Agrodarbai krato kišenes: teks kinkytis arklius?

2022/07/25

Technika,

Šiųmetinė javapjūtė paplonins ūkininkų pinigines – į kombainų, sunkvežimių, traktorių bakus teks pilti brangių degalų, o tie, kurie neturi savos technikos, daugiau atseikės už kūlimo ir kitas agropaslaugas, kurios šiemet pabrango nuo kelių iki bemaž 70 proc. Jų teikėjai ir žemės ūkio technikos nuomotojai tvirtina, kad šalyje ryškėja nauja tendencija: vis dažniau žemdirbiai neskuba investuoti į agromašinas, bet jas samdo ar tokias paslaugas perka. Arklininkystės entuziastai siūlo kitą išeitį – taupyti, neteršti gamtos ir kinkyti duonpelnius.

echnikos nuoma, arimas, skutimas, Dojus rental, kooperatyvas Senoji kryžkelė

Turi savo technikos – esi karalius

Buvo laikai, kai ir saujelę hektarų dirbantys ūkininkai norėjo žūtbūt įsigyti galingą modernų traktorių – gal dėl įvaizdžio ir statuso. Tokių, aišku, nebuvo daug ir vargu ar jie išliko žemės ūkio gamyboje – laikas viską sustatė į savo vietas. Ūkininkai išmoko skaičiuoti, o ir europinės paramos perkant žemės ūkio techniką mažai beliko.

Žinoma, žemdirbiai nori turėti visas ūkyje reikiamas mašinas ir padargus, juolab kad kooperacija, kai galima kartu dirbti ir dalytis, Lietuvoje nėra gerai išvystyta, agroservisų irgi nėra daug. Kai turi savo traktorių, sėjamąją, kombainą – esi karalius. Tik šiuolaikinė naši žemės ūkio technika toli gražu ne visiems įperkama. Net ir stambūs ūkiai į retai naudojamas brangias žemės ūkio mašinas neskuba investuoti. Savo ruožtu arklininkystės entuziastai ragina atgaivinti darbą duonpelniais, patys juos kinko, perka jų traukiamus padargus ir vardija arklių pranašumus: nereikia investuoti į techniką, pirkti brangių degalų, detalių, neteršiama aplinka ir nesuspaudžiama dirva.

Keičiasi ūkininkų požiūris

„Ūkininko patarėjo“ kalbinti technikos pardavėjai ir nuomotojai arklių mylėtojų užmojų nekomentavo, jie akcentavo matantys kitokią tendenciją – vis dažniau ūkininkai linksta nuomotis reikiamą žemės ūkio techniką.

Technikos nuomos bendrovės „Dojus rental“ direktorius Aurimas Giedraitis tvirtino, kad kasmet auga žemės ūkio technikos nuomos ir tokių paslaugų poreikis. Kas gi atsitiko lietuviams, kurie patys nori viską turėti – nuo namo iki traktoriaus? „Ūkininkų požiūris keičiasi. Jie pradeda suprasti, kad nebūtina visko turėti pačiam, darbus galima atlikti ir pasitelkus samdytas paslaugas“, – pastebėjo ŪP pašnekovas, pridūręs, kad bendrovė nuolat didina nuomojamos technikos kiekį, vadinasi, tokios paslaugos populiarėja.

Jis įvardijo keletą priežasčių, kurios ima keisti žemdirbių elgseną. Kai kurie jų nusprendžia investicijas nukreipti kita kryptimi – ne į žemės ūkio techniką, o į ūkio infrastruktūros gerinimą, padargus, džiovyklų įrengimą ar žemės įsigijimą.

Kita ūkininkų grupė taip elgiasi dėl lankstumo. „Jeigu jie nėra užtikrinti, kad 6–7 metus dirbs su tuo pačiu padargu ir tiek metų reikės atitinkamo traktoriaus, geriau porą metų jį nuomoja. Tai leidžia lengviau pakeisti ūkininkavimo būdą įsigyjant galingesnių padargų. Turint visą techniką, tai padaryti būtų kebliau, nes reikėtų keisti ne tik padargus, bet ir trakto- rių“, – aiškino A. Giedraitis.

Į technikos nuomotojus kartais kreipiasi ir tie, kuriems papildomo pajėgumo prireikia tik trumpam. Pavyzdžiui, kai per javapjūtę merkia lietus, gausiam derliui palankesniu metu spėti sudoroti nuomojamas papildomas kombainas.

Be kombainų ir traktorių, „Dojus rental“ nuomoja teleskopinius krautuvus, kurių augalininkystės ūkiuose prireikia tik per sėją ir javapjūtę. Dabar ant bangos tiesioginės sėjos technologijos, kurių dar dažnas ūkininkas, pripratęs prie įprastų sėjamųjų, nedrįsta naudoti. „Tokių sėjamųjų vienų nenuomojame, nes padargas sudėtingas, reikia išmanymo, kaip darbuotis, atliekame tiesioginės sėjos paslaugą, tai reiškia, kad ją užsakiusiame ūkyje dirba mūsų traktorius, sėjamoji ir mūsų operatorius. Tada atsiskleidžia visi privalumai, ir ūkininkui ramiau. Taikome tiek strip-till, tiek no-till technologijas, taip suteikdami ūkininkams galimybę iškart neinvestuojant į šias technologijas išbandyti tiesioginę sėją. Nes tie, kurie sėja tradiciniu būdu, nedrįsta greitai pereiti prie naujovių“, – tvirtino A. Giedraitis. Jis teigė, kad atlikti žemės ūkio paslaugas ar išsinuomoti techniką prašo vidutiniai ir stambūs ūkiai, smulkieji į juos nesikreipia.

Gelbėja vadybos įgūdžiai

Ir mažesni, ir didesni ūkiai per darbymetį beldžiasi į žemės ūkio kooperatyvo „Senoji kryžkelė“, teikiančio agropaslaugas, duris. Jo pirmininkas Arvydas Jurgelaitis redakcijai sakė, kad pirmiausia padeda saviems – tiems pieno gamintojams, iš kurių kooperatyvas superka pieną.

„Mes technikos nenuomojame, mūsų operatorius atlieka reikiamas paslaugas: pašarų gamybos, tradicinės sėjos, taip pat ir tos naujovės – sėjos į ražienas, smulkinimo, javų kūlimo ir kitas, – vardijo kooperatyvo vadovas ir tęsė, kad į kooperatyvą kreipiasi įvairaus dydžio ūkiai, kurių poreikiai skirtingi. – Pavyzdžiui, stambesni ūkiai turi ritininių pašarų ruošimo presų, bet kam pirkti pašarų smulkintuvą, kai jo prireikia vos dienai ar dviem. Gal tik labai stambūs ūkiai į tokį investuoja. Ir kombaino neapsimoka pirkti, jeigu dirbi, tarkim, 50 ar 100 ha.“

A, Jurgelaitis neslėpė, kad reikia gerų vadybos įgūdžių, norint per karštymetį patenkinti visų prašančiųjų poreikius. „Aišku, visiems įtikti sudėtinga, bet užsakymai turi būti sustyguoti kaip laikrodis“, – patirtimi dalijosi kooperatyvo pirmininkas.

Pasikliauja kaimynais

Iš tikrųjų per darbymetį, kai daug kam beveik vienu metu reikia, pavyzdžiui, kūlimo paslaugos, prireikia, matyt, daugiau nei gerų vadybinių įgūdžių – gal net maginių savybių, kad visi liktų patenkinti. Anykščių r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Žilvinas Augustinavičius svarstė, kad jų krašte greičiausiai nėra agroserviso paslaugų teikėjų, tiesiog stambieji ūkininkai pagal galimybes padeda smulkiesiems. „Žinia, žemės ūkis labai priklausomas nuo gamtinių sąlygų, todėl nelabai dėkingas reikalas, kai vienu metu visiems reikia, tarkime, kulti. Kai oras geras, ūkininkai laiku nusikulia, tada gali ir kitiems padėti. O jeigu per javapjūtę reikia gaudyti tinkamas akimirkas, tuomet jau visiems keblu“, – pastebėjo jis.

Ūkininkas mano, kad smulkiesiems ūkiams būtų per bangu kreiptis į agropaslaugas teikiančias įmones, todėl jiems tenka pasikliauti gera kaimynystės valia. „Kaip tik stambieji, būna, nuomojasi techniką, pavyzdžiui, papildomą kombainą, kai reiki paspartinti derliaus nuėmimą. O kai kurie iš viso neturi savo kombaino, jį nuomojasi, manydami, kad taip labiau apsimoka, nereikia rūpintis kombainu, jo aptarnavimu, remontu, nusikūlei nuomotu ir ramu“, – ūkininkų elgseną nupasakojo Ž. Augustinavičius.

Nori turėti savo

Apie ūkininkų tarpusavio pagalbą kalbėjo ir Akmenės r. savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėja Gražina Gauronskienė: „Stambieji ūkininkai padeda mažesniems ir pasisėti, ir nusikulti. Vyksta mainai, tai yra leistina. Vienas pasėja ir nukulia, kitas, pavyzdžiui, padeda grūdus vežti.“ Vis dėlto, pridūrė ji, taip vyksta nedažnai, nes dauguma žemdirbių yra patys apsirūpinę reikiama technika. Žmonės nori turėti savo, nes labai svarbu viską padaryti laiku: patręšti, nupurkšti ir kt. To negali tikėtis, jeigu po ranka nebus kad ir prastesnės, bet savos technikos.

Kita vertus, pasak G. Gauronskienės, daug racionaliau technika būtų išnaudojama dirbant susikooperavus. „Pavyzdžiui, vieno kombaino pakaktų keliems ūkiams. Jie galėtų kartu turėti ir galingesnę sėjamąja, traktorių, deja, pas mus kooperacija nėra išplėtota. Kitaip tvarkosi lenkai, iš kurių galima būtų daug ko pasimokyti. Ten ir požiūris į ūkininką yra kitoks“, – kaimynus gyrė ŪP pašnekovė.