„Agrovizija“ – naujovių paieškos virsta kasdienybe

Forma kinta, idėja – išlieka

Gal galėtumėte prisiminti „Agrovizijos“ ištakas. Kodėl kilo idėja rengti tokias parodas, koks siekis buvo tuomet, ir koks – dabar?

Priimant sprendimą rengti parodą ir kuriant pirmosios parodos koncepciją nedalyvavau. Kiek man žinoma, mintis susiburti ir drauge pristatyti augalų apsaugos naujienas, auginimo technologijas, veisles, žemės ūkio techniką ir skleisti mokslo žinias kilo LAAA nariams ir LAMMC, kuris tuo metu vadintas Žemdirbystės institutu, mokslininkams. Pirmoji paroda buvo surengta 2005 m. Po jubiliejinės, dešimtosios, parodos buvo priimtas sprendimas parodą organizuoti kas dvejus metus. Manau, tai labai logiškas sprendimas. Inovacijoms ir naujovėms atsirasti reikia laiko. Šiųmetinė, jau tryliktą kartą organizuota paroda sugrįžo net po trijų metų pertraukos, nes COVID-19 pandemijos sukelti apribojimai lėmė, kad paroda iš 2021-ųjų buvo perkelta į šiuos metus.

„Agrovizija“ yra gyva paroda. Čia bandomuosiuose laukeliuose galima realiai pamatyti auginamus augalus, vyksta technikos demonstracijos. Tai yra parodos unikalumas. Mes šią parodą vadiname gyva, ne asfaltine. Panašios parodos, tokios kaip „Cereals“ ar „DLG Feldtage“, vyksta ir užsienio šalyse. Jose lankosi nemažai lietuvių, tačiau „Agrovizijoje“ galima bendrauti su konsultantais, ekspertais gerai suprantama kalba ir realiai pamatyti Lietuvos sąlygomis auginamus augalus, nes, atrodytų vos tūkstančio kilometrų skirtumas, tačiau gamtinės sąlygos gerokai skiriasi.

Jei palygintume pirmąsias parodas su dabartinėmis. Kaip jos kito? Kaip keitėsi dalyvių skaičius? Kiek šiemet atsirado norinčiųjų dalyvauti parodoje? Gal galite apibūdinti juos?

Paroda, kaip ir žemdirbio darbai, atrodo panašūs, bet labai skirtingi. Pirmųjų parodų simboliu buvo guminiai batai, bet mes tuos batus senai išaugome. Parodoje dera tradicijos ir naujovės. Mūsų kartu su LAMMC mokslininkais, kaip organizatorių, siekis yra, kad paroda, visų pirma, būtų žinių ir pažinties su technologijomis vieta – vieta, kur susitinka profesionalai. Kiekvienoje parodoje yra tradiciniai elementai ir naujovės, aktualios būtent tuo metu.

Po COVID-19 pandemijos ribojimų sugrįžtanti paroda atsinaujino ir išoriškai. Pristatydami naują parodos ženklą, akcentuojame atvirumą pokyčiams, tvarų augimą ir rūpinimąsi išteklių išsaugojimu. Parodoje pristatomas visas spektras žemės ūkio inovacijų, mokslo bei technikos naujienos ir tiksliosios žemdirbystės metodai. Ištikimi parodos lankytojai žino, kad joje pristatomos praktiškai pritaikomos technologijos, geroji žemės ūkio praktika, naujausi augalų apsaugos sprendimai, perspektyviausios veislės ir moderniausia technika. Pasitelkus mokslininkų ir konsultavimo specialistų rekomendacijas, randamas kiekvienam ūkiui tinkamiausias sprendimas.

2019 m. parodoje pirmąjį kartą organizavome diskusijų forumą. Ši nauja tradicija tęsiama ir šiemet. Pirmąją parodos dieną kalbėsimės apie žaliojo kurso poveikį ūkininkavimui, kitomis dienomis aptariami praktiniai tvarių ūkių pavyzdžiai, naujų augalų auginimas, skaitmeninių technologijų diegimas žemės ūkyje, bepiločių skraidyklių panaudojimas ir jų galimybės. Sunku išvardinti visus seminarus ir diskusijas, kurios vyksta įvairiose erdvėse ir prie parodos dalyvių stendų.

Gyvos parodos organizatoriai, kaip ir ūkininkai, turi būti nusiteikę įvairiems netikėtumams, kurių negali sukontroliuoti – vieni metai būna sausi, šiemet gamta nepagailėjo lietaus. Bandomieji laukeliai pasėjami vos ne dešimt mėnesių iki parodos. Nuo pat pirmųjų parodų visi parodos teritorijoje puoselėjami bandomieji laukeliai yra rūpestingos LAMMC mokslininkės Irenos Deveikytės rankose. Visa mokslininkų ir mokslo darbuotojų komanda neturi kada nuobodžiauti – tai šalnos, tai paukščių atakos, tai kruša, tai lietūs, o visus darbus atlikti reikia. Tenka pripažinti, kad realiai išauginti augalų parodai yra žymiai sudėtingiau, nei atspausdinti lankstinuką. Besidominčius kviečiu apsilankyti „Agrovizijos“ interneto svetainėje ir atlikti namų darbus prieš aplankant parodą – susirasti labiausiai dominančias temas, kad netyčia nepraleistumėte. Manau, iš gausybės renginių net ir priekabiausias klausytojas ras sau įdomių ir aktualių temų. Parodos dalyviai – žemės ūkio verslo, mokslo ir žemės ūkio paslaugų lyderiai – kuria parodą sumaniai pristatydami naujienas. Šiemet įrengta ir mėsinių galvijų ekspozicija.

Ką norite pasakyti šiųmetine paroda – kokią idėją ji neša?

Šiemet parodos tema „Daugiau su mažiau“. Ji tarsi aidu atsiliepia į žemdirbiams vis garsiau išsakomus lūkesčius – produkciją gaminti taupant išteklius. Tačiau ilgas reikalavimų sąrašas sunkiai įgyvendinamas dirbant tik tradiciniais metodais. Judėti keliamų tikslų link įmanoma tik einant pažangios žemdirbystės keliu ir taikant inovatyvius sprendimus. „Daugiau su mažiau“ koncepcija, kuria nubrėžiama pagrindinė žemės ūkio plėtros kryptis, yra orientuota į racionalų išteklių naudojimą, pagarbą gamtai ir žmogui.

Tik mitai

Šiuo metu augalų apsaugos produktų (AAP) verslo atstovai sulaukia kritikos, esą propaguoja chemiją, kuri tik nuodija žmonių gyvenimą. Ar yra nors kruopelytė tiesos tuose teiginiuose? Ar iš tikrųjų visos AAP – vien tik chemija?

Juokaudama galiu patvirtinti, kad viskas, kas šiame materialiame pasaulyje yra – yra cheminiai junginiai – organiniai ar neorganiniai. Net ir mūsų kūnas sudarytas iš chemijos. Pienas, chemine prasme, yra emulsija, sudaryta iš vandens, baltymų, riebalų, mineralinių medžiagų. Pastaruoju metu yra labai madinga šūkauti populiariais lozungais, nesigilinant į detales, o viešai kalbėti apie AAP svarbą, auginant kokybišką maistą ir siekiant gauti prognozuojamą derlių, bei kartais oponuoti kraštutinai radikaliai nuomonei tikrai reikia drąsos.

Kritinis požiūris į AAP gimsta iš nežinojimo arba „pasigūglinus“ nežinia kokio senumo ir kokio regiono naujienas. Kiek pamenu, mokykliniame chemijos kurse mokoma medžiagas skirstyti į natūralias ir dirbtines-sintetines pagal kilmę, o ne pagal toksiškumą. Patys didžiausi nuodai, pvz., botulino toksinas ar nikotinas, yra būtent gamtinės – natūralios – medžiagos.

