Pasirinktų sprendimų rezultatus regėsime po 10 mėnesių

2022/10/25

Pastaruoju metu dažniausiai diskutuojama apie žiemkenčių būklę ir pasiruošimą žiemai, daugiausiai dėmesio sulaukia žieminiai rapsai. Nepaisant to, kad rapsai – sąlyginai „jauni“ augalai Lietuvoje, sėkloms jie pradėti auginti maždaug prieš 35 metus. Pradžioje augintojams klausimų buvo daugiau nei atsakymų, dėl to plotai didėjo labai lėtai. Ir tik sukūrus pažangias auginimo technologijas bei atsiradus rapsų auginimo paramai, jų plotai labai sparčiai pradėjo plėstis.

žiemkenčių būklė, žieminiai rapsai, naujos kartos veislės, Vytautas Liakas

Vieni geriausių fitosanitarų

Suprantama, kad prie plotų plėtros prisidėjo didelė sėklų paklausa tarptautinėse rinkose. Pradėjus auginti rapsus, sėklų derlingumas retai perkopdavo 1,6 t/ha, tik atsiradus naujos kartos veislėms ir ištobulinus auginimo technologijas ne vieno augintojo pasėliuose rapsų sėklų derlingumas perkopė 4,5 t/ha. Rapsai populiarėjo ir dėl to, kad padėjo išspręsti priešsėlių žieminiams kviečiams problemą. Tai buvo ypač aktualu traukiantis gyvulininkystei, mat daugiametės žolės buvo puikus priešsėlis, o didėjant miglinių javų plotams, priešsėlių problema tapo labai skausminga, nes tinkama augalų kaita augalininkystės versle – svarbiausia.

Tinkama sėjomaina – ne tik Lietuvos ūkininkų problema, Europos žemės ūkis taip pat daugiausia remiasi keletu pagrindinių augalų. Plačiausiai auginamos saulėgrąžos ir rapsai, saulėgrąžos vyrauja pietiniuose regionuose, o rapsai plačiau auginami Vidurio ir Šiaurės Europoje, kur yra rudens ir pavasario ciklai. Pastaruoju metu gana daug ūkininkų pietiniuose regionuose atsisako rapsų dėl sparčiai plintančių kenkėjų bei ligų ir augalų apsaugos priemonių stygiaus, tačiau jiems yra alternatyva – saulėgrąžos. Aliejiniai augalai dažnai įtraukiami į sėjomainą su žieminiais javais, šakniavaisiais ir ankštiniais augalais, tačiau žemės ūkio sistemose pasėlių įvairinimas Europoje paprastai apsiriboja keletu augalų, nepaisant neginčijamos sėjomainos naudos aplinkai ir kaimo ekonomikai. Žieminiai rapsai yra tinkami augalai sėjomainoms ir vieni iš geriausių fitosanitarinės pertraukos augalų. Pertrauka duoda daug naudos dirvožemio struktūrai ir derlingumui, atsiranda įvairovė, padedanti sumažinti ligų, piktžolių bei kenkėjų plitimą. Rapsai yra geriausi augalai kaupti angliai dirvožemyje ir jį gerinti.

Nepaisant visų gerųjų savybių, šie augalai kelia ir atitinkamus reikalavimus: jei pradžioje augintojai labai atsakingai rinko dirvožemius ir ruošėsi sėjai, tai vėliau į daugelį augalų poreikių buvo nekreipiama dėmesio, ne vienas yra pasakęs: „Šiukšlynų augalas ir užaugs bet kur“. Gal dėl to išnaudojama tik apie 35 proc. šių augalų produktyvumo potencialo. Viena iš dažniausiai pasitaikančių klaidų – neatsižvelgiama į tinkamo dirvos paruošimo sėjai metodinius nurodymus.

Šį rudenį labai išryškėjo dirvų ruošimo kokybė. Daugiausia nepatogumų patyrė agresyvaus žemės dirbimo šalininkai. Tikriausiai daugelį suklaidino gausūs krituliai, tikėtasi, kad žemė bus drėgna ir sėklos sudygs labai sparčiai. „Ūkininko patarėjo“ puslapiuose rašėme ir aiškinome, kad gausūs krituliai per trumpą laiką nebuvo efektyvūs ir dar papildomai sutankino dirvą. Nuimant priešsėlių derlių atrodė, kad dirva drėgna, ir daug negalvojant buvo pasitelktas agresyvus dirbimas, bet tuo metu vyravo sausi ir pakankamai šilti orai, išversti šlapi grumstai labai greitai išdžiūvo ir „suakmenėjo“. Kai kuriems augintojams prireikė 4–5 važiavimų, kad suformuotų kiek smulkesnių agregatų sluoksnį paviršiuje, tačiau tai buvo tik iliuzija. Toks darbas buvo neracionalus, reikėjo įvertinti, kad po smulkiu sluoksniu pasislėpę sausi grumstai, sėklos sukrito į tarpelius ir paprasčiausiai sudžiūvo. Dabar tokiuose laukuose plyti didžiuliai tušti plotai, o tušti plotai, kaip žinia, nepasižymi produktyvumu. Deja.