Valgydami svirplius, virsime paukščiais?

Dalijasi nerimu

Socialiniuose tinkluose Lietuvos gyventojai dalijasi tekstu, kuriame teigiama, kad šių metų sausio 3 d. EK priėmė naują reglamentą, kuriuo įteisino ES naują maisto produktą – svirplių Acheta domesticus miltelius. Aprašomas svirplių miltelių gamybos procesas: „[Svirpliai] nešeriami 24 valandas, kad pratuštėtų žarnynas. Tada nužudomi šaldant. Po to plaunami, termiškai apdorojami, džiovinami, iš jų mechaniškai išspaudžiami riebalai. Galiausiai sumalami.“ Rašoma, kad „norėta nežymėti maisto produktuose šio komponento, bet dėl alergijos atvejų žymėjimo išvengti nepavyko – šie milteliai produktų sudėtyje bus žymimi“. Taip pat vardijami maisto produktai, kuriuose bus naudojami svirplių milteliai.

„Ar žinote, kodėl kai kurios kirmėlinės infekcijos sukelia didžiulį uždegiminį atsaką? Dėl chitino. O chitino svirplių miltuose yra 4–8,5 proc. Organizmas atpažįsta chitiną kaip parazito komponentą ir surengia jam imuninį atsaką – uždegiminės ląstelės suaktyvina ląsteles invaziniame audinyje, kad padidintų chitiną neutralizuojančio fermento gamybą. Chitinas sukelia uždegimą kvėpavimo takuose. Tiriamoms pelėms ši medžiaga sukėlė stiprų uždegiminį atsaką plaučiuose“, – teigiama tekste, kuriuo dalijamasi socialiniuose tinkluose.

Komentuoja VMVT

„Ūkininko patarėjas“ paprašė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pakomentuoti situaciją ir patvirtinti arba paneigti, kad svirplių kiaute esantis chitinas kenkia žmogaus sveikatai.

„Maisto produktai su vabzdžiais jau ne vienerius metus gaminami visame pasaulyje. Vienos didžiausių pasaulio įmonių yra įsikūrusios Kanadoje, JAV, Azijos šalyse, taip pat Europoje. Lietuvoje tokie produktai gaminami ir tiekiami rinkai nuo 2020 m. Dabar Lietuvoje yra registruota 11 įmonių, gaminančių ir parduodančių produktus iš vabzdžių. Vabzdžiai pasižymi didele baltymine koncentracija (apie 60 proc. vabzdžio masės sudaro baltymai). Todėl dažniausiai maisto produktų gamyboje vabzdžiai naudojami kaip būdas papildyti gaminį baltymais.

Šių metų sausio 3 d. EK papildė reglamentą ir leido ES rinkai tiekti vienos Azijos įmonės gaminamus svirplių miltus su sumažintu riebalų kiekiu. Pakeitus šį reglamentą, šios Azijos įmonės gaminamus naminių svirplių Acheta domesticus miltelius, iš kurių pašalinta dalis riebalų, yra leidžiama naudoti daugiagrūdės duonos, bandelių, krekerių, duonos lazdelių, javainių batonėlių, premiksų, skirtų kepiniams (sausų), sausainių, makaronų gaminių (sausų), įdarytų makaronų gaminių (sausų), padažų, perdirbtų bulvių produktų, ankštinių augalų ir daržovių patiekalų, picų, makaronų gaminių, išrūgų miltelių, mėsos pakaitalų, sriubų ir sriubų koncentratų ar tirpiųjų sriubų miltelių, iš kukurūzų miltų pagamintų užkandžių, į alų panašių gėrimų, šokoladinių konditerijos gaminių, užkandžių, išskyrus traškučius, mėsos pusgaminių gamybai.

Produkcijai, pagamintai iš vabzdžių, galioja visi maisto produktams taikomi reikalavimai. Produkto ženklinimo etiketėje vartotojams turi būti pateikta visa informacija apie produkto sudėtines dalis ir alergenus. O maisto produktų, kurių sudėtyje yra naujai patvirtintų naminių svirplių Acheta domesticus miltelių, etiketėje turi būti nurodyta: „Naminių svirplių Acheta domesticus milteliai, iš kurių pašalinta dalis riebalų.“

Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai, kad produktuose iš vabzdžių esantis chitinas gali būti pavojingas žmonių sveikatai, patiksliname, kad, remiantis Europos maisto saugos tarnybos (angl. EFSA) atliktu rizikos vertinimu, nėra pakankamai mokslinių šaltinių, leidžiančių daryti prielaidą, kad chitinas, į žmonių organizmą patekęs vartojant produktus su vabzdžiais, sukeltų neigiamą poveikį žmogaus sveikatai. Chitinas sudaro svirplių išorinį dangalą, pačiame vabzdžio organizme jo nėra“, – aiškina VMVT.

Lietuva – ir vėl pirmoji

Pasak VMVT, sausio 3 d. EK patvirtintu reglamento papildymu į naujų produktų sąrašą yra įtraukta nauja svirplių miltų produktų kategorija, kurią tiekti Europos rinkai gali viena konkreti įmonė. Šis reglamento papildymas – penktasis tokio pobūdžio įgyvendinimo reglamentas, parengtas penkių skirtingų EFSA rizikos vertinimų pagrindu (pirmasis išleistas 2021 m.).

Kaip galėjo nutikti, kad Lietuvoje maistas iš svirplių gamintas anksčiau – nuo 2020 m., nors ES juos į naujo maisto sąrašą įtraukė nuo 2021 m.?

„Naujo maisto reglamentas įsigaliojo nuo 2018 m. Jame teigiama, kad jei produktas iš vabzdžių buvo tiekiamas rinkai iki
2018 m. ir EFSA yra gavusi paraišką dėl šio produkto patvirtinimo bei vabzdžių produktų rizikos vertinimo, toks produktas gali būti tiekiamas rinkai. Pirmąją paraišką dėl produktų iš vabzdžių gamybos Lietuvos įmonė pateikė 2019 m., 2020 m. produktui buvo suteiktas patvirtinimas. 2021 m. baigtas pirmasis rizikos vertinimas ir išleistas įgyvendinamasis reglamentas, papildantis ES naujų maisto produktų sąrašą vabzdžiais“, – tvirtina VMVT.

Slapta nenuodijo

Žmonės, socialiniuose tinkluose komentuodami minėtą sausio 3 d. patvirtintą EK dokumentą, teigia, kad jis yra dalis priemonių, padedančių vykdyti globalistų užmačias mažinti Žemės gyventojų populiaciją. Komentatoriai piktinasi ir įmone „Biržų duona“. Neva ji anksčiau dėjo į savo produkciją svirplių miltų, taip esą nuodijo šalies žmones.

„Lietuvos žmonės gali būti ramūs. Šalies rinkai netiekėme gaminių su svirplių miltais ir to daryti neplanuojame. Prieš dvejus metus mūsų įmonė, paprašyta klientų iš užsienio, jiems pagamino partiją užkandžių, kurių sudėtyje buvo tam tikras kiekis svirplių miltų. Tačiau tai – vienetinis eksperimentas, gaminiai buvo skirti tik užsakovams užsienyje, – ŪP aiškina UAB „Biržų duona“ vykdomasis direktorius Andrius Kurganovas. – Vakaruose į produktus iš svirplių žiūrima laisviau. Lietuvoje gaminių iš svirplių paklausa labai maža. Kadangi tokie produktai dar ir brangūs, masinė jų gamyba būtų tiesiog nuostolinga.“

 Vikipedija nežino

Lietuvoje Acheta domesticus svirplius auginančios ir iš jų maisto produktus gaminančios Lietuvos įmonės savo internetinėse svetainėse skelbia, kad jų verslas – modernus, draugiškas aplinkai, o produkcija – ateities maistas: labai maistingas, vertingas. Neva vabzdžiai užauga per 6–8 savaites, gaudami mažai vandens ir maisto, jiems nereikia antibiotikų, augimo hormonų, tai garantuoja pigesnį, ekologiškesnį ūkininkavimą. Tarp šių įmonių gaminių – įvairių skonių džiovinti skėriai (vis su kitais prieskoniais), makaronai, saldainiai, užkandžiai (traškučiai) su skėrių miltais. Pakelis, kuriame yra 100 g skėrių miltų, kainuoja apie 13 Eur.

Vikipedijoje minima, kad svirpliai minta augalais, gendančia mėsa, kai kuriose Azijos šalyse jie „veisiami komerciniais tikslais – kaip pašaras namų augintiniams“. Dar nespėta paminėti, kad svirpliai maistui auginami daugelyje žemynų – matyt, todėl, kad tai – naujosios tikrovės faktas.

Ateities maistas?

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 6, 2023 m. sausio 14 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

ŪP korespondentė Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.