Mažiau ekologijos – ne klaida, o sąmoninga valdžios nuostata

Nuo 2017 m., pritrūkus lėšų, „žaliai“ žemę dirbti ir gyvulius auginti nusprendę ūkininkai negalėjo tikėtis paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) naujų paraiškų nepriėmė ir nenagrinėjo. Dabar Europos Komisija (EK) leido Lietuvai perskirstyti KPP lėšas. Seniai ekologiškai ūkininkaujantieji šiemet papildomai sulauks 38 mln. Eur. Tik nauji ekologiniai ūkiai liko it musę kandę. Jiems pasakyta laukti kito ES finansinio programavimo laikotarpio.

Net veteranai neišgyventų

Kodėl tokie dvigubi standartai, diskriminuojantys naujokus? Net stipriai įsitvirtinusių ekologinių ūkių savininkai prisipažįsta, kad be europinių lėšų neišgyventų. Naujokams turėtų būti dvigubai, trigubai sunkiau. Veiklos pradžios sunkumai gali užgesinti jų entuziazmą ir pasiryžimą ekologiškai ūkininkauti. Tokia politika tikrai nepadidins ekologinės gamybos plotų. Nepadaugės ir ekologiškų produktų. O juk sveiko maisto poreikis didžiulis. Ateityje visas ES žemės ūkis turi būti ekologiškas.

Geriausias sprendimas

„Ministerija susitarė su ekologininkų bendruomene, kaip padalyti perskirstomas lėšas. Nepagalvokite, kad tie 38 mln. – nauja Briuselio dotacija Lietuvos ekologiniams ūkiams. Tai 2014–2020 metų KPP fondų likučiai. Jei turėtume daugiau pinigų, būtų ir naujų NMA siūlymų ūkininkams siekti ES paramos, ir daugiau paraiškų. Dabar pasirinktas geriausias sprendimas, kai negalime labai laisvai manevruoti. Iš visų blogybių tai mažiausia“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vyresnysis patarėjas Saulius Jasius.

Netiesioginė parama

Tačiau, anot S. Jasiaus, pirmuosius žingsnius žengiantys natūralios žemdirbystės entuziastai nepaliekami likimo valiai.

„Jie gali pretenduoti į kitokio pobūdžio paramą. Netiesioginę. Pagal programas, skatinančias gaminti daugiau ekologiškų produktų, pereiti ekologiškai ūkininkauti. Galima pasinaudoti KPP paramos priemone „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“. Sušvelnėjus dėl koronaviruso pandemijos Lietuvoje paskelbtam karantinui, atnaujinamos programos „Pieno produktai, daržovės, vaisiai vaikų ugdymo įstaigoms“. Ekologiškos produkcijos vaikų darželiai laukia pirmiausiai“, – tikino ilgametis ministerijos pareigūnas.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos valdybos narys Valentinas Genys įtaria, kad Lietuvos derybininkai sąmoningai neprašė iš Europos Komisijos daugiau lėšų mūsų šalies ekologiniam sektoriui.

Uždara išrinktųjų kasta

Pasak V. Genio, ekologinį ūkininkavimą oficialiai remia visos ES šalys ir aukščiausios ES valdymo struktūros – ES Vadovų Taryba, Europos Komisija, Europarlamentas. Bet Lietuvos valdžia – dažniausiai tik žodžiais. „Valstiečių“ Seimui, šiai Vyriausybei ūkininko idealas – stambus žemvaldys, labai chemizuoto ūkio savininkas, skersakiuojantis į „uždarą kastą“ – ekologininkus. Neva ES paramą jie gauna už vaikų žaidimus: ekologiškas dilgėles ir kitas normalių žmonų nevalgomas žoles, XIX a. baudžiauninkų maistą – griežčius, ropes, ir atima skalsesnės europinės duonos kąsnį iš tikrųjų ūkininkų, kurie nuolat gerina grūdų derlių ir primilžių rekordus. „Nesvarbu, kad dėl to kenčia gamta, aplinka, laukinė augmenija ir gyvūnija, žmonių sveikata“, – „Ūkininko patarėjui“ ironiškai kalbėjo V. Genys, auginantis javus (rugius, kelių veislių kviečius, tai pat ir speltų), kmynus, motiejukus ir dobiliukus.

