Diena, kai ministerijoje pirmuoju smuiku griežė žemdirbiai

Penktadienį Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) apsaugos poste nebuvo prašoma pasirašyti žurnale nurodant lankymosi priežastį ir tikslą. Įėjimas buvo laisvas – čia buvo surengtas išplėstinis Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidiumų bendras posėdis. Darbotvarkėje – visą žemės ūkio bendruomenę jaudinantys klausimai: dėl Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT), dėl Lietuvos žemės ūkio kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano ir dėl energetinės krizės – kokios Vyriausybės pagalbos gali tikėtis žemdirbiai.

LŽŪKT – degantis klausimas

LŽŪKT reikalai buvo svarstomi pirmiausia, tai – degantis klausimas. Prie bendro posėdžių stalo susirinkę LŪS, LŽŪBA ir ŽŪM kaip dalininkai yra vienodai atsakingi už įstaigos veiklos tęstinumą. „Ūkininko patarėjo“ skaitytojai žino apie susidariusią situaciją: dalininkai turi sutarti dėl nuolatinio įstaigos vadovo rinkimų, tačiau naujų klausimų iškilo paaiškėjus, kad ateityje ministerijai gali tekti atsisakyti savo akcijų dalies. Prireikė geros valandos, tačiau galiausiai situacijos vaizdas buvo išgrynintas.

Ministerijos atstovai paaiškino, kad jos pasitraukimo perspektyva kol kas tik teorinė, tačiau ją su kitais dalininkais svarbu aptarti: kas būtų, jeigu būtų. Pokyčiai vyktų dėl rengiamų Valstybės tarnybos įstatymo pataisų: pagal siūlomą bendrą nuostatą – ministerija negalėtų dalyvauti įstaigų valdyme, jei neturi sprendžiamojo balso. Tačiau tai perspektyvinis, ne šios dienos klausimas, nes rengiamas įstatymo projektas Seimą turėtų pasiekti tik pavasarį.

LŽŪKT laikinasis vadovas Rimtautas Petraitis apibūdino esamą finansinę padėtį: ji sudėtinga, bet valdoma. Paslaugos teikiamos, nors apmokėjimai vėluoja. Deramasi su bankais dėl paskolos apyvartinėms lėšoms. Pastaraisiais metais padidėjo kadrų kaita. Iš esamų apie 300 darbuotojų pasikeitė apie 50, iš jų – keletas produktyviausių specialistų. Su jais išeina ir tam tikra dalis klientų, bet kai kurie jų vėliau sugrįžta.

Susirinkusiųjų požiūriai ne kartą išsiskyrė. ŽŪM kancleris Valdas Aleknavičius svarstė, kad detalės apie LŽŪKT neturėtų išeiti už posėdžio salės sienų – svarbu nesukelti sąmyšio tarp klientų. LŪS vicepirmininkas Zigmantas Aleksandravičius tokį prašymą sukritikavo: vis tiek visi viską sužinos. Svarbiausia nebetempti laiko, kuo greičiau sutarti dėl nuolatinio įstaigos vadovo. Buvo surengti debatai, kaip turėtų būti renkamas LŽŪKT vadovas – skelbiant uždarą ar atvirą konkursą. LŽŪBA ir ŽŪM į posėdį atėjo su skirtingomis nuomonėmis. Ministerija pasisakė už atvirą konkursą tikėdamasi, kad tai yra kelias į naujus gerus pokyčius, nors į direktoriaus vietą galėtų pretenduoti ir esami tarnybos specialistai. LŽŪBA prezidiumas siūlė rengti uždarą konkursą – jis užtikrintų veiklos tęstinumą, augimo ir tobulėjimo galimybę esamai komandai. „Mums nereikia lakūnų ar geležinkeliečių, kurie apie žemės ūkį nenuraukia.... Reikia specialisto, kuris už plūgo imtų ir artų, žino virtuvę iš vidaus“, – emocingai kalbėjo LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis.

Taigi lemiamas buvo LŪS balsas. Vieni prezidiumo nariai buvo linkę pritarti...

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje.

Autorės nuotrauka

2022.09.13

ŪP korespondentė Irma DUBOVIČIENĖ 

Susijusios temos - skaitykite: LŪS, LŽŪBA, LŽŪKT, Rimtautas Petraitis, Zigmantas Aleksandravičius