Ashburn +15,7 °C Mažai debesuota
Trečiadienis, 29 Geg 2024
Ashburn +15,7 °C Mažai debesuota
Trečiadienis, 29 Geg 2024

Pasėliai skęsta. Žemdirbius skandina ir valdininkų skleidžiamos melagienos

2022/02/26


Žemdirbiai nerimastingai žvalgosi į laukus. Atskiri ūkiai jau dabar neabejoja, jog jiems teks atsėti trečdalį žieminių pasėlių. Pavasario darbų jie dar nedėlioja ir piktinasi „ant asfalto užaugusių“ valdininkų skleidžiamomis melagienomis. Šią savaitę Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų kontrolės skyriaus vedėjas Domantas Žilėnas ištransliavo realybės neatitinkančius faktus, jog nemaža dalis ūkininkų jau dabar bando barstyti trąšas ir teršia gamtą.

„Koją kiša“ melioracija

Algirdas Valaiša

Ukmergės rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas Algirdas Valaiša „Ūkininko patarėjui“  sakė, kad daugelio šio rajono ūkininkų laukai – apsemti, kadangi melioracijos sistema nefunkcionuoja. „Ten, kur melioracijos sistema neveikia, – telkšo vanduo. Prasti reikalai su melioracija, bet ką padarysi? Staigiai nieko nepakeisime, tam reikia daug lėšų. Kol nesikeis valdžios požiūris į kaimą, į melioracijos įrenginius, kurie yra valstybės nuosavybė, tokią padėtį ir turėsime“, – sakė pašnekovas. Jis tvirtino, jog užmirkusius laukus teks atsėti vasarojumi, o tai pareikalaus papildomų išlaidų kurui, sėkloms, trąšoms.

Lietuvoje žinomas ekologinio ūkininkavimo entuziastas ukmergiškis Valentinas Genys pašmaikštavo, kad gamta „sumaišė“ mėnesius, todėl vasarį lyja. „Tuose laukuose, kuriuose yra melioracijos defektų, pasėliai – po vandeniu. Dėl to aš prarasiu iki 30 proc. derliaus, taip pat ne savo noru teršiu orą metanu. Melioracija – visos Lietuvos bėda. Apmaudu, kad valstybė nekreipia dėmesio į savo turtą.

Melioracijos įrenginių būklė kasmet blogėja, o jų nusidėvėjimas tikriausiai jau siekia 90 proc. Todėl manau, kad juos sutvarkyti prireiks 100 metų“, – ŪP teigė ūkininkas. Jis apgailestavo, kad melioracijos sistemos yra tvarkomos tuomet, kai pagrindiniams rinktuvams būna „šakės“. Sutvarkius defektėlį ir „gabalėlį“ vamzdyno, pavienių laukų problema nebūna išspręsta. V. Genys jau apžiūrėjo savo žiemkenčių laukus ir pastebėjo, jog jau yra prasidėjusi kai kurių augalų vegetacija. Jei orai išliks šilti, po savaitės pradės vegetuoti visi augalai. Dirvoje ūkininkas jau aptiko sliekų.

Situaciją keblu vertinti

Dėl apsemtų ūkininkų laukų kalbėjomės su Ukmergės rajono savivaldybės žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėju Salvijumi Stimburiu. Jis sakė, jog dabartinę situaciją keblu vertinti, kadangi yra potvynis. Pasak pašnekovo, tai, kad vanduo stovi laukuose, ar sodybos apsemtos, dar nereiškia, kad drenažas neveikia. Dabar tokia situacija: upės, upeliai, grioviai pilni vandens, jis tiesiog nespėja išbėgti, vandens lygis yra aukštas. „Kasdien registruojame ūkininkų prašymus. Šiuo metu jau pateikta 14 prašymų. Tačiau tokiomis sąlygomis su narais nenardysime ir neieškosime gedimų, turime prisitaikyti prie gamtos. Kai vanduo nuslūgs ir ištekės iš griovių, kai laukai bus sausesni, tuomet gedimus remontuosime. Neįmanoma potvynio metu jų sutvarkyti“, – žadėjo S. Stimburys. Jis tvirtino, jog praėjusiais metais visi avariniai gedimai, pagal ūkininkų prašymus, buvo suremontuoti. Šiemet jie taip pat bus tvarkomi. „Jei išnaudosime visas lėšas ir jų pritrūksime, galbūt bandysime jų ieškoti iš kitų biudžeto eilučių. Stengsimės pašalinti visus gedimus“, – tvirtino pašnekovas. Jis pridūrė, jog jų rajone melioracijos statinių nusidėvėjimas siekia daugiau nei 80 proc. Tačiau Ukmergės rajonas – ne išimtis, yra ir baisesnių rajonų.

Telkšo balos

Melioracija – viena aktualiausių temų ir gretimo Širvintų rajono ūkininkams. Jų žieminės kultūros taip pat skęsta vandenyje. „Dėl prastos melioracijos skęstame. Auginu žiemkenčius kviečius ir rapsus. Neskaičiavau, kiek pasėlių yra po vandeniu. Maža tikimybė, kad jie išgyvens. Nuostolių tikrai neišvengsime. Kaip ir visi Lietuvos ūkininkai, taip ir mes gyvename nežinomybėje. Neaišku, kas bus pavasarį, kad tik dar blogiau nebūtų“, – kalbėjo Virginijus Kieciorius, auginantis per 500 ha žieminių kultūrų.

To paties rajono ūkininkas Antanas Rutkauskas neslėpė, kad ir jo laukuose telkšo balos. „Šlapia. Žieminių kviečių laukuose – balos, rugiuose – sausiau. Tuose laukuose, kuriuose melioracija šiek tiek veikia, tragiškos situacijos nėra. Neatsimenu tokių metų, kad toks didelis potvynis būtų, sniego nėra, įšalo beveik nelikę, bet vandens – labai daug“, – kalbėjo ūkininkas. Jis teigė, kad po šiųmetinės žiemos nemaža dalis mineralinio azoto nusiplaus gilyn ir jo normą reikės šiek tiek didinti. A. Rutkauskas džiaugėsi savo pasirinkimu pirkti azotines trąšas rudenį. Tuomet jų kaina buvo pigesnė. „Mineralinio azoto naudosiu tiek, kiek jo bus reikalinga augalams. Juk jei nesilaikysiu normų, derlius bus mažesnis, o kokybė – prastesnė. Tręšimo darbus pradėsiu pavasarį, nuo lygiadienio, kovo pabaigoje, tada, kai gamta leis. Juk vienodo sezono niekada nebūna“, – akcentavo vyras.

Scenarijai – neprognozuojami

Janina Ona Gečienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Širvintų rajono biuro augalininkystės konsultantė Janina Ona Gečienė redakcijai patvirtino, jog ūkininkams šiuo metu nėra galimybės įvažiuoti į laukus, vienur – balos, kitur – pliurzė. Vietomis yra išlikęs nedidelis įšalas, todėl vanduo neturi kur nuslūgti. „Vanduo pakilęs visur, ir jei jis ilgiau pasilaikys, bus prastai. Reikia į dangų žiūrėti. Šiuo metu yra sudėtinga pasakyti, kiek pasėlių yra apsemtų, o kiek mirksta purvynėje“, – rajono situaciją apibendrino J. O. Gečienė. Ji svarstė būsimus scenarijus. Jei vanduo nuslūgs ir pašals, gali atsitikti taip, kad bus suplėšytos ir pažeistos augalų šaknys. Jei vanduo nenuslūgs ir užsitrauks ledu, augalai uždus. Jei labai skaisčiai spigins saulutė, ji gali padaryti žalos plikiems pasėliams, nudegindama augalus, kurie šiuo metu turėtų būti po sniegu.

Šis sezonas ūkininkams neeilinis, nes jų laukia daug iššūkių. Jau dabar akivaizdu, jog dėl lietingos žiemos be pašalo, azoto kiekis dirvožemyje smarkiai sumažės. Drėgmės perteklius išplaus ne tik azotą, bet ir kitas medžiagas. „Trąšos šį sezoną „gražius“ pinigus kainuoja. Ką galiu bepatarti? Fosforo ir kalio trąšų ūkininkai pavasarį jau nebeduos. Mineralinis azotas – „be proto“ brangus. Vienas kitas ūkininkas trąšų yra įsigijęs rudenį. Situacija įdomi. Kurie dirvožemiai bus labai „biedni“, juos ūkininkai tręš, o kitus – labai atsargiai“, – teigė augalininkystės konsultantė.

