Morkos brolis pastarnokas

Anksčiau už bulves...

„Sėkite kopūstus, morkas su didele sauja; / Ropių, pastarnokų, sviklių bei gi repukų“, – tokiais žodžiais savo „Metuose“ K. Donelaitis ragino būrus sėti pastarnokus (lot. Pastinaca). Europoje šios daržovės buvo plačiai auginamos dar prieš įvežant bulves. Laukiniai pastarnokai aptinkami Europoje, Azijoje, Naujojoje Zelandijoje. Lietuvoje jie auga pakelėse, pagrioviuose, pievose, sąvartynuose“, – apie šią seniai vartojamą daržovę pasakojo Roma Starkutė.

... ir vertingesni už morkas

Pastarnokas – dietinė, vertinga daržovė, galinti būti ir maistu, ir vaistu. Šis skėtinių šeimos dvimetis augalas pirmais metais išaugina šakniavaisį, o antraisiais metais iš peržiemojusių dirvoje ar pasodintų šaknų – lapus ir sėklojus su skėčiais, tipiškais salieriniams augalams.

Šios daržovės savybėmis ir išvaizda labai panašūs į morkas, tik yra baltos spalvos ir turi daugiau vertingų savybių. Jie yra šviesesni ir saldesni už morkas. Skoniu šios daržovės panašios į petražolės, saliero ir morkos derinį.

Pastarnoko kaip aromatinio prieskonio vertė priklauso nuo eterinio aliejaus. Mokslininkė R. Starkutė pabrėžė, kad pastarnokų šakniavaisiuose yra daugiau angliavandenių, baltymų, vitaminų ir mineralinių medžiagų negu morkose. Ypač daug kalio, silicio ir fosforo, vitaminų C ir B, geležies, mangano, seleno ir cinko.

Žinokite tai prieš sėdami

Pastarnokai – viena atspariausių žemoms temperatūroms daržovių. Dygsta jau esant 3 °C. Daigeliai nebijo šalnų net iki –5 °C.

Ilgai auga, todėl juos sėti reikia anksti pavasarį, kai tik dirvožemis yra tinkamas. Sėklos norma 10 m² – 3–4 g sėklų.

Mokslininkė R. Starkutė atkreipė dėmesį į tai, kad sėjai reikia naudoti tik šviežią sėklą, kadangi daigi būna tik metus.

Sėklos dygsta sunkiai, todėl prieš sėją rekomenduojama jas parą pamirkyti vandenyje. Kadangi sėklos daigumas nebūna šimtaprocentis, reikėtų sėti tankiau. Sėjos gylis – 2 cm, atstumai tarp eilių – 30 cm, tarp augalų eilėje – 8–10 cm.

Sėklos dygsta 2–3 savaites. Sudygus sėkloms, jei reikia, daigelius vertėtų praretinti.

Kad visada turėtų šviežių sėklų, kai kurie augintojai patys jų išsiaugina. Jei leisime šakniai augti antrus metus, pastarnokas ūgtels iki metro, išskleis platų skėtį ir subrandins tiek sėklų, kad jų užteks apsėti visam daržui. Beje, sėklos taip pat naudojamos kaip prieskonis troškiniuose.

Tręšimo planas

Pastarnokai auginami ir prižiūrimi panašiai kaip morkos. Mokslininkės pastebėjimu, jie auga įvairiose dirvose, tačiau geriausiai dera giliai įdirbtose, puriose, patręštose, vidutinio sunkumo, puveningose ir neužmirkusiose žemėse.

Įsidėmėkite, kad jei dirva gausi organikos, papildomai pastarnokų tręšti nereikia, nes gali išaugti šakoti šakniavaisiai.

Jei dirvoje nedaug humuso, rudenį prieš giliai suariant 10 m² iškratome 60–80 kg komposto. Taip pat išberiame 600 g superfosfato ir 300 g kalio sulfato. Pavasarį ruošiant sėjai dirvą išberiama 10 m2 amonio salietros. Išretinus 10 m2 patręšiama 200 g amonio salietros.

Kad netrūkinėtų šaknys

Kad šaknys nesutrūkinėtų, dirva visą laiką turi būti tolygiai drėgna. Sausrų metu tenka laistyti. Kadangi augalai reikalauja daug drėgmės ir organinių medžiagų, mulčiavimas aplink augalus padeda išlaikyti drėgmę ir sumažinti piktžoles. Per visą vegetaciją 3–4 kartus purenami tarpueiliai, ravimos piktžolės.

Kam ridikėliai prie pastarnokų?

Sėdami pastarnokus kai kurie sodininkai greta esančiose eilutėse įberia ir ridikėlių sėklų, kurios turi dvejopos įtakos. Pirma, ridikėlių daigai išlįs gerokai anksčiau nei pastarnokų daigeliai ir taip aiškiai parodys, kur jie yra. Antra, anksti pavasarį bus šviežių ridikėlių.

Pastarnokams būtina sėjomaina, kuri apsaugotų augalus nuo ligų ir kenkėjų. Nepatartina jų sėti šalia giminiškos šeimos (salierų, petražolių) augalų.

Priešai

Petražolių septoriozė. Šia liga serga petražolės ir pastarnokai. Ant lapų, lapkočių ir sėklojų stiebų atsiranda netaisyklingų nešvariai baltų arba rusvų su tamsiai rudu apvadu dėmių, kurios vėliau šviesėja. Viršutinės lapų pusės dėmėse matomi smulkūs, plonasieniai tamsiai rudų taškelių pavidalo grybo vaisiakūniai – piknidžiai.

Salierinė margasparnė minamusė kenkia salierams, petražolėms, pastarnokams ir daugeliui kitų salierinių augalų. Pastarnokų lapuose matomos stambios, plokščios įvairių formų dėmės – minos. Iš pradžių jos būna balsvos, vėliau paruduoja. Žiūrint prieš šviesą, minose pastebimos kenksmingos lervos ir jų kruopėti juodi ekskrementai. Smarkiau pakenkti lapai pagelsta, vėliau nudžiūsta.

Morkinės musės kenkia morkoms, šakninėms petražolėms, pastarnokams, rečiau – salierams ir kitiems salierinių šeimos augalams. Musių pažeisti augalai skursta, silpnai auga, jų lapai tampa violetinio atspalvio, paskui pagelsta ir nudžiūsta. Jaunų šakniavaisių viršūnėse, o stambesniuose šakniavaisiuose – iki šerdies – būna įsigraužusios musių lervos.

Apsauga. Nuėmus pastarnokų derlių būtina sunaikinti visas liekanas, giliai suarti arba sukasti dirvą, laikytis sėjomainos. R. Starkutė pataria sėti tik sveiko pasėlio chemiškai arba termiškai išdezinfekuotą sėklą. Sėklojus galima purkšti registruotu fungicidu. Aplink skėtinių augalų plantacijas reikia naikinti salierinių šeimos piktžoles. Pastarnokus reikia sėti kuo anksčiau atvirose vietose ir laiku retinti pasėlius.

Veislės ir hibridai

Pastarnokų hibrido ‘Albion H’ šakniavaisiai yra kūgio formos, puikaus skonio, geros tekstūros, labai balti, ilgai nepraranda spalvos, o jų skonis primena salierus ir petražoles. Tai labai vertinga daržovė, turinti daug kalio. Geriausiai auga vidutiniškai sunkioje, puveningoje dirvoje. Šakniavaisius galima palikti žiemoti dirvoje. Pavasarį jie bus sultingesni ir skanesni negu laikyti rūsyje.

‘Guernsey’ veislės pastarnokų šakniavaisiai yra balti, ilgi, forma jie panašūs į morkas, skonis primena salierus, petražoles. Vartojami švieži, virti, kepti, troškinti, konservuoti. Geriausiai auga vidutiniškai sunkioje, puveningoje dirvoje. Ir jų šakniavaisius galima palikti žiemoti po sniegu.

Gali žiemoti dirvoje

Anot R. Starkutės, rudenį pastarnokų derlių galima nuimti paskutinį po kitų daržovių, nes šios daržovės nebijo šalčių. Nuimant derlių šakniavaisių lapai pjaunami paliekant 2–3 cm ilgio lapkočius, stengiantis nesužaloti šakniavaisių.

Nuimtą pastarnokų derlių laikykime rūsyje kaip morkas – susluoksniuokime su smėliu arba durpėmis, pageidautina – 1–3 laipsnių šilumos temperatūroje.

Gal ne visi žino, kad dalį pastarnokų galime palikti dirvoje nenukasę. Jei ruošiamės palikti juos žiemai žemėje, apkaupkime, uždenkime storu mulčio sluoksniu. Peržiemoję po sniegu, pavasarį jie būna sultingesni, skanesni negu laikyti rūsyje.

Koks dydis – toks skonis

Mažiausi pastarnokai yra patys saldžiausi, o stambesni pasižymi aromatingumu. Todėl prieš rinkdamiesi šią daržovę pasvarstykite, kokių savybių jums reikia labiau.

Vertingas salotų priedas

Šiandien kulinarijoje pastarnokai dažniau vartojami kaip prieskoniai negu kaip daržovės (jų dedama į salotas, troškinius, garnyrus, sriubas, alų ir net desertus), be to, besilaikantiesiems dietos gali pakeisti kaloringas bulves. Juos galima naudoti ryžiams, bulvėms ar košėms pagardinti ar įdėti į gaminamą padažą. Pastarnokuose gausu kalio ir skaidulų. Tai puikus bulvių pakaitalas.

Ruošiant šviežių pastarnokų salotas, reikia stengtis, kad nuskustas šakniavaisis nepatamsėtų, patartina merkti į parūgštintą vandenį.

Mokslininkė R. Starkutė pasidalijo keliais salotų su pastarnokais receptais.

Šviežių pastarnokų salotos

Reikės:

• 2 pastarnokų
• 2 obuolių 
• 2 šaukštelių paruoštų krienų
• svogūno arba poro 
• 3 šaukštų majonezo (arba majonezo ir grietinės pusiau) 
• citrinų rūgšties, druskos 

Pastarnokus ir obuolius rupiai sutarkuojame, svogūną arba porą smulkiai supjaustome, sudedame paruoštus krienus, pasūdome, išmaišome ir užpilame majonezu.

Virtų pastarnokų salotos 

Reikės:

• 2 vidutinio dydžio pastarnokų
• 1–2 svogūnų
• 2–3 šaukštų pomidorų tyrės
• 2 šaukštų aliejaus
• 2 šaukštų majonezo
• šaukšto išbrinkintų kmynų
• druskos ir cukraus

Pastarnokus išverdame pasūdytame ir parūgštintame vandenyje, nulupame, supjaustome kubeliais, svogūnus smulkiai supjaustome, patroškiname aliejuje, sudedame pomidorų tyrę, įberiame kmynų, druskos, cukraus ir viską sumaišę užpilame majonezu. Į šias salotas tinka kubeliais supjaustyta ir aliejuje pakepinta duona.

Gydomosios savybės:

• Varo šlapimą.
• Sirupas lengvina kosulį.
• Malšina skausmus.
• Stiprina imuninę sistemą.
• Gerina apetitą.
• Reguliuoja virškinamojo trakto veiklą ir medžiagų apykaitą.
• Tonizuoja.
• Ekstraktu gydoma baltmė (vitiligo) – reta odos liga.

Svarbu žinoti, kad pastarnoko lapai ir šakniavaisiai didina odos jautrumą saulei, todėl žmonėms su balta ir plona oda šias daržoves reikia vartoti atsargiau.

„Rasų“ korespondentė Jolanta TAMAŠAUSKIENĖ

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.