Columbus +14,3 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 27 Lie 2024
Columbus +14,3 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 27 Lie 2024

Nustebinkite kaimynus ir gimines retais augalais!

2023/01/03


Mėgstate tai, kas dar nauja, neįprasta, mažai matyta ir norite tai turėti savo sodyboje? Tikrai dar turite iš ko rinktis! „Brolių Vrublevskių medelyno“ sodininkai Romas ir Edmundas VRUBLEVSKIAI vieni pirmųjų Lietuvoje pradėjo auginti iki šiol retus augalus: šilkmedžius svyruokline laja, lekėčius, dekaisnėjų „dešrelių“ krūmus ir dar daugelį kitų įdomių sodo augalų. Pasak Romo šie augalai ne tik gali papuošti sodybą, bet ir pradžiuginti vertingais vaisiais.

Svyruoklinė šilkmedžio forma

R. Vrublevskio teigimu, svyruoklinė juodojo šilkmedžio (Morus nigra) forma ‘Pendula’ akį traukia lanku svyrančiomis šakomis. Tai tikra mažų erdvių puošmena, o sodyboje ar didesniame sode galima įkomponuoti ir po kelis tokius medelius. Įdomūs ir vertingi ne tik vaisiai, įspūdingai atrodo ir sodriai žali, žvilgantys lapai. Svyruoklis šilkmedis žydi gegužės pabaigoje šviesiai žalsvomis žiedų kekėmis.

„Šis juodojo šilkmedžio ‘Pendula’ medelis liepą apsipila juodomis, avietes primenančiomis, saldžiarūgštėmis uogomis, – pasakoja sodininkas. – Jų vaisiai – riešutėliai, apgaubti avietę primenančiu sultingu apyvaisiu, yra skaniausi, sultingiausi ir didžiausi iš visų šilkmedžių rūšių vaisių. Uogos skanios šviežios, tinka perdirbti.“

Romas Vrublevskis įsitikinęs, kad sodyboje verta auginti bent vieną retą augalą, galinti stebinti svečius ir kaimynus.

Vaisius geriausia skinti per kelis kartus, atrankiniu būdu. Iš didesnio kiekio galite išvirti uogienės, šaldyti ir džiovinti, nes uogose išlieka visos vertingos maisto medžiagos. Iš lapų verdama arbata (tinka sergantiems cukriniu diabetu), o pirtininkai mėgsta bent šakelę įrišti į vantas.

R. Vrublevskis atvirauja, kad medelyne be juodauogių svyruoklinių šilkmedžių, augina ir kitų formų bei veislių medelius, vedančius baltus ir purpurinius vaisius. Tačiau gražiausi juodojo šilkmedžio ‘Pendula’ apie 2 m aukščio medeliai, išauginti skiepijant norimame aukštyje į poskiepio (šilkmedžio sėjinukų) kamieną.

Skiepijant į šaknies kaklelį, puošnų medelį užauginti prireiks daugiau laiko nei į kamieną, nes iš augančio krūmo dar reikės suformuoti medelio lają.

Kininė dekaisnėja – „mėlynų dešrelių“ krūmas

Sodininkas atkreipia dėmesį į kininę dekaisnėją (Decaisnea fargesii) – Lietuvoje neįprastą, iš Vakarų Kinijos atkeliavusį ir mažai kam dar žinomą puošnų, 2–3 m aukščio krūmą. Rudenį pageltusių plunksniškų lapų fone jis stebina mėlynais „dešrelių“ formos vaisiais. Pastaruoju metu šie dekoratyvūs vaisiniai augalai ypač populiarūs Anglijoje, Olandijoje ir kitų Vakarų Europos šalių parkuose, sodybose.

Dėl neįprastos formos ir ryškių vaisių daugelyje užsienio kalbų dažnai vadinami „mėlynų dešrelių“, „mėlynų pupelių“ ar „mėlynų agurkų“ krūmais, nes natūralioje gamtoje labai retai pasitaiko augalų su tokiais mėlynais vaisiais. Gana šiurpų pavadinimą jų vaisiams sugalvojo amerikiečiai – „mirusio žmogaus pirštais“ ir naudoja Helovino (vaiduoklių šventės) dekoracijoms.

Augintojo teigimu, kininė dekaisnėja žydi gegužės pabaigoje–birželį puošniais žalsvai geltonais, varpelio formos žiedais, o įspūdingieji vaisiai sunoksta rudenį. Ankščių vidus užpildytas skaidria, lipnia drebučių pavidalo mase, kuri yra sultingo arbūzų skonio. Beje, viduje esančios sėklos – nevalgomos!

Dekaisnėjų krūmai gerai auga derlinguose dirvožemiuose, mėgsta saulėtas vietas, sodinami pavieniui arba grupėmis, derinami su kitais augalais.

Pakalnučių medis

Tikra egzotinė retenybė – tai plunksnalapis lekėčius (Staphylea pinnata). Šis stačiašakis vasaržalis, 3–5 m aukščio medis ar krūmas išsiskiria itin puošniais, kvapiais, pakalnutes primenančiais žiedais ir originaliais riešutėliais. Savaime auga Vidurio ir Pietų Europoje, Mažojoje Azijoje.

Gegužę–birželį sužydęs baltų kvapnių žiedų kekėmis plunksnalapis lekėčius atrodo kaip tikras pakalnučių medis, o rugpjūtį ir visą rudenį stebina išsipūtusiomis vaisių dėžutėmis – kleketuojančiais vaisiais. Nuo vėjo linguojančios šakos judina šias dėžutės, sukeldamos viduje esančių sėklų barškėjimą. Įdomu tai, kad rudos lekėčiaus sėklos primena išlukštentus lazdynų riešutus, tik yra žymiai mažesnės, o vaisių dėžutės iš pradžių buvusios žalios vėliau paruduoja.

Riešutėlių branduoliuose gausu riebalų, baltymų, cukrų, vitaminų, todėl naudingi širdies ligomis sergantiems žmonėms, turi antioksidacinių savybių, mažina cholesterolio kiekį. Riešutai valgomi švieži ar kiek paspraginti keptuvėje kaip pistacijos, iš jų galima spausti aliejų, gaminti likerį. Nesunokusius riešutėlius galima valgyti kaip žirnelius.

 

 

„Rasų“ korespondentė Rūta ANTANAITIENĖ

Rūtos Antanaitienės nuotraukos

 

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis