Vienoje puokštėje – ir grožis, ir skonis, ir kvapai

Ar yra skirtumas tarp iš sovietmečio prisimenamo ir dabar savo reikmėms kuriamo daržo?

Dažnai, ypač pradedančiam sodininkui, išgirdus žodį „daržas“, nueina šiurpas ir šauna pirma mintis: „Ko jau ko, bet daržo sode niekada nebus.“ Juolab jei tai susiję su neįveikiamo ilgio lysvėmis senelių, tėvų ar buvusio kolūkio laukuose.

Dabar suvokimas apie daržą jau truputį kitoks. Jame nesidriekia nesibaigiančios lysvės, kurių derliaus nepajėgiama sudoroti net pasidalijus su kaimynais ir giminėmis. Jis gali būti racionalus, taupantis laiką ir jėgas. Gali būti miesto daržas, kai auginama vazonuose arba pasitelkiamas kvadratinis metras ir jame pagal norimų auginti dar­žovių rūšį pasirenkamas skyrelių dydis. Dar būna gamtinis daržas.

Kokį daržą norite sukurti savo šeimai? Auginate ir dekoratyvių aromatinių vaistinių, ir prieskoninių augalų, kurie papildo daržą ir gėlyną.

Įrengdama daržą visada žinojau, kad jis pirmiausia turi būti gražus, tausojantis gamtą ir tik tada racionalus, labai skanus. Aplankyti sodai suteikė daug idėjų ir būsi­mam daržui, kuris turėjo būti tarsi vidurys tarp angliškojo kitchen garden (virtuvės daržas) ir prancūziškojo potager (daržovių sodas). Virtuvės daržas yra tvarkingas, bet paprastesnis, daržovės auginamos įrėmin­tose ir pakeltose lysvėse, o daržovių sode daugiau dekoratyvumo elementų – kaip baroko stiliaus pilyse: karpomos visžalės ar obelų palmečių gyvatvorės, kartu su daržovėmis derinamos daugiametės ir vienmetės gėlės. Virtuvės darže greta daržovių auginami prieskoniniai augalai, o prancūziškame dar ir dekoratyviniai. Tad greta ir tarp daržovių įsikūrė įvairiausių veislių vaistinės medetkos (Calendula officinalis), kurios žydėjo ne tik tradicine oranžine ir geltona spalva, bet ir išskirti­niais rausvais (‘Touch of Red’) ir baltais (‘Snow Princess’) žiedais. Šie nuo seno vertinami dekoratyviniai, maistiniai ir vaistiniai vienmečiai augalai, auginami soduose, darželiuose, gėlynuose, žydin­čiose vejose. Sėjau anksti pavasarį, taip pat dažnai pasisėja savaime. Žydi nuo birželio iki rudeninių šalnų.

Medetkos yra stiprus antiseptikas ir pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis. Medicinoje naudojamos nudegimams, nu­šalimams, uždegimams, anginai ir kitiems negalavimams gydyti. Medetkų žiedais gardinu salotas, jos suteikia neįprasto, pikantiško skonio ir ryškią spalvą.

Maloniai nuteikia šviežių, tik ką nuskintų medetkų žiedų arbata su žaliais mėtų ar melisų lapeliais permatomame puode­lyje, taip pat džiovinu arbatoms žiemą. Į miltelius sumaltus džiovintų medetkų graižus galima barstyti ant sumuštinių, kurie žiemos pabaigoje papildys ne tik organizmui naudingų medžiagų atsargas, bet ir puikiai saugos nuo virusų. Švieži arba džiovinti medetkų žiedlapiai – puikus šafrano pakaitalas, suteikiantis subtilų skonį ir geltoną spalvą ryžių patiekalams, pyragams, sviestui ir kt.

Jų žiedus galime skinti be baimės. Gausus ir nuolatinis žiedų skynimas ne tik nekenkia medetkų dekoratyvumui, bet netgi priešingai – skatina krauti naujų ir žydėti dar gausiau. Jei augs labai saulė­toje vietoje, sukaups ir daugiau vitaminų, karotenoidų, alkaloidų, eterinių aliejų. Graižai skinami be kotelių ir džiovinami paskleidus plonu sluoksniu ant popieriaus.

Dažnas sakytų: koks daržas be pomi­dorų. Jūs pabrėžiate – kokie pomidorai ir šeimos daržas be bazilikų?

Kvapusis bazilikas (Ocimum basilicum) – vienmetis, 20–80 cm, vaistinis, medingas, nepaprastai aromatingas, dažnai vadina­mas karališkuoju prieskoniniu augalu. Jis tinka pesto padažui gaminti, paskaninti pomidorų ir kitų daržovių salotas, kepinius, gėrimus, vartoti desertuose. Be išskirtinių skonio ir aromatinių savybių, kvapusis bazilikas pasižymi ir priešuždegiminiu, antibakteriniu poveikiu, yra puikus anti­oksidantas. Tinka vartoti peršalus, sutrikus virškinimui, kamuojant pilvo spazmams, migrenai gydyti, išoriškai naudoti nuo vabzdžių įkandimo.

Labai dekoratyvus savo spalvingais stiebais, pailgai ovališkais, žaliais, šviesiai žaliais, tamsiai raudonais, sodriai purpu­riniais ar violetiniais lapais ir puošniais žiedynais. Veislių pasirinkimas platus ir priklauso nuo to, kam skