Šaltas švinas kelia karštas aistras

2022/11/24

Aplinkos ministerijos (AM) specialistai, vos nugirdę apie Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) siūlymą apriboti švino tiekimą rinkai ir naudojimą šaudmenyse, puolė siūlyti visuomenei diskutuoti šia tema.

apriboti švino tiekimą, Raimondas Ribačiauskas, Saulius Pečeliūnas, Arūnas Marcinkevičius

Europoje pastebėti švininius svarelius ryjantys paukščiai?

Įprastai panašios diskusijos pasibaigdavo tuo, kad valdžia iš viršaus nuleidžia savo sprendimą, o mes visi uoliai imamės jį įgyvendinti. Tačiau panašu, kad šį kartą taip nenutiks, nes kartu susirinkę Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos valdybos pirmininkas, Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Saulius Pečeliūnas, Lietuvos ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas advokatas Arūnas Marcinkevičius ir Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidentas Raimondas Ribačiauskas įžvelgė planuojamą klastą ir iškart pareikalavo numatomo AM veiksmo pagrindimo bei pateikė savus argumentus.

Remiantis ECHA rekomendacijomis Lietuvoje siekiama apriboti šviną šaudmenyse ir žvejybos reikmenyse, nes ES atlikti tyrimai, kuriais įvertinta šio metalo ir jo junginių keliama žala, atskleidė, kad, pavyzdžiui, paukščių praryti švininiai šratai, žvejybos svareliai ir masalai gali sukelti ūminį ir lėtinį toksinį poveikį ar net mirtį.

Suprantama, dažnas pagalvojęs apie šratus ar svarelius ryjantį paukštį nusišypsos, tačiau ECHA pateikia ir rimtesnių argumentų. Anot šios agentūros specialistų, ES kasmet į aplinką pasklinda apie 44 000 tonų švino: 57 proc. dėl sportinio šaudymo, 32 proc. dėl medžioklės ir 11 proc. dėl žvejybos veiklos. O tai, teigia ECHA, kelia riziką ne tik paukščių gerovei, bet ir žmonių sveikatai.

Patekęs į žmogaus organizmą švinas gali trikdyti nervų sistemos vystymąsi, lemti širdies ir kraujagyslių ligas, pabloginti inkstų funkcionavimą. Švinas įvardijamas kaip viena padidėjusio kraujospūdžio, nevaisingumo priežasčių. Didžiausią rūpestį dėl visuomenės sveikatos kelia švino toksiškumas septynerių metų ir jaunesnių vaikų nervų sistemos vystymuisi.

Diskusiją inicijuojantys AM specialistai tikina, kad siūlomas apribojimas susijęs tik su civiliniu naudojimu ir neapima švino šaudmenų bei šovinių naudojimo kariniais tikslais, policijos, saugumo ar muitinės pajėgose. Anot jų, apribojimai taip pat nebūtų taikomi švino šaudmenų ir šovinių naudojimui patalpose. Be to, jie turi kitą argumentą: šis apribojimas papildo 2021 m. sausio 25 d. priimtą švino šratų naudojimo šlapžemėse apribojimą, kuris visose ES valstybėse narėse bus pradėtas taikyti 2023 m. vasario 15 d.

Turime teisę žinoti

Draugėn suėję S. Pečeliūnas, A. Marcinkevičius ir R. Ribačiauskas išanalizavo AM visuomenės diskusijai pateiktą klausimyną ir nustatė, kad jis yra sudėtingas, ir dėl to praktiškai neįkandamas paprastam šalies piliečiui. „Jame pateikti klausimai reikalauja specialiųjų, įvairių mokslo sričių, žinių, todėl savo turinio esme jis skirtas mokslinių tyrimų institucijoms“, – „Ūkininko patarėjo“ redakcijai sakė A. Marcinkevičius. Vyrams iškart kilo klausimas: „Lietuva, ES pasienio valstybė, esanti didelės rizikos zonoje teritoriniu ir laiko aspektu, ar minėti draudimai negriauna valstybės gynimo pagrindų? Ar ši pozicija yra suderinta su strateginiu šalies gynybos partneriu – Lenkijos Respublika?“ Jų teigimu, medžiotojai, šaudymo sporto šakų atstovai, ginklų savininkai karinės agresijos atveju gali tapti svarbiais šalies gynybos ramsčiais.

Susirinkusieji svarstė: negi valdininkai nemato globalių aplinkosauginių problemų? „Mūsų įsitikinimu, pamiškėse besimėtantys seni akumuliatoriai, padangos, statybinės, pramoninės, ūkinės ir buitinės atliekos bei šiukšlės daro gamtai, aplinkai, gyvūnijai ir žmonių sveikatai tūkstančius kartų didesnę žalą, negu visų žvejų nutraukti švino svareliai ir blizgės upėse, tvenkiniuose bei ežeruose ar miškuose ir laukuose medžiotojų iššauti švino šratai kartu sudėjus“, – kalbėjo S. Pečeliūnas.

Medžiotojų ir žvejų bei šaudymo sporto bendruomenės, ginklų savininkai, kaip ir kiekvienas pilietis, turi neatimamą teisę žinoti, ar kuriamos naujos ES direktyvos dėl švino naudojimo ribojimo, ar tobulinamos senos. Jei taip, tai kokiomis sąlygomis ir kokios dėl to bus ekonominės pasekmės. Valdžios instancijos privalo visuomenę tinkamai informuoti, ar minėta apklausa nesusieta su intervencinio verslo lobizmu, t. y. ar nebus skatinama naujų ginklų ir šaudmenų gamyba bei kaip bus sprendžiamas netinkamų naudojimui šaudmenų utilizacijos klausimas. R. Ribačiauskas tai pat retoriškai klausė: „Ar kas nors bandė Lietuvoje atlikti tyrimus ir nustatyti, kiek iš viso švino ežeruose palieka žvejai?“

Pasitarimo dalyviai vieningai sutarė: AM privalo valstybės lėšomis atlikti švino uždraudimo ar jo ribojimo pasekmių objektyvius, kompleksinius tyrimus gamtosaugos, aplinkosaugos, medžioklės, žvejybos, žuvininkystės, chemijos, fizikos, ginklų, balistikos, trasologijos, ekonomikos ir finansų, o taip pat krašto gynybos ir visuotinio ginkluoto pilietinio pasipriešinimo strategijos srityse. Tokių tyrimų organizavimo ir jų atlikimo naštos ar kaštų perkėlimas visuomenei, visuomeninėms organizacijoms ir verslo subjektams, juo labiau piliečiams yra nepriimtinas ir netoleruotinas.

Gynybos silpninimas – netoleruotinas