Drėgmės perteklius

Ieva Bastienė

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) administracijos vadovė Ieva Bastienė, įvertinusi asociacijos narių apklausos rezultatus, ŪP sakė, kad šiuo metu matomas didelis drėgmės perteklius. Laukuose, kur yra suremontuotos melioracijos sistemos, situacija yra geresnė. Rytų Lietuvoje dar yra sniego ir šiek tiek pašalo, tad vanduo giliai neįsigeria, nuteka paviršiumi. Likusioje Lietuvos dalyje sniego ir pašalo nebelikę, bet žemė įmirkusi. „Ūkininkai nuostolių kol kas nevertina, nes nėra prasidėjusi augalų vegetacija, tačiau jei drėgnas periodas tęsis ilgiau, rizika tik didės. Blogiausia situacija laukuose, kur telkšo balos. Yra atskirų ūkių, kurie jau dabar mato, kad teks atsėti net iki 40 proc. žieminių pasėlių laukų. Visgi ūkiai, kurie investavo į melioraciją, lietingą laikotarpį vertina nuosaikiau ir jaučiasi geriau“, – akcentavo I. Bastienė.

LGAA administracijos vadovė paminėjo, kad žemdirbiai yra pasipiktinę Aplinkos apsaugos departamento Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų kontrolės skyriaus vedėjo D. Žilėno pasisakymu, ištransliuotu 2022 metų vasario 20 d. TV3 žiniose, jog nemažoje Lietuvos dalyje ūkininkai jau bando barstyti trąšas. „Šie išsakyti teiginiai neatitinka realybės ir yra vertintini kaip melagingų naujienų skleidimas. Todėl kreipėmės į Aplinkos ministerijos (AM) Aplinkos apsaugos departamentą dėl realybės neatitinkančios informacijos viešo paneigimo“, – teigė I. Bastienė.

Abejonių kelia kompetencija

LGAA įvertino, jog dėl visoje Lietuvoje esančio drėgmės pertekliaus, įvažiavimas į laukus yra neįmanomas. LGAA narių apklausa parodė, kad visoje Lietuvoje juntamas drėgmės perteklius, dalis laukų yra visiškai užsemti, absoliuti dauguma – neįvažiuojami. Atsižvelgiant į esamą padėtį laukuose, nėra jokių prielaidų šiuo metu tręšti laukus. „Trąšų kainos šiais metais pasiekusios visų laikų rekordus, tad nemaža dalis ūkininkų svarsto, ar iš viso naudos trąšas, o naudosiantys tai darys itin nuosaikiai. Be abejo, tai nulems mažesnį kultūrų derlingumą ir mažesnį grūdų sektoriaus indėlį į šalies ekonomiką“, – rašoma rašte, išsiųstame AM. Taip pat akcentuojama, jog ūkininkai stengiasi, kad azoto išsiplovimai iš laukų būtų kuo mažesni. Tam tikslui atliekamos didelės investicijos: diegiamos išmanios melioracijos sistemos, sudarinėjami tręšimo planai, taikomos tiksliosios žemdirbystės technologijos. Taip pat ūkininkai nuolat kelia kvalifikaciją ir tobulina žinias. Todėl nėra jokių abejonių, kad žemdirbiams yra žinoma, kuris metų laikas yra tinkamas tręšimui, o kuris ne. Vasario mėnesį augalų vegetacija dar nėra prasidėjusi. Kiekvienas ūkininkas supranta, kad tokiu metų laiku tręšimas neduotų jokios naudos. Sektoriui yra žinoma, kad vegetacijos nepradėję augalai tiesiog neįsisavins pateiktų maistinių medžiagų. Kaip žinia, tręšimo proceso tikslas – pateikti augalams maistinių medžiagų siekiant didesnio jų derlingumo, o manymas, kad tręšimas vasario mėnesį yra kažkuo naudingas, kelia abejonių D. Žilėno kompetencijomis.

