Ashburn +15,7 °C Mažai debesuota
Trečiadienis, 29 Geg 2024
Ashburn +15,7 °C Mažai debesuota
Trečiadienis, 29 Geg 2024

Patvirtinta nauja VDU Botanikos sode išvesta margalapės aktinidijos veislė

2023/01/20


Praėjusieji, 2022 metai Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune gali būti pavadinti margalapės aktinidijos metais: ne tik dėl to, kad turtingoje sodo Actinidia Lindl. genties kolekcijoje augalai kaip niekad buvo apsipylę žiedais, o vėliau vaisiais, bet ir dėl puikių iš Lenkijos atkeliavusių žinių – apie patvirtintą naują lietuvišką margalapės aktinidijos veislę 'Milema'.

Patvirtinta nauja lietuviška veislė

Kartais pavasarinės šalnos pažeidžia jaunus aktinidijų ūglius ir nušaldo žiedus, o štai pernai aktinidijų kolekcija Botanikos sode tiesiog klestėjo: pavasarį visos rūšys ir veislės buvo apsipylusios baltais kvapiais žiedais, o antroje vasaros pusėje visų augalų šakos linko nuo smaragdo spalvos uogų svorio. Tačiau metai buvo svarbūs ne tik dėl gausaus uogų derliaus.

Lenkijoje esančioje Centrinėje naudojamųjų augalų veislių tyrimų tarnyboje (COBORU) metų pabaigoje buvo patvirtinta nauja lietuviška margalapės aktinidijos veislė 'Milema'. Tai pirmoji aktinidijų veislė, kuri yra patvirtinta po tarptautinės ekspertizės Europos specializuotame centre. Veislės autoriai – VDU Botanikos sodo darbuotojai prof. Remigijus Daubaras ir dr. Laima Česonienė.

Prof. Remigijus Daubaras
Dr. Laima Česonienė

Augalas ištvermingas, uogos skanios

Aktinidijos – tai vijokliniai stipraus augumo augalai, per vegetacijos sezoną išauginantys 2,5-3,0 m ilgio ūglius. Lapai tamsiai žali, žydėjimo metu dalis lapų nusidažo baltai, o truputį vėliau baltą spalvą ima keisti rausvi atspalviai.

Balti žiedai, pasižymintys labai stipriu maloniu aromatu, išsidėsto po vieną.

Žydinti naujosios aktinidijų veislės šakelė.

Naujoji veislė 'Milema' yra vidutinio ankstyvumo, uogos pradeda nokti pirmą rugpjūčio dešimtadienį. Uogos labai skanios, saldžiarūgštės, aromatingos. Jų odelė žalia su giliomis vagelėmis, vidutinis vienos uogos svoris – 2,5-3,0 g.

Veislė yra labai derlinga, vidutinis derlius nuo vieno augalo siekia iki 7,5 kg.

Šios veislės aktinidijų uogos sukaupia apie 855 mg/100 g askorbo rūgšties, 4,7 mg/100 g chlorofilų, 16,7 g/100 g sausųjų medžiagų, 1020 µ/g fenolinių junginių ir pasižymi tvirta odele. Uogų tyrimai patvirtino, kad jose yra didesni esterių, terpenų ir kitų lakiųjų organinių junginių kiekiai, suteikiantys joms išskirtinį aromatą. Uogos tinka šviežiam vartojimui ir perdirbimui.

Naujoji veislė yra labai ištverminga žiemą ir atspari ligoms. Veislę 'Milema' galima puikiai panaudoti ir dekoratyvinėje sodininkystėje, pritaikant vertikaliam sienų, pavėsinių, tvorų apželdinimui.

Šios aktinidijos vaisiai saldžiarūgščio skonio, tinka vartoti šviežius ir perdirbtus.

VDU botanikos sodo Actinidia Lindl. genties kolekcijoje yra didelė įvairovė veislių ir klonų, gautų iš įvairiausių Lietuvos ir užsienio mokslo institucijų, surinktų gražiausiose Lietuvos sodybose ir mėgėjų soduose. Ši kolekcija pradėta kurti 1995 m., nors įvairios aktinidijų rūšys augo botanikos sode dar tarpukario laikotarpiu. Šiai išskirtinei kolekcijai Nacionalinių augalų genetinių išteklių kolekcijos statusas yra suteiktas 2008 m. Praėjusiais metais ypač gausiai derėjo ir tuometinėje Lietuvos žemės ūkio akademijoje išvestos lietuviškos margalapės aktinidijos veislės 'Landė', 'Paukštės Šakarva', 'Lankė' ir 'Laiba'.

