavus paukštį išsiųsti signalą vėjo elektrinėms, kad jų sukimasis  būtų sulėtintas.

Tarnyba nori pasidalinti naujausia informacija apie panašiu principu veikiančių sistemų efektyvumo analizę, kuri šiais metais paskelbta mokslinėje publikacijoje (Eoldist, a Web Application for Estimating Cautionary Detection Distance of Birds by Automatic Detection Systems to Reduce Collisions With Wind Turbines, Wind Energy, 2025; 28:e2971; https://doi.org/10.1002/we.2971).

Publikacijoje, apžvelgus mokslinės literatūros šaltinius, konstatuojama, kad šių sistemų efektyvumas mažinant susidūrimų (tuo pačiu žūčių) skaičių moksliškai tirtas retai. Lauko duomenys rodo, kad net ant visų vėjo elektrinių įdiegus sparnuočių atpažinimo sistemas, vis vien nustatomas reikšmingas paukščių žūčių kiekis. Nedaug yra tyrimų, kuriuose būtų tiksliai apskaičiuotas susidūrimų skaičiaus sumažėjimas.

Automatinės paukščių atpažinimo sistemos veiksmingumas iš esmės priklauso nuo paukščio atstumo, jo skrydžio greičio ir trajektorijos, kitų veiksnių. Tyrėjai sukūrė internetinę programą „Eoldist“, skirtą apskaičiuoti atstumus, reikalingus paukščiui aptikti, kad vėjo elektrinės galėtų būti pristabdytos. Apžvelgę mokslinę literatūrą ir išanalizavę GPS sekimo duomenis, tyrėjai sukūrė 168 rūšių Vakarų Palearktikos paukščių skrydžio greičių duomenų bazę. Siekdami įvertinti turbinos išjungimo laiką, septyniuose vėjo jėgainių parkuose atliko 137 eksperimentinius išjungimo bandymus. Pasak tyrėjų, remiantis šiais duomenimis, Eoldist leidžia naudotojui iš duomenų bazės pasirinkti rūšį, vėjo greitį (5, 10 arba 15 m/sek.) ir likutinį rotoriaus greitį (3 arba 2 apsisukimai/min.) bei pagal juos apskaičiuoja laiką, reikalingą išvengti susidūrimo. Skaičiuoklę patiems galima išbandyti čia. 

Svarbu, kad skaičiuoklėje pateiktos vėjo elektrinės, kurių menčių ilgis nuo 35 iki 63 m, o Lietuvoje pastaruoju metu planuojami energetiniai parkai, kurių menčių ilgis 87-100 m. Didėjant mentės ilgiui, ilgėja ir vėjo eletrinės pristabdymui reikalingas laikas, tuo pačiu turi didėti ir paukščio aptikimo atstumas. 

Panagrinėkime jūrinio erelio pavyzdį, kai skaičiuoklėje maksimalus vėjo elektrinės menčių ilgis 63 m (esant 95 % skrydžių aptikimui, tokią ribą saugomoms rūšims rekomenduoja publikacijos autoriai). Skaičiuoklėje nurodoma, kad esant 5 m/s vėjo greičiui, vėjo elektrinės iki 2 apsisukimų/min sulėtėja per 29-39 sek. (priklausomai nuo vėjo elektrinės tipo (sinchroninė, asinchroninė)). O reikalingas paukščio užfiksavimo atstumas 685-865 m (priklausomai nuo vėjo elektrinės tipo).

Esant 10 m/s vėjo greičiui, vėjo elektrinės iki 2 apsisukimų/min sulėtėja per 65-70 sek. (priklausomai nuo jos tipo (sinchroninė, asinchroninė)), o reikalingas paukščio užfiksavimo atstumas 1305-1375 m (priklausomai nuo vėjo elektrinės tipo).

Esant 15 m/s vėjo greičiui, vėjo elektrinės iki 2 apsisukimų/min sulėtėja per 101-102 sek. (priklausomai nuo vėjo elektrinės tipo (sinchroninė, asinchroninė)), o reikalingas paukščio užfiksavimo atstumas 1915-1905 m (priklausomai nuo vėjo elektrinės tipo).

Greičiau skraidančioms rūšims reikalingas aptikimo atstumas didėja.Pvz., mažajam ereliui rėksniui migracijos metu priklausomai nuo vėjo greičio reikalingas užfiksavimo atstumas svyruoja nuo 735 iki 2065 m.

Autoriai nurodo, kad vienintelės iki šiol moksliškai įvertintos ir optiniais prietaisais pagrįstos paukščių atpažinimo sistemos vidutinis didžiųjų erelių aptikimo atstumas buvo 793 m, kiti paukščiai buvo aptikti vidutiniškai 383 m atstumu.

Publikacijos autoriai apibendrina ir teigia, kad su „Eoldist“ atlikti skaičiavimai rodo, kiek daug dar reikia nuveikti institucijoms, atsakingoms už biologinės įvairovės apsaugą, ir visai vėjo jėgainių pramonei, kad nustatytų vėjo elektrinių išjungimo greitį ir skrydžio aptikimo atstumo ribas, atitinkančias teisės aktus.

Tikėtina, kad planuojamas vėjo elektrinių (tiek sausumoje, tiek jūroje) matmenų didėjimas labai padidins paukščių susidūrimo riziką, jei nebus rasta techninių sprendimų paukščių apsaugai.

Todėl patikimiausias ir veiksmingiausias būdas išvengti paukščių žūčių dėl vėjo elektrinių yra vengti biologinės įvairovės atžvilgiu jautrių teritorijų. Tokios teritorijos nustatomos poveikio aplinkai vertinimo metu, todėl labai svarbu kokybiškai atlikti poveikio aplinkai vertinimą ir neplanuoti vėjo energetikos parkų jautriose gamtinėse teritorijose.

VSTT informacija