Į laukus dar nevažiuoja

dr. Romos Semaškienė

Pasak I. Bastienės, manoma, kad šiuo D. Žilėno pasisakymu visuomenei bandoma parodyti, jog žemdirbiai neišmano savo verslo, nevertina jo ekonominių rezultatų. „Šiuo teiginiu siunčiama žinutė, kad žemdirbys sąmoningai teršia gamtą. Todėl manome, kad aukštas pareigas užimantis valdininkas parodė ne tik savo nekompetenciją, bet ir sukėlė nepasitikėjimą valstybinės institucijos gebėjimu teisingai vykdyti jai pavestas funkcijas“, – neabejojo LGAA administracijos vadovė.

Ministrės Pirmininkės patarėjas žemės ūkio klausimams Ignas Jankauskas ŪP teigė, jog panašių pasisakymų iš AM ir jai pavaldžių institucijų galima išgirsti dažnai. „Niekas neteršia tų laukų dabar, todėl su Žemės ūkio ministerijos komanda planuojame komunikacijas apie žemės ūkį kaip svarbų visuomenės ekonomikos ir gamtosaugos elementą“, – sakė I. Jankauskas.

Pasak LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėjos dr. Romos Semaškienės, ankstyvi pavasario ženklai gamtoje paskatino ūkininkus pradėti svarstyti apie žieminių javų, rapsų tręšimo laiką, poreikį. Svarstyti, bet dar tikrai ne į laukus važiuoti. „Tręšimas, atsižvelgiant į aplinkosauginius – išsiplovimą, ir agronominius, ypač išskiriant poreikį potencialiam derliui gauti, veiksnius, kaip niekad šiemet reikalaus ekonominio pagrindimo“, – ŪP sakė mokslininkė.

Pasigenda geranoriškumo

Drėgmės perteklius vyrauja net ir dzūkų laukuose. Varėnos rajono Dubičių žemės ūkio bendrovės vadovas Stanislovas Kėrys ŪP sakė, kad jų krašte tiek daug drėgmės senokai buvo. „Pakanka ir lietaus, ir sniego. Yra apsemtų laukų, visur balos. Be „čebatų“ per laukus nepereisi. Kaip bus toliau – nežinau. Aišku tik viena – džiaugsmo nebus. Apie pasėlių tręšimą šiuo metu dar negalvojame. Tręšimai bus pradėti, kai gamta tai leis. Pasisakymai, kad ūkininkai šiuo metu jau tręšia laukus, – beprasmiai. Kas gali tręšti laukus, jei į juos neįmanoma įvažiuoti. Nebent lėktuvu...“ – kalbėjo S. Kėrys.

To paties rajono žemės ūkio bendrovės ,,Kalnas“ vadovas Juozas Čepulinskas nelinkęs dejuoti. Bendrovė yra pasėjusi 100 ha rugių, kurie vietomis – apsemti. Pavasario darbai bendrovėje dar nedėliojami.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Pasvalio rajono skyriaus vadovas Vilhelmas Janušonis redakcijai sakė, kad situacija jų rajone nėra labai bloga. „Po rajoną nevažinėjau, bet mūsų apylinkėse balos laukuose po truputėlį slūgsta. Kol pašalas nebuvo išėjęs, laukai atrodė baisiai. Su šakėmis ant vandens nerašome, derliaus dar neprognozuojame. Mus piktina kalbos, kad žemdirbiai šiuo metu jau tręšia laukus. Tai absurdas. Kas gi norės didžiulę saują eurų išmesti į balą? Niekas šito tikrai nedaro. Kas ten sėdi ministerijose, jei taip galvoja? Juk augalai dar nevegetuoja“, – rėžė V. Janušonis.

LŪS Ignalinos rajono skyriaus vadovė Marijona Lukaševičienė sakė, kad jų rajono ūkininkų pasėliai skęsta dėl nesutvarkytos melioracijos sistemos, prie kurios valstybė mažai prisideda. Beje, dar ir pašalas nėra išėjęs. „Valdininkų posakiai, kad ūkininkai jau tręšia laukus, yra „laužti iš piršto“. Šiuo įtemptu laikotarpiu pasigendame pozityvo, skatinimo, supratimo“, – ŪP tvirtino patyrusi ūkininkė ir jų lyderė M. Lukaševičienė.

