Ashburn +32,0 °C Mažai debesuota
Penktadienis, 21 Bir 2024
Ashburn +32,0 °C Mažai debesuota
Penktadienis, 21 Bir 2024

Aplinkos ministerija savo neišmanymu kaltina žemdirbius

2022/10/02


Stasys BIELSKIS

ŪP korespondentas


Martynas Puidokas, Zita Varanavičienė, griovių vanduo, vandens gėrimo akcija Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Puidokas.

Vasarą surengta iš melioracijos sistemų ištekančio vandens gėrimo akcija, pasak  Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininko Martyno Puidoko, dar nesibaigė. M. Puidokas pristatė melioracijos griovio ir Šiaulių nuotekų valymo įrenginių išvalyto vandens mėginius į vandens tyrimo laboratoriją, o gauti rezultatai yra pribloškiantys. Paaiškėjo, kad nevalytas griovio vanduo yra žymiai švaresnis nei išvalytas valymo įrenginiuose.

Ši akcija surengta todėl, kad Aplinkos ministerija (AM) vis kaltindavo žemdirbius, jog šie, naudodami trąšas ir chemines augalų apsaugos priemones, esą yra didžiausi upelių, Nemuno ir Kuršių marių teršėjai. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas vienoje TV laidoje paminėjo, kad žemdirbiai, neva bandydami „patrolinti“ AM, „pasitrolino“ patys.

M. Puidokas išreiškė kitokią nuomonę: „Labai keista, kad žiniasklaida ir pats ministras iš dirbamos žemės lauko ištekantį vandenį vis lygina su geriamojo vandens parametrais, nors jau ir pirmojo iššūkio pradininkas Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas kvietė atsigerti būtent savo laukų Kėdainių rajone melioracijos griovio vandens. Juk niekas ir nesitiki, kad vanduo, prasifiltravęs vos pro vieno ar poros metrų dirvožemio sluoksnį, gali atitikti geriamojo vandens parametrus. Tad ką su kuo bando palyginti aplinkos ministras?“

Pasak M. Puidoko, kadangi gyventojų, įmonių nuotekos išvalytos ar apvalytos, o pasitaiko, kad ir visiškai nevalytos, patenka į tas pačias upes, o vėliau ir į jūrą, tada logiška būtų lyginti žemdirbių laukų nuotekas tik su valymo įrenginių nuotekomis.

„Mes, žemdirbiai, taip ir padarėme, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo M. Puidokas. – Kartu su Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininku Ignu Hofmanu paėmiau vandens mėginį iš vietos, kur išteka išvalytas Šiaulių valymo įrenginių vanduo, ir mėginį iš lauko melioracijos sistemos. Šiuos mėginius nuvežėme į Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių padalinį. Buvo tirtas azoto, fosforo ir kalio (NPK) kiekis mėginiuose. Gauti azoto ir fosforo rezultatai parodė, kad laukų nuotekos visiškai atitinka mažesnių miestelių valymo įrenginiams keliamus reikalavimus. Palyginus Šiaulių miesto valymo įrenginių išleistą vandenį su melioracijos griovio vandeniu paaiškėjo, kad pastarajame yra 3 kartus mažiau fosforo, o azoto iš lauko melioracijos sistemų išteka nežymiai daugiau, nei yra tirto miesto nuotekų vandenyje. Kalio kiekis nuotekose nėra reglamentuojamas, bet vis dėlto lauko nuotekose jo buvo 2,5 karto mažiau nei išvalytose miesto nuotekose.“

Vėliau Kėdainių rajone papildomai buvo tirtas melioracijos griovių vanduo ir išsamiau lyginamas su populiariausiais vandenimis, parduodamais plastikiniuose buteliuose. Šį kartą „ūkiškame“ vandenyje amoniako, nitritų, nitratų ar bendro azoto kiekiai buvo dar mažesni. Jei geriamajame vandenyje leidžiama nitratų norma yra iki 50 mg/l, tai Kėdainių r. melioracijos griovių vandenyje bendras ištirto azoto kiekis nesiekė nė 10 mg/l.

„Reikia paminėti ir tai, kad vandens kokybės parametrai gali būti blogesni ir dėl natūralių gamtos procesų. Juk kiekvienas ant žemės nukritęs lapas irdamas taip pat palieka azoto ir kitų medžiagų pėdsaką“, – aiškino M. Puidokas. Ir vėl retoriškai paklausė S. Gentvilo: „Ministre, o Jūs ar atsigersite savo miesto nuotekų vandens?“

Tikrai negalima užsipulti ūkininkų

Zita VARANAVIČIENĖ

Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė


zita varanaviciene Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė Zita Varanavičienė.

Fosforas pereina į nejudrią formą ir dirvožemyje jis yra nejudrus, lieka dirvožemyje arba augalų pasisavintas, arba ne. Fosforas neišsiplauna į paviršinius vandens telkinius, todėl kas gali kaltinti ūkininkus, kad jie yra gamtos teršėjai? Fosforas dažniausiai į vandens telkinius patenka iš skalbimo priemonių reagentų per nuotekų valymo įrenginius. Prieš metus ar dvejus Aplinkos apsaugos agentūra buvo paskelbusi, kad iš Vilniaus nuotekų valymo įrenginių išleistame vandenyje fosforo kiekis daugiau nei 3 kartus viršijo leidžiamą normą, o azoto – daugiau nei 2 kartus.

Tai, kad fosforas ateina iš laukų į paviršinių vandenų telkinius, dirvožemio tyrėjai ir kiti specialistai turėtų paneigti. Ekspertės, pristatinėjusios Strateginio plano poveikį aplinkai, diskusijų metu sutiko, kad fosforas į paviršinius telkinius patenka ne iš laukų. Tai yra seniai žinoma tiesa, todėl nesuprantu, kodėl ji ir toliau eskaluojama.

Dėl azoto – tai jau kitas klausimas. Jis į paviršinius vandens telkinius tikriausiai patenka iš laukų. Azotas – judrus elementas, todėl rekomenduojama pavasarį reikalingą kiekį įterpti ne iš karto, o per keletą tręšimų, kad būtų geriau įsisavintas ir mažiau terštų gamtą.

Minėta akcija žemdirbiai norėjo atkreipti dėmesį, kad jie neteisingai kaltinami gamtos teršimu. Ir nieko daugiau. O kaltinamieji visada turi teisę į gynybą bet kokia forma.

 

Redakcijos nuotraukos

2022.10.02

Susijusios temos - skaitykite: Martynas Puidokas, Zita Varanavičienė, griovių vanduo, vandens gėrimo akcija

Dalintis
Gintaras Gliebus. Pavasariškas vaizdelis Dzūkijos miškuose.
2024 03 12 Telšių rajono ūkininkai rengiasi į protesto akciją
Vilkas kieme užpuolė stirną
Vasario 1 d. Briuselyje, Liuksemburgo aikštėje
Protestuotojai sveikino Vilnių su 701 gimtadieniu grodami, mirgėdami. 2024 01 25 Vilnius