Tradicinė šventė – Užulėnyje

Liepos 30–31 dienomis Ukmergės r. Taujėnų sen. Užulėnio kaime, Prezidento Antano Smetonos dvaro sodyboje, vyks tradicinė, jau 44-toji, Lietuvos bitininkų šventė.

„Šventės tikslas – šviečiamasis, kultūrinis, – sako renginio šeimininkas, Ukmergės bitininkų draugijos pirmininkas Linas Kazėnas, – sieksime pristatyti Lietuvos bičiuliams, jų šeimų nariams ir svečiams iš Švedijos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos ne tik savo rajoną, bet ir visos šalies kultūrą, bitininkavimo tradicijas. Planuojama, kad čia susirinks apie 5 tūkst. bendraminčių, kurie dalinsis patirtimi ir naujovėmis, vyks smaližių konkursas „Buvo gera gaspadinė“, bitininkų meistriškumo varžybos, vaikų piešinių pleneras, sportinės rungtys. Užsieniečiai šią bičiulių šventę vadina išskirtine, viena gražiausių Europoje ir stebisi, kaip visi bitininkai gali taip gausiai susirinkti ir taip šviesiai švęsti.“

Patirtimi turtingiausia draugija

Pasak 44-osios šalies bitininkų šventės šeimininko L. Kazėno, įvažiuojant į Ukmergės rajoną keliai į renginio vietą jau nuo ketvirtadienio, liepos 28 d., bus paženklinti prie sankryžų pastatytais spalvingais aviliais su rodyklėmis, nes kasmet atsiranda paklydusių bičiulių. Šeštadienį (liepos 30 d.) šventė prasidės 10 val. šv. Mišiomis Užulėnio parke prie ąžuolo. Po pamaldų vyks eisena su draugijų vėliavomis į šventės vietą, iškilmingas šventės atidarymas. Šventinėje programoje koncertuos kaimo kapelos, žinomas operos solistas Liudas Mikalauskas, grupė „Studija“ ir Deividas Bastys. Pagal seną bičiulių tradiciją, visi šventės dalyviai bus apdovanoti specialiu atminimo apie renginį ženklu ir pakviesti paaukoti rengėjams 4 Eur. Anot L. Kazėno, tiek kainuoja bilietas į Prezidento A. Smetonos muziejų, kurį tą savaitgalį šventės dalyviai galės aplankyti.

„Pastaroji bičiulių šventė turėjo įvykti 2020 m., bet pandemija ir įvestas karantinas sutrukdė, – „Ūkininko patarėjui“ pasakoja L. Kazėnas. – Ukmergės kraštas pasirinktas ne tik dėl turtingos gamtos, daugiažiedžių, medingų laukų ir miškų, bet ir dėl stiprios, beveik šimto narių bitininkų draugijos, turinčios gilias tradicijas.“

Pasak L. Kazėno, Ukmergės bitininkų draugija įkurta 1927 m. gegužės 22 d. Tuomet draugijos valdybą sudarė pirmininkas – dailininkas Kulvietis, pavaduotojas – kunigas Deveikis, sekretorius – bitininkų instruktorius Daniūnas, iždininkas – agronomas Jasevičius ir narys – ūkininkas Gruodis. Deja, Antrasis pasaulinis karas ir sovietinė okupacija nutraukė draugijos veiklą. Kaip sodininkų bendrijų padalinys ji buvo atkurta tik 1961 m. Ilgiausiai jai vadovavo Kazimieras Ašembergas (1980–2013). Nuo 2013 m. draugijos vairą perėmė bičiulis L. Kazėnas. Draugija vienija 85 narius, kurie prižiūri 3 276 bičių šeimas.

Su mintimi apie ateitį

Draugija 2011 m. liepos mėn. 14 d. minėjo 50 metų jubiliejų. Ta proga Ukmergės ligoninės skvere surengtas bitininkų ir visuomenės susitikimas. Jo metu atidengta skulptoriaus Rimanto Zinkevičiaus išdrožta skulptūra „Protėvių dvasia sveikai gyventi liepia“. Paminkle bitininkai įmontavo kapsulę su laišku minėsiantiems Ukmergės draugijos šimtmetį: „Mieli bičiuliai, mūsų anūkai, proanūkiai. Sveikiname ir primename Jums, kad mes, XX a. pabaigos–XXI a. pradžios bitininkai, 2011 m. liepos 14 d. prie rajono ligoninės atidengėme draugijos 50-mečiui skirtą R. Zinkevičiaus sukurtą skulptūrą „Protėvių dvasia sveikai gyventi liepia“. Mokėmės ir kitus mokėme bitininkauti, laikmetis nebuvo lengvas, plito ligos – varozė, puviniai, kitos bites kamuojančios bėdos. Bitėms kenkė žydinčių augalų purškimas chemikalais, bet mūsų bitutės buvo darbščios. Kasmet pagamindavome daugiau medaus, surinkdavome žiedadulkių, bičių duonelės. Daugėjo bičių šeimų, kasmet didėjo ir bičiulių būrys, kilo jų kvalifikacija. Svarius darbus bitininkavimo klausimais dėstė dr. Jonas Balžekas. Bičiulis Jonas Šantaras pirmasis Baltijos šalyse sukūrė modernų tūkstančio šeimų bityną. Mes daug iškylavome, gražias šventes šventėme ir bičiuliškai gyvenome. Šioje ąžuolo skulptūroje įmontavome kapsulę ir laišką Jums, bitininkų draugijos šimtmečio bitininkams. Neabejojame, kad tokioje draugijoje bus ir gražūs Jūsų darbai. Sveikiname Jus ir linkime kuo puikiausios sėkmės. Savo gyvenimu ir darbais gražinkime ir turtinkime Lietuvą.“

