Kaunas +13,2 °C Stiprus lietus
Sekmadienis, 14 Bir 2026
Kaunas +13,2 °C Stiprus lietus
Sekmadienis, 14 Bir 2026




Diena, kai ministerijoje pirmuoju smuiku griežė žemdirbiai

2022/09/13


Padidink tekstą

Penktadienį Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) apsaugos poste nebuvo prašoma pasirašyti žurnale nurodant lankymosi priežastį ir tikslą. Įėjimas buvo laisvas – čia buvo surengtas išplėstinis Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidiumų bendras posėdis. Darbotvarkėje – visą žemės ūkio bendruomenę jaudinantys klausimai: dėl Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT), dėl Lietuvos žemės ūkio kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano ir dėl energetinės krizės – kokios Vyriausybės pagalbos gali tikėtis žemdirbiai.

LŪS, LŽŪBA, LŽŪKT, Rimtautas Petraitis, Zigmantas Aleksandravičius LŪS vicepirmininkas Zigmantas Aleksandravičius, prezidiumo narė Zita Dargienė, Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentas Gediminas Radzevičius, LŽŪBA viceprezidentas Arūnas Grubliauskis ir LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius.

LŽŪKT – degantis klausimas

LŽŪKT reikalai buvo svarstomi pirmiausia, tai – degantis klausimas. Prie bendro posėdžių stalo susirinkę LŪS, LŽŪBA ir ŽŪM kaip dalininkai yra vienodai atsakingi už įstaigos veiklos tęstinumą. „Ūkininko patarėjo“ skaitytojai žino apie susidariusią situaciją: dalininkai turi sutarti dėl nuolatinio įstaigos vadovo rinkimų, tačiau naujų klausimų iškilo paaiškėjus, kad ateityje ministerijai gali tekti atsisakyti savo akcijų dalies. Prireikė geros valandos, tačiau galiausiai situacijos vaizdas buvo išgrynintas.

Ministerijos atstovai paaiškino, kad jos pasitraukimo perspektyva kol kas tik teorinė, tačiau ją su kitais dalininkais svarbu aptarti: kas būtų, jeigu būtų. Pokyčiai vyktų dėl rengiamų Valstybės tarnybos įstatymo pataisų: pagal siūlomą bendrą nuostatą – ministerija negalėtų dalyvauti įstaigų valdyme, jei neturi sprendžiamojo balso. Tačiau tai perspektyvinis, ne šios dienos klausimas, nes rengiamas įstatymo projektas Seimą turėtų pasiekti tik pavasarį.

LŽŪKT laikinasis vadovas Rimtautas Petraitis apibūdino esamą finansinę padėtį: ji sudėtinga, bet valdoma. Paslaugos teikiamos, nors apmokėjimai vėluoja. Deramasi su bankais dėl paskolos apyvartinėms lėšoms. Pastaraisiais metais padidėjo kadrų kaita. Iš esamų apie 300 darbuotojų pasikeitė apie 50, iš jų – keletas produktyviausių specialistų. Su jais išeina ir tam tikra dalis klientų, bet kai kurie jų vėliau sugrįžta.

Susirinkusiųjų požiūriai ne kartą išsiskyrė. ŽŪM kancleris Valdas Aleknavičius svarstė, kad detalės apie LŽŪKT neturėtų išeiti už posėdžio salės sienų – svarbu nesukelti sąmyšio tarp klientų. LŪS vicepirmininkas Zigmantas Aleksandravičius tokį prašymą sukritikavo: vis tiek visi viską sužinos. Svarbiausia nebetempti laiko, kuo greičiau sutarti dėl nuolatinio įstaigos vadovo. Buvo surengti debatai, kaip turėtų būti renkamas LŽŪKT vadovas – skelbiant uždarą ar atvirą konkursą. LŽŪBA ir ŽŪM į posėdį atėjo su skirtingomis nuomonėmis. Ministerija pasisakė už atvirą konkursą tikėdamasi, kad tai yra kelias į naujus gerus pokyčius, nors į direktoriaus vietą galėtų pretenduoti ir esami tarnybos specialistai. LŽŪBA prezidiumas siūlė rengti uždarą konkursą – jis užtikrintų veiklos tęstinumą, augimo ir tobulėjimo galimybę esamai komandai. „Mums nereikia lakūnų ar geležinkeliečių, kurie apie žemės ūkį nenuraukia.... Reikia specialisto, kuris už plūgo imtų ir artų, žino virtuvę iš vidaus“, – emocingai kalbėjo LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis.

Taigi lemiamas buvo LŪS balsas. Vieni prezidiumo nariai buvo linkę pritarti...

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje.

 

Autorės nuotrauka

2022.09.13

ŪP korespondentė Irma DUBOVIČIENĖ 

Susijusios temos - skaitykite: LŪS, LŽŪBA, LŽŪKT, Rimtautas Petraitis, Zigmantas Aleksandravičius

Dalintis
2026/06/14

Nesuvaldomų rinkos galių grimasos

Konkurencijos tarybos (KT) pastebėjimai, susiję su žemės ūkį reglamentuojančiais teisės aktais, neretai niauksto agrarininkų veidus. „Kai reikia sprendimų – jų nėra, o kai atsiranda siūlymai stiprinti mūsų padėtį tiekimo grandinėje, ko... Vakar KT „Ūkininko patarėjui“ pranešė, kad šiuo metu vykdo tyrimą, kilus įtarimui, jog kelios Lietuvos pieno perdirbimo įmonės galėjo sudaryti kartelinį susitarimą ir tarpusavyje susiderinti žalio pieno supirkimo kainas.
2026/06/14

Šparagai – ir maistas, ir liaudiškas vaistas

Mauručių k. (Prienų r.) „AG šparagai“ prekių ženklą sukūrę Greta ir Artūras Pučinskai jau septintą sezoną augina šparagus. Pirmaisiais metais pasisodinę vos dešimtį daigelių, dabar jų plotą išplėtė iki 10 a....
2026/06/14

„Hakeriai“ atakavo cukraus fabrikus

Ne vien Lietuvai nesiseka apsaugoti savo duomenų nuo kompiuterių įsilaužėlių – kibernetinio saugumo incidentas sustabdė Australijos Makajaus regiono cukraus pramonę.
2026/06/14

J. Eimontas. Netolygios derlių prognozės siunčia skirtingus signalus investuotojams

Kol vienose iš pagrindinių kviečių eksporto rinkų derliaus prognozės „žaliuoja“, kitos toliau „raudonuoja“. Į savotiškus amerikietiškus kalnelius pasileido globali sojų rinka. Tuo metu kukurūzų ir kitų ...
2026/06/14

„John Deere“ pristato atnaujintus 8R, 8RT ir 8RX traktorių modelius, kurių galia siekia 280–410 AG

„John Deere“ pristatė naujos kartos 8R, 8RT ir 8RX traktorius, suprojektuotus siekiant užtikrinti didesnį našumą, didesnį efektyvumą ir patogesnę eksploataciją 280–410 AG galios segmente. Atnaujinti modeliai yra prieinami ...
2026/06/14

Žiūrėjimas į apželdintas sienas pagerina nuotaiką ir suteikia vėsumo jausmą

Atliktas naujas tyrimas, kuriame buvo naudojami „Fitbit“ prietaisai ir EEG (elektroencefalografijos) jutikliai, siekiant išmatuoti 58 dalyvių širdies ritmą ir smegenų bangų aktyvumą, kai jie sėdėjo priešais ar...
2026/06/14

Miškų įstatymo nuostatos turėtų būti peržiūrėtos, kad atitiktų ES teisę

Konkurencijos taryba pritaria siūlymui peržiūrėti Miškų įstatymo nuostatas ir atsisakyti privatiems asmenims taikomo ribojimo įsigyti ne daugiau kaip 1500 ha miškų ūkio paskirties žemės kaip ribojančio sąžiningą konkurenciją.
2026/06/14

Baltijos šalių didmeninės elektros kainos gegužę išliko mažesnės nei Europos Sąjungos šalių kainų vidurkis

Gegužės mėnesį vidutinės didmeninės elektros kainos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje siekė 60–82 Eur/MWh ir buvo 9–33 proc. mažesnės nei ES šalių vidurkis, kuris sudarė 90 Eur/MWh. Planinis elektros perdavimo jungties tarp Estij...