Ne klaida, o nuostata

Ukmergės r. ūkininkas kelis kartus pabrėžė, kad ne ekologininkai derėjosi su Briuseliu dėl Lietuvos 2014–2020 metų KPP, o Žemės ūkio ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų pareigūnai.

„Lietuva gavo gerokai mažiau lėšų, negu reikia ekologinio ūkininkavimo plėtrai, mūsų derybininkai iškovojo mažiau remiamų ekologinių plotų, negu turėjome anksčiau. Galbūt nė neprašė daugiau lėšų, neplanavo naujos ekologinių ūkių plėtros. Įtariu, kad tai nebuvo klaida, o sąmoninga Lietuvos derybų pozicija. Gal taip derybininkams patarė, į ausį pakuždėjo pesticidų ir mineralinių trąšų pardavėjai. Labai padaugėjus be chemijos ūkininkaujančių žmonių, „chemikai“ būtų patyrę dešimtis milijonų eurų nuostolių“, – svarstė V. Genys.

Aukštasis pilotažas

Agronomas V. Genys naujiesiems ekologininkams pataria vis tiek toliau ūkininkauti, nors iš pradžių ir be paramos.

„Argi vien išmokos lemia? Jeigu tik dėl pinigų pradedama – nieko neišeis. Ekologinis ūkininkavimas – tai gyvenimo būdas, savita žemdirbystės sistema. Aukštasis pilotažas. Net patyrusiam agronomui – kietas riešutėlis. Visa Lietuva galėtų būti ekologiška. Briuselis mielai pritartų. Bet kažkieno interesams Lietuvoje kenktų, jeigu mūsų šalis taptų ištisine gamtos turtus tausojančio, aplinkos neteršiančio ekologinio ūkininkavimo zona“, – aiškino ūkininkas V. Genys.

Naujokus galima ant pirštų suskaičiuoti

Tomas DEMIKIS

^{VšĮ „Ekoagros“ kokybės vadovas}

Dalydama perskirstytą paramą, ministerija stengėsi išsaugoti visus dabar Lietuvoje esančius ekologinės gamybos plotus ir penkerių metų investicijas į šį sektorių.

Niekas nesuprastų, jeigu ministerija paramos antklodę temptų į naujų ekologinių ūkių pusę, o senuosius paliktų be lėšų. Valstybė į paramą jiems sukišo daug pinigų. Būtų keista, jeigu Vyriausybė, turėdama dar šiek tiek ekologijai skirtų ES lėšų, jas suteiktų visiems tik svarstantiems apie ekologinį ūkininkavimą, bet neįrodžiusiems savo ekonominio gyvybingumo, ir pasmerktų žlugti jau esančius ekologinius ūkius, kurie ne dėl savo kaltės negalėtų tęsti veiklos.

Pastaraisiais metais sektoriaus naujokus galima ant pirštų suskaičiuoti. 2015 m. Lietuvoje iš viso buvo 2 672 ekologiniai ūkiai, 2018 m. – 2448, o 2019 m. – jau tik 2429.

Sertifikuotų ekologinės gamybos plotų dydis stabilizavosi. Ekologinės teritorijos dar nesitraukia, bet ir nedidėja. 2015 m. buvo sertifikuota 220 163 ha, 2017 m. – daugiau nei 239 tūkst., 2018-aisiais – 244 354 ha. Lietuva neišnaudoja viso ekologinio potencialo palyginti su kitomis valstybėmis. Jei bus paramos, daugės ir ekologiškumo Lietuvoje.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS

ŪP korespondentas