  2022.02.26

ŪP korespondentė - Jolita ŽURAUSKIENĖ

Susijusios temos - skaitykite: pasėliai; Lietuvos grūdų augintojų asociacija; ūkininkai laukuose; 
Dalintis
2024/05/29

Versliniai sodai: šiemet atsispirs nuo dugno?

Dėl nemalonių gamtos išdaigų pastaruosius kelerius metus Lietuvos verslinių sodų derlius nedžiugino nei sodininkų, nei obuolių mėgėjų. Šis pavasaris, nors ir švaistėsi šalnomis bei permainingais orais ir dar ankstoka ve...
2024/05/29

Prasideda šaltsriubių sezonas – nustebinkime šeimą naujais skoniais

„Rožinę sriubą“ jau ima atpažinti ir kavinėse jos teirautis net užsieniečiai. Mūsų vasariniame meniu tradiciniai šaltibarščiai, žinoma, yra populiariausi. Tačiau kas norėtų atsisakyti išbandyti ir ką nors naujesnio...
2024/05/29

Ūkininkai priblokšti: margarinas geriau nei sviestas?

Vengrijoje kilo nemažas skandalas, kai viena didžiausių pasaulyje margarino gamintojų pradėjo ūkininkus šokiruojančią savo produkto reklamos kampaniją. Nacionaliniai žemės ūkio rūmai ir Pieno produktų taryba paragino bendrovę...
2024/05/29

Kauno pietrytiniam aplinkkeliui ir Vandžiogalos plentui – daugiau kaip 4 mln. eurų KPPP lėšų

Šiais metais Kauno miesto savivaldybė toliau įgyvendina du valstybei svarbius vietinės reikšmės kelių projektus – tiesiamas Kauno pietrytinis aplinkkelis (Ateities plento tęsinys) ir tęsiama šiaurės vakarinėje miesto dal...
2024/05/29

Nepriklausomi elektros energijos tiekėjai 24 mėn. siūlomų fiksuotos kainos planų tarifus mažino skirtingai

Per savaitę, gegužės 28-ąją palyginti su 21-ąją, 24 mėn. fiksuotos kainos planų tarifus vienas tiekėjas mažino 1–2 proc., o kitas mažino 0,3–0,4 proc. Tuo tarpu siūlomų 12 mėn. fiksuotos kainos planų tarifai per savaitę kito skirtingai...
2024/05/28

Žaliąjį kursą sudirbo patys žalieji?

Dešimtys tūkstančių Lenkijos žemdirbių neseniai vėl sukilo protestuoti prieš Europos Sąjungos bendrąją žemės ūkio politiką ir kėlė radikalius šūkius – „Šalin žaliąjį susitarimą“, „Tegul Briuselis...
2024/05/28

Alytaus padangų gaisro byla: pažeidėjai sulaukia griežtos bausmės už žalą aplinkai

Alytaus apylinkės teismas pirmadienį priėmė nutartį Alytaus padangų gaisro byloje ir UAB „Ekologistika“ vadovui skyrė daugiau nei trejų metų laisvės atėmimo bausmę ją atidedant, taip pat priteisė per 6,6 mln. eurų žalos atlyginimo, bau...
2024/05/28

Žemaičių vyskupystės meno, istorijos ir memorialinis paveldas saugomas Varniuose

Šią savaitę Varniuose (Telšių r.) po rekonstrukcijos duris plačiajai visuomenei atveria Žemaičių vyskupystės muziejus. ŪP portalas turėjo išskirtinę galimybę čia apsilankyti dar iki tol. Varnių miestelis Žemaitijos krik&s...
2024/05/28

Baltyminiai pašarai: ES gamybos apžvalga ir šaltinių įvairinimo galimybės

Europos Komisija paskelbė naujausias prognozes dėl įvairių baltyminių pašarų šaltinių gamybos ES, prekybos ir naudojimo šalies viduje. Atsižvelgdama į tai, kad dėl baltyminių pašarų ES vis dar yra priklausoma nuo import...