Vykdant Augalų genetinių išteklių tyrimų programą, sodininkų mėgėjų sodybose pavyko rasti vertingus doc. V. Paukštės atrinktus moteriškus margalapės aktinidijos klonus, kurie jau buvo laikomi prarastais. Jų autentiškumą patvirtino sodininkai mėgėjai, gavę augalus iš paties doc. V. Paukštės rankų. Taigi, galime pasidžiaugti unikalia aktinidijų kolekcija, kurioje matome ir aktinidijų introdukcijos bei aklimatizacijos Lietuvoje istoriją. Ją VDU Botanikos sode toliau tęsiame, vykdydami naujų veislių selekciją.

 

 

Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo informacija ir nuotraukos

Dalintis
2024/05/29

Versliniai sodai: šiemet atsispirs nuo dugno?

Dėl nemalonių gamtos išdaigų pastaruosius kelerius metus Lietuvos verslinių sodų derlius nedžiugino nei sodininkų, nei obuolių mėgėjų. Šis pavasaris, nors ir švaistėsi šalnomis bei permainingais orais ir dar ankstoka ve...
2024/05/29

Kauno pietrytiniam aplinkkeliui ir Vandžiogalos plentui – daugiau kaip 4 mln. eurų KPPP lėšų

Šiais metais Kauno miesto savivaldybė toliau įgyvendina du valstybei svarbius vietinės reikšmės kelių projektus – tiesiamas Kauno pietrytinis aplinkkelis (Ateities plento tęsinys) ir tęsiama šiaurės vakarinėje miesto dal...
2024/05/29

Nepriklausomi elektros energijos tiekėjai 24 mėn. siūlomų fiksuotos kainos planų tarifus mažino skirtingai

Per savaitę, gegužės 28-ąją palyginti su 21-ąją, 24 mėn. fiksuotos kainos planų tarifus vienas tiekėjas mažino 1–2 proc., o kitas mažino 0,3–0,4 proc. Tuo tarpu siūlomų 12 mėn. fiksuotos kainos planų tarifai per savaitę kito skirtingai...
2024/05/28

Žaliąjį kursą sudirbo patys žalieji?

Dešimtys tūkstančių Lenkijos žemdirbių neseniai vėl sukilo protestuoti prieš Europos Sąjungos bendrąją žemės ūkio politiką ir kėlė radikalius šūkius – „Šalin žaliąjį susitarimą“, „Tegul Briuselis...
2024/05/28

Alytaus padangų gaisro byla: pažeidėjai sulaukia griežtos bausmės už žalą aplinkai

Alytaus apylinkės teismas pirmadienį priėmė nutartį Alytaus padangų gaisro byloje ir UAB „Ekologistika“ vadovui skyrė daugiau nei trejų metų laisvės atėmimo bausmę ją atidedant, taip pat priteisė per 6,6 mln. eurų žalos atlyginimo, bau...
2024/05/28

Žemaičių vyskupystės meno, istorijos ir memorialinis paveldas saugomas Varniuose

Šią savaitę Varniuose (Telšių r.) po rekonstrukcijos duris plačiajai visuomenei atveria Žemaičių vyskupystės muziejus. ŪP portalas turėjo išskirtinę galimybę čia apsilankyti dar iki tol. Varnių miestelis Žemaitijos krik&s...
2024/05/28

Baltyminiai pašarai: ES gamybos apžvalga ir šaltinių įvairinimo galimybės

Europos Komisija paskelbė naujausias prognozes dėl įvairių baltyminių pašarų šaltinių gamybos ES, prekybos ir naudojimo šalies viduje. Atsižvelgdama į tai, kad dėl baltyminių pašarų ES vis dar yra priklausoma nuo import...
2024/05/28

Vietos maisto sistemos: dramblys kambaryje, tačiau niekas apie jį nešneka

(VDU ŽŪA langas) Vietos maisto sistema – potenciali socialinė inovacija. Ji gali tapti trumpųjų maisto tiekimo grandinių socialine infrastruktūra, smulkiojo verslo pradžia, naujai sukurtomis darbo vietomis ar vietoje užaugintos žemės ūkio pr...
2024/05/28

Bitininkai pirmą kartą kviečiami burtis į bičių veisimo organizacijas

Gera žinia bitininkams – pirmą kartą nustatyta tvarka, pagal kurią bus pripažįstamos bičių veisimo organizacijos ir tvirtinamos jų veisimo programos. Šia tvarka tikimasi paskatinti burtis bičių mylėtojus ir vykdyti kryptingas bičių ve...