Ukmergės krašte sėkmingai bitininkauja ne tik gausiu derliumi garsėjantis J. Šantaras, bet ir išskirtinės medaus kokybės sertifikatą pelniusi Snieguolė Zabulionytė, „bičių miegamojo“ terapiją populiarinantis žinomas pienininkystės specialistas ir bitininkas mėgėjas dr. Saulius Savickis.

Pirmininko pavyzdys įkvepia

Pavyzdį kolegoms demonstruoja draugijos pirmininkas L. Kazėnas, su žmona Daiva prižiūrintys 400 bičių šeimų. „Bites ganytis vežame į dešimtį rajonų, tą, beje, daro daugelis šalies bitininkų, – ŪP pasakoja L. Kazėnas, – medingieji augalai priklauso ir nuo dirvos sudėties, ir nuo agrotechnikos galimybių. Vienas ūkininkas augina grikius, kitas – rapsus, trečias puoselėja ekologinį ūkį. Bitininkas turi būti mobilus. Ūkininko derlius dažnai priklauso ir nuo bičių, todėl tenka su avilių platforma važiuoti į Pasvalio, Biržų, Rokiškio, kitų rajonų laukus. Kol kas žemdirbiai dar nemoka už bičių nuomą, kas yra įprasta JAV ar Vakarų Europos valstybėse. Bendradarbiavimas su mūsų ūkininkais – labai jautri tema, tačiau užtenka erdvės išsiskirti laimingiems ir patenkintiems abipusiu derliumi.“

Bičiulis L. Kazėnas nesiskundžia kasmet gausėjančiais bičių produktų vartotojais. „Su medaus pirkėjais reikia kalbėtis, papasakoti apie bites, jų renkamą nektarą, medaus formavimą, vėsinimą ir konservavimą korio akutėje, – kalba L. Kazėnas, – labai gajūs stereotipai apie bites ir bitininkus. Žmones reikia mokyti skanauti medų, pamatyti žydinčią pievą, iš kurios jis buvo atneštas, atpažinti jo kilmę ir sudėtį. Per kelių dešimtmečių bitininkavimo praktiką esu išskyręs 15 rūšių medų: pagal sezono seką tai būtų blindžių, karklų, klevų, kiaulpienių, sodų, aviečių-šaltekšnio, žieminių rapsų, rugiagėlių, liepų, kmynų, grikių, viržių, baltųjų dobilų, natūralių pievų ir lipčiaus. Šis skiriasi savo kilme – nuo lapuočių surinktas jis būna šviesus, nuo pušų – rausvas, nuo eglių – tamsiai žalias. Lipčiaus medus skystas gali išlikti iki kitos vasaros – tai labai stebina vartotojus.“

Prieš kelerius metus „AgroBalt“ parodos aukso medaliu buvo apdovanotas L. Kazėno bityno kreminis medus, kuris, pasak paties bitininko, yra skaniausias pavasarinis medus. Jo konsistencija kaip majonezo, gaminamas apie savaitę mechaniškai maišant medų. Taip jo aštrūs, kampuoti kristalai suapvalėja ir net pakeičia spalvą – tampa beveik balti. „Palyginkime kiaušinio baltymą, jis skaidrus, tačiau suplaktas tampa baltas, – pasakoja L. Kazėnas, – kreminis medus maišant gauna oro burbuliukų, pasidaro minkštas, lengvai užtepamas ant duonos ar sūrio. Toks medus labai patinka vaikams. Vakarų Europos virtuvėse ant stalo visada yra kreminio medaus indelis – tai kasdien vartojamas maisto produktas.“

Pasak L. Kazėno, bitininkystėje, kaip ir žemės ūkio sektoriuje, stokojama jaunimo. Šalyje bitininkų daugėja, bitininkystė populiarėja, tačiau bičiulių amžius prasideda nuo 50 metų. Jaunimas nenoriai imasi šio verslo, nes tai atsakingas darbas, reikalaujantis farmacininko kruopštumo. „Mitas, kad bitininkas dirba tik vasarą, – sako L. Kazėnas, – esi užimtas visus metus. Pavasarį, vasarą, rudenį – bityne, žiemą – dirbtuvėje. Dirbini avilius, rėmelius, lydai vašką, gamini žvakes, fasuoji bičių produktų dovanų krepšelius. Be to, bitininkas visus metus rūpinasi bičių produktų realizacija – dalyvauja ūkininkų turgeliuose, mugėse, šventėse, žemės ūkio parodose.“

Lino KAZĖNO asmeninė nuotrauka

Susijusios temos - skaitykite: Lietuvos bitininkų šventė, Linas Kazėnas, Ukmergės rajonas, Ukmergės bitininkų draugija