Pigesnių maisto produktų – į Latviją?

Pernai metų gruodį Europos Taryba nustatė, kad galima taikyti mažesnę nei 5 proc. lengvatą prekėms ir paslaugoms, skirtoms pagrindiniams poreikiams užtikrinti: vandeniui, vaistams, duonai. Kovo mėnesį Europos Komisija paskelbė komunikatą, kuriuo siūloma, kad valstybės narės gali taikyti sumažintus PVM tarifus. Pabrėžta, kad tarifus leidžiama mažinti iki nulio proc., ypač maistui. Iš ES narių lengvatų tam tikriems maisto produktams netaiko tik Lietuva, Estija ir Danija. Nulinis tarifas baziniams produktams taikomas Airijoje, Maltoje, Lenkijoje.

Latvijos žemės ūkio ministerija (latv. Latvijas Republikas Zemkopības ministrija) ragina Vyriausybę pritarti PVM tarifo mažinimui nuo 21 iki 5 proc. šviežiai mėsai ir žuviai, kiaušiniams ir pagrindiniams pieno produktams. Šiek tiek anksčiau Latvijai sumažinus akcizus alkoholiui, Lietuvos gyventojai juos  pradėjo pirkti būtent ten. Verslo analitikai pastebi, kad Latvijos atveju (sumažinus PVM iki 5 proc.) prarasime ne tik dalį Lietuvos pirkėjų, kurie vyks apsipirkti į Latviją, bet ir pačius latvius. Daug kaimyninės šalies gyventojų apsiperka Zarasuose, Biržuose, Mažeikiuose, kituose pasienio miestuose. Prekybos pokytis bus tikrai juntamas, nes pasienio pirkėjai yra jautrūs kainoms. Šiandien savo pašnekovų klausiame: kokios įtakos Latvijoje maisto produktams sumažintas nuo 21 iki 5 proc. PVM tarifas turės Lietuvos maisto perdirbimo pramonei ir prekybos įmonėms?

UAB „Rokiškio sūris“ vadovas Dalius TRUMPA: „Mažesnis PVM tarifas yra daugelyje ES ša-lių – Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, o Anglijoje, jei aš neapsirinku, yra nulinis. Jeigu Latvija įves 5 proc. PVM tarifą, mūsų šalies gyventojai pradės važiuoti pirkti pieno produktų ne tik į Lenkiją, bet ir į Latviją. Lietuvos siena su Latvija yra žymiai ilgesnė. Lietuvos pieno perdirbėjams teks konkuruoti su Latvijos kolegomis nelygiomis sąlygomis. Lietuviška pieno produkcija už latvišką bus brangesnė 16 proc. dėl mokesčių politikos. Taigi visas pasienis, įskaitant ir Rokiškio gyventojus, kuriems iki artimiausios Latvijos parduotuvės – 20 km, vyks apsipirkti pas kaimynus. Taip bus dirbtinai sukurtas pranašumas Latvijos pieno gamintojams. Sienos ruožas su Latvija – labai ilgas, visi šiauriniai rajonai – Skuodas, Mažeikiai, Naujoji Akmenė, Joniškis, Pakruojis, Pasvalys, Biržai, Rokiškis, Zarasai. Žmonės tiesiog pakeis savo pirkimo įpročius. Nuo 2018 metų latviai sumažino PVM nuo 21 proc. iki 5 proc. vaisiams ir daržovėms, tačiau tai rinkos nepaveikė, nes šių produktų pirkėjai galėjo įsigyti iš ūkininkų turguose. Trijose Baltijos šalyse vaisiai ir daržovės kainavo panašiai. Nuolaida vaisiams ir daržovėms Latvijoje galios iki 2023 metų pabaigos.“

Prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta DAPKIENĖ: „Nuolat dirbame, kad mūsų pirkėjai, atėję į „Maximos“ parduotuves, rastų prekių už gerą kainą ir patrauklių akcinių pasiūlymų, kurie atnaujinami kas savaitę. Tai – ne vienkartiniai žingsniai, o ilgalaikė mūsų strategija. Be to, mūsų parduotuvėse yra didelis šviežio maisto ir kitų kasdienių prekių asortimentas, todėl ir pasirinkimo galimybių yra daugiau. Jau dešimt mėnesių iš eilės „Maximos“ pigiausių prekių krepšelis, remiantis „Pricer.lt“ tyrimu, yra ir išlieka stipriausiu, t. y. pirkėjai mūsų parduotuvėse išleidžia mažiausiai. Šia kryptimi planuojame judėti toliau. Esame lietuviškas prekybos tinklas, daugiau nei du trečdaliai siūlomo šviežio maisto „Maximos“ parduotuvėse yra lietuviškas, o Lietuvoje pagamintos prekės sudaro beveik 50 proc. visų parduodamų gaminių. Mums svarbu palaikyti Lietuvos gamintojus ir tiekėjus, todėl viliamės, kad ir pirkėjai yra atradę savo mėgstamus ir kokybiškus Lietuvos gamintojų produktus.“

UAB „Malsena plius“ marketingo vadovė Kristina MIGONĖ: „Pagal turimą informaciją matome, kad kol kas Latvijoje tik svarstomi sprendimai dėl PVM mažinimo. Nėra aškios ir konkrečios maisto produktų kategorijos, kurioms jis siūlomas mažinti. Šiandien objektyviai pakomentuoti negalime, tačiau pagal kaimyninėje šalyje vykstančias politikų ir verslo atstovų diskusijas mūsų sektoriaus pokyčiai neturėtų esmingai paliesti. Turimomis žiniomis, Lietuvos Vyriausybės nariai neketina svarstyti PVM lengvatų maisto produktams, motyvuodami tuo, kad naudą gautų ne galutiniai vartotojai, o prekybininkai. Pasak mūsų politikų, PVM lengvatos yra veiksmingos tik ten, kur kainos yra reguliuojamos. Lietuvos verslo ir jo konkretaus sektoriaus pozicija paaiškės, kai Latvijoje bus patvirtinti aiškesni sprendimai dėl PVM mažinimo.“

„Biovela Group“ vadovas Audrius KANTAUSKAS: „Nieko gero mūsų šalies maisto pramonės įmonėms nebus – taip vertinu latvių ketinimą PVM tarifą maisto produktams mažinti 16 proc. (nuo 21 proc. iki 5 proc.). Kai Lenkija sumažino PVM maisto produktams, apsipirkti pas kaimynus važiavo mūsų dviejų savivaldybių gyventojai. Viešai skelbta, kad per metus lietuviai kaimyninės šalies parduotuvėse palieka apie 360 mln. Eur. Į Latviją pasuks devynių savivaldybių gyventojai. Įsivaizduokime, kad mėsa ir mėsos produktai už keliolikos kilometrų kainuos 16 proc. pigiau. Viskas tuo pasakyta. Kitas dalykas – kainos dabar yra smarkiai pakilusios, tad 16 proc. skirtumas vartotojui yra dar jautresnis. Manau, kad latviai šalyje skatins maisto produktų gamybą ir vidaus vartojimą. Prie jų vartotojų prisidės ir lietuviai pirkėjai. Mūsų bendrovė savo rinkodaros projektuose stengiasi populiarinti ir teikti prioritetą vietinei produkcijai, ugdyti vartotoją, kaip yra susiklosčiusi tradicija skandinavų šalyse. Stengiamės akcentuoti, kad mūsų perdirbama žaliava yra lietuviška. Tai leidžia rinktis lietuvišką prekę, tačiau vartotojas skaičiuoja, kad už sienos gali nusipirkti pigiau. Pirkėjo patriotiškumas kartais nugali, bet kartais ir pasiduoda. Po minėto latvių žingsnio (16 proc. mažesnio PVM) lietuviškų maisto produktų vartojimas sumažės. Kaip ir kitos šalies maisto pramonės įmonės, stengsimės didinti apyvartą ir taip šiek tiek amortizuoti galimus praradimus.“

ŪP korespondentas Justinas ADOMAITIS