AAP privalo būti efektyvūs, kitaip nėra prasmės jų naudoti, neefektyvūs produktai net neregistruojami. Tačiau jie turi būti naudojami atsakingai – tiek, kiek reikia, tada, kada reikia, ir taip, kaip reikia. Norinčius prisiminti saugaus AAP naudojimo principus, ypač tinkamą pakuočių tvarkymą ir asmens apsaugos priemones, kviečiu ateiti į mūsų asociacijos seminarą „Agrovizijoje“. O kam įdomu sužinoti daugiau apie augalų apsaugos sprendimus, jų paieškas, kviečiu aplankyti LAAA stendą. Jame sužinosite apie produkto kūrimo kelią, kiek daug mokslininkų dirba kurdami produktus, kaip AAP gamintojai prisideda prie darnaus vystymosi siekių įgyvendinimo, apie darbo saugą, apie integruotą kenksmingų organizmų kontrolę ir tinkamą pakuočių tvarkymą. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Aplinkos direktorato pareigūnas Anthony Cox kaip vieną didžiausių iššūkių įvardijo visuomenės imlumą netikroms naujienoms, mokslo pažangos ignoravimą. Beveik kaip viduramžiuose – tikima pranašais, o ne mokslo tyrimais. Ši tendencija jaučiama ir augalų apsaugos srityje, kai sprendimus lemia įaudrintos visuomenės norai, o ne objektyvūs duomenys.

Kokią įtaką tokioms kalboms gali turėti nelegalių AAP naudojimas, kuris ir Lietuvoje buvo gan paplitęs? Gal numanote, kokie yra nelegalių AAP naudojimo mastai šiandienos Lietuvoje?

Mes visi norime būti madingi ir populiarūs. Labai lengva pasiekti populiarumo atradus ar sugalvojus  kokią nors sąmokslo teoriją. Manau, tokius mitus kuria socialinių tinklų plataus profilio „ekspertai“, nesivarginantys patikrinti informacijos, kuria dalijasi, arba „visažiniai“ teoretikai. Pas mus daug kas yra arba juoda, arba balta. Tarsi visuomenė būtų užstrigusi paauglystėje – jei esi sveikas, vaistų nenaudoji. Taip pat yra ir su vaistais augalams. Tačiau stebime tendenciją, kai sakau viena, bet darau kitą. Mano įtarimus tik patvirtino šio pavasario įvykis, kai Tauragės apskrities policijos pareigūnai nustatė ekologinio ūkio savininką prekiaujantį uždraustais AAP.

Institucijų duomenimis, dauguma nelegalių falsifikatų į Lietuvos rinką patenka klastojant pervežamų krovinių dokumentus arba vežant kontrabanda iš trečiųjų šalių. Už neregistruotų ar falsifikuotų produktų laikymą, naudojimą ar pardavimą baudos fiziniams asmenims siekia nuo 600 iki 3 800 Eur, o juridiniams – nuo 5 iki 14 proc. metinės apyvartos.

Kalbėdami apie šešėlinę rinką, remiamės Europos Sąjungos (ES) intelektinės nuosavybės apsaugos biuro duomenimis. Skaičiuojama, kad Lietuvoje šešėlinė rinka sudaro apie 18–22 proc., kasmet joje įvykdomų sandorių suma siekia 12– 40 mln. Eur, priklausomai nuo pasirinktos skaičiavimo metodikos.

Kuo rizikuoja ne tik ūkininkai, bet ir kiti nelegalių AAP naudotojai?

Nelegalioje rinkoje galima stebėti dvi tendencijas – klastotės, į kurių ženklinimą ir pakavimą buvo investuota, jos supakuotos į pakuotes, kurios panašios į originalias bei paženklintos į originalias etiketes panašiomis etiketėmis. Kita grupė, kuri pažymėta markeriu, paprastu užrašu ar lipduku. Pirmąsias klastotes atpažinti gali tik įgudusi eksperto akis, o falsifikavimo faktas patvirtinamas tik sudėtingais AAP sudėties laboratoriniais tyrimais. Kitas klastotes gali atpažinti kiekvienas pirkėjas.

Pigesnės klastotės pirkimo džiaugsmas gali būti labai trumpalaikis. 2020 m. rudenį Kėdainių, Jonavos ir Panevėžio rajonuose stebėjome laukus, kuriuose staiga sunyko puikiai sudygę rudeniniai rapsai. LAAA nėra kontroliuojanti institucija ir laboratoriniai tyrimai mūsų iniciatyva neatliekami, todėl tik galime daryti prielaidą, kad greičiausiai ūkininkai nelegaliai įsigijo ir panaudojo falsifikuotą rudeninį herbicidą rapsams ir, sunaikinę jau sudygusį pasėlį, patyrė nuostolių, kuriuos sudaro žemės dirbimo, sėklų, klastočių kainos. Įgyvendinant žaliojo kurso iškeltus tikslus, svarbu, kad išliktų auginimo technologijos ir ūkininkai turėtų darbo priemonių, nes augalų apsaugos – vienokios ar kitokios, reikia visoms ūkininkavimo formoms. O legalių augalų apsaugos sprendimų stygius stumia naudotojus atsigręžti į nelegalius prekiautojus, kurie siūlo ES rinkoje uždraustus produktus ar jų klastotes.

Ligos bei kenkėjai puolė ir puls

Ar įsivaizduojamas šiuolaikinis žemės ūkis be AAP?

Deja, augalai serga, todėl, norint gauti prognozuojamus derlius ir apsirūpinti įperkamu maistu, būtinos patikimos technologijos. Kita vertus, jau dabar yra situacijų, pvz., mikrožalumynai, kurie valgomi vos kelių centimetrų ir auginami labai trumpai, nespėja susirgti ligomis, tad jiems apsaugos nuo ligų ir kenkėjų reikia mažiausiai. Žemės ūkis labai sparčiai keičiasi, tačiau apsaugos nuo ligų ir kenkėjų visada reikės. Poreikis augalų apsaugai atsirado tada, kai atsirado žemdirbystė, augalų apsaugos sprendimai bus reikalingi tol, kol bus auginami augalai. Deja, augalai serga, juos puola kenkėjai, atsiranda vis naujų, natūralių priešų neturinčių invazinių ar svetimžemių. Keičiantis klimato sąlygoms, pas mus gali atsirasti šiltesniam klimatui būdingų kenkėjų, gali būti daugiau generacijų.

Jei palygintume tai, kokios AAP Lietuvos žemės ūkyje buvo naudojamos sovietmečiu, pavyzdžiui, prieš 50 metų, ir kokios dabar...

Skiriasi kaip diena ir naktis. Net nereikia žvelgti taip toli atgal, užtenka peržvelgti 20 metų laikotarpį. ES taikoma dviguba augalų apsaugos produktų ir jų veikliųjų medžiagų registravimo sistema – ES lygiu vertinamos ir registruojamos veikliosios medžiagos, o šalys narės registruoja produktus. Daugelis ekspertų pripažįsta, kad tai yra pati griežčiausia AAP vertinimo sistema pasaulyje.

Ar gali kas nors atstoti AAP naudojimą, pavyzdžiui, kokios nors naujoviškos žemės dirbimo technologijos ar dar kas nors? Kaip manote, kokios AAP naudojimo tendencijos vyraus žemės ūkyje jau po dešimtmečio bei dar vėliau?

Neturiu stiklinio rutulio ateičiai nuspėti, todėl galiu kalbėti tik apie tendencijas. AAP kūrimas yra ilgas procesas, trunkantis vos ne dešimtmetį. Tendencijos yra tokios, kad laikui bėgant plataus veikimo spektro veikliąsias medžiagas keis siauresnio veikimo spektro, labiau į taikinį nukreiptos medžiagos. Palyginčiau tai su individualizuota medicina. Be abejo, atskiras dėmesys skiriamas biopesticidams, bet čia dar daug neartų dirvonų – reikia susitarti, ką vadiname biopesticidais, biologiniais produktais, biologinės kontrolės priemonėmis, kaip tie produktai turi būti ištirti prieš juos tiekiant rinkai ir t. t. Tai ateitis, bet reikia nuveikti dar daug darbų. Kita vertus, nauja dažnai yra gerai užmiršta sena. Panašu, kad seniausias pasaulyje fungicidas – elementinė siera – gali sugrįžti. Skaitmeniniai sprendimai ir tikslieji metodai irgi turėtų išpopuliarėti bei tapti tokiais savaime suprantamais dalykais kaip elektra ar internetas.

Išsivysčiusiose valstybėse mažėja žemės ūkyje dirbančiųjų skaičius paslaugų ir kitų sektorių sąskaita, tačiau bendras gyventojų skaičius pasaulyje auga. Tad ir ateityje mums visiems reikės saugaus ir įperkamo maisto. Nesunkiai galima prognozuoti, kad mažesnis žemės ūkyje dirbančiųjų skaičius turės išauginti tiek pat arba daugiau maisto. Reiškia, būtina didinti resursų naudojimo efektyvumą. Iš tiesų nėra stebuklingų sprendimų – yra tik mokslu ir technologijomis paremti sprendimai. Surinkti kopūstinio baltuko lervas galima nuo penkių kopūstų galvų, bet ne iš 5 ha kopūstų lauko... LAAA nariai teikia ūkininkams visą galimų sprendimų rinkinį: nuo biopesticidų iki cheminių tirpalų, nuo medžiagų, naudojamų tausojančiame žemės ūkyje, iki herbicidų kviečiams ar feromonų vynuogėms auginti. Norėdami išspręsti pasaulinius iššūkius, tokius kaip kova su klimato kaita, išteklių naudojimo efektyvumo didinimas ir vis gausėjančių pasaulio gyventojų maitinimas, turime pripažinti, kad ūkininkams reikia priemonių augalams apsaugoti. Norėčiau pabrėžti, kad ūkininkai augina maistą, todėl mes visi – valgytojai – esame labai suinteresuoti, kad jiems tai pavyktų.

Girdi ne visuomet

Iš ne vieno Lietuvos politiko tenka girdėti gana skeptiškų minčių apie AAP priemonių naudojimą Lietuvos žemės ūkyje, ar tas skepticizmas nepersimeta ir į teisės aktus?

Politikai mėgsta kartoti tai, ką nori girdėti jų rinkėjai. O rinkėjas nebūtinai yra išmanantis tą sritį. Yra keletas pavyzdžių, kai ignoruojant LAAA pastabas buvo pakeistos taisyklės, kaip neturint logiškų argumentų, tiesiog bukai buvo paprieštarauta pasaulinei pramonės iniciatyvai dėl pakuočių tvarkymo. Sąrašą galiu tęsti ir tęsti.

Dabar valstybės tarnautojai ir asociacijos yra „makroninimo“ stadijoje – mes kalbame, teikiame argumentus, bet sprendimai būna arba jau iš anksto nulemti, arba niekas nesivargina įsiklausyti į pateikiamus argumentus. Nepatogių klausimų ar pašnekovų ignoravimas svarstymo metu vėliau virsta labai brangiai kainuojančiomis klaidomis.

Pastaruoju metu iš Europos Komisijos (EK) pasigirsta planų dar labiau riboti AAP naudojimą žemės ūkyje. Su tuo nesutinka nemažai šalių narių. Kuo gresia itin didelis AAP naudojimo suvaržymas?

Nuo to momento, kai buvo paskelbti Europos žaliojo kurso metmenys, pasisakėme, kad transformuojantys reikalavimai negali būti priimti be poveikio vertinimo, be sunkumo įveikimo scenarijaus ir be adekvataus finansavimo ūkininkams. Reikia įsivertinti savo valstybės startinę poziciją ir sprendimus priimti tik remiantis skaičiais bei duomenimis. Aš įžvelgiu EK pataikavimą ES senbuvėms ir labai gerai, kad Centrinės ir Rytų Europos valstybės aiškiai išsako, kad vienas dydis, vienas kurpalis visiems joms netinka. Legalių sprendimų stygius stums AAP naudotojus į nelegalių prekiautojų glėbį, nuolatinis tos pačios cheminės grupės produktų naudojimas didins augalų priešų rezistentiškumo išsivystymą. Todėl produktų asortimentą reikia ne mažinti, o plėsti, dėmesį skirti tikslesniam naudojimui – tik tiek, kiek iš tikrųjų reikia.

Visą straipsnį skaitykite ŪP el. leidinyje arba laikraštyje.

Vytenio NEVERDAUSKO nuotraukos

2022.06.30

Susijusios temos – skaitykite: Agrovizija 2022, Zita Varanavičienė, inovatyvios auginimo technologijos