Nustojus šalyje gaminti trąšas ūkininkai murkdosi nežinioje

Šėlstant kainoms, Europa pasiryžusi taupyti ne tik elektros energiją, bet ir mažinti dujų vartojimą. Beveik pusę visų Lietuvai reikalingų dujų suvartoja Jonavos „Achema“. Bet dėl keliskart išaugusių jų kainų ši trąšų gamintoja jau nutraukė savo darbą. Veiklą vėl stabdo ir Kėdainių „Lifosa“. Ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje užsidarinėja trąšų gamyklos, o kainų kilimui galo nematyti. Kaip ir kur ūkininkai  perka trąšas rudeniniam tręšimui, ar verta už jas taip brangiai mokėti?

Apsirūpino iš anksto

„Juokaudamas galiu pasakyti, kad jeigu trąšų nebus, skolinsimės iš tų ūkininkų, kurie jų turi, o vėliau nusipirkę grąžinsime. O kalbant rimtai, jei trąšų Lietuvoje niekas negamins, jų ir nebus.

Atsiras tokių ūkininkų, kurie nuspręs nebesėti, be trąšų žemės nevarginti, nes neapsimokės dirbti, jeigu nebus galima gauti normalaus derliaus. Sunku dabar prognozuoti situaciją. Sumanesni mūsų kooperatyvo nariai trąšų įsigijo iš anksto, mano ūkis – taip pat. Pernai naudojome du trečdalius reikiamo kiekio trąšų, šiemet pasiruošėme irgi tiek pat – nes tiek pakanka pagal sėjomainą, – pasakoja apie  susidariusią situaciją  Žemės ūkio kooperatyvo „Lumpėnų Rambynas“ pirmininkas, Pagėgių krašto ūkininkų sąjungos vadovas Remigijus Kelneris.

Vien mėšlo nepakanka

Pasak kooperatyvo vadovo, gyvulininkystės ūkiai turi pranašumą prieš specializuotus grūdininkystės ūkius. Jie turi mėšlo, kuris maždaug trečdaliu kompensuoja mineralinių trąšų poreikį.

„Kooperatyvo ūkyje yra daugiau kaip 500 melžiamų karvių,  su prieaugliu – beveik 1 tūkst. 200 galvijų. Todėl mėšlo sukaupiame  nemažai. Šiaudai iš tvartų po kurio laiko  grįžta atgal į dirvą. Aišku, prisideda labai daug sunkaus darbo, nelengva tiek išvežioti ir iškratyti, – neslepia R.Kelneris. – Tręšiantys savo laukus mėšlu nenualins dirvų, gali palaikyti gerą jų agrarinę būklę, nesumažinti humuso kiekio, tačiau be mineralinių trąšų, papildomo azoto, fosforo tokio gero derliaus negausime. Tik kalio turtingas dirvožemis prisisotina organinėmis trąšomis. Tai jau esame išbandę. Mūsų žemės nėra našios – vidurkis tik 36–38 balai, todėl be trąšų negalime tikėtis didžiulio derliaus.“

Svarbiausia – rasti kur nusipirkti

Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) narys Martynas Puidokas sako trąšų nusipirkę prieš pusantro ar du mėnesius.

„Dabar nebėra tokių žodžių – pigesnės trąšos. Visos jos pabrango. Nesvarbu, pigiai ar brangiai – tiesiog nusipirkau. Nujaučiau, kad esant dabartinei  situacijai reikia ieškoti ne pigiau ar brangiau, svarbiausia – jų rasti, – pasakoja ūkininkas. – Todėl trąšų pardavimo vadybininkų klausiau, ne kokia trąšų kaina, o pirmiausia – ar jie turi ką parduoti, nes dažnai išgirsdavau vadybininkų atsakymą, kad trąšų šiuo metu nėra. Taigi pasidariau išvadą, kad reikia imti tai, ką randi, ir kuo greičiau pirkti.“

Naudoja mikroelementus

Raseinių rajono Ariogalos seniūnijos ūkininkas, LGAA narys Vytautas Ročka pagalbiniam tręšimui naudoja mikroelementus ir bakterijas, o pagrindiniam – vadinamąsias išmaniąsias trąšas su jūros dumbliais ir kitokiais priedais. Ši dirvos gerinimo priemonė su unikaliu fiziologinio poveikio stimuliantu skirta dirvožemio pH optimizuoti, jo struktūrai gerinti bei sėklos guoliui paruošti. Sudėtyje esantis labai tirpus kalcio karbonatas greitai optimizuoja mikro pH, padidina mitybinių elementų ir kalcio prieinamumą augalams, pagerina dirvožemio struktūrą. Geresnė dirvožemio struktūra lemia tolygų sudygimą, šaknų sistemos vystymąsi ir mitybinių elementų pasisavinamumą. Didesnis dirvožemio poringumas ir molio dalelių susijungimas su humusu mažina plutos susidarymo dirvos paviršiuje riziką.

Džiaugiasi tuo, ką duoda gamta

„Rapsus jau pasėjome, dabar ruošiamės sėti žieminius, su darbais susitvarkome. Mūsų ūkis mišrus, laukams tręšti naudojame ir kraikinį mėšlą. Su organinėmis trąšomis neturime didelės bėdos. Rapsų pasėjau 86 ha, žieminių kviečių bus 156 ha, o žieminių rugių – 26 ha. Mineralinių trąšų naudoju mažai, todėl jų kainos labai didelio poveikio ūkiui neturi. Tokio gero derliaus, kokį gavau šiemet, mano ūkio istorijoje dar nėra buvę. Prikūliau daugiau nei po 5 t/ha, – optimistiškai kalba V. Ročka. – Dievo į medį nevarau, trąšų tonomis laukuose neberiu, džiaugiuosi tuo, ką duoda gamta. O ir lietaus šiemet buvo tiek, kad tiems, kurie daugiau tręšė, viską išplovė. Mano kombainas turi ką veikti, ir gana. Žemės našumas – vos 34–56 balai.“

Susikooperavus būtų lengviau

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis teigia, kad asociacija neperka trąšų didelio kiekio, nors taip galbūt būtų galima  išsiderėti geresnę kainą.

„Tai ne mūsų priedermė, – aiškina J. Sviderskis.–. Jau prieš daug metų apsisprendėme, kad komercinėmis paslaugomis neužsiimsime. Be abejo, atskiros įmonės galėtų kooperuotis pirkdamos trąšas, augalų apsaugos priemones ir pan. Neturiu informacijos, ar žemės ūkio bendrovės tuo tikslu yra susikooperavusios.

Tai – pačių įmonių komercinis reikalas, jų valioje tai daryti ar nedaryti. Įstatymai nedraudžia, mes agitavome jungtis, burtis į gamybines grupes, bet tokios iniciatyvos dar nebuvo. Šiuo atveju man labiau gaila žemdirbių, ypač smulkiųjų ūkininkų, kuriems bendradarbiauti būtų tikrai aktualu.

Žemės ūkio bendrovės trąšomis rudeniniam tręšimui apsirūpino labai prastai arba visai neapsirūpino. Surengėme apklausą, surinkome duomenis, iš kurių paaiškėjo, kad tai padaryta minimaliai. O kai dabar sustojo Jonavos „Achema“ ir Kėdainių „Lifosa“, nežinau, kaip toliau rutuliosis tie reikalai. Kartu su Lietuvos ūkininkų sąjunga tariamės, kaip sušvelninti situaciją, laukiame ir Žemės ūkio ministerijos sprendimų.

Stasys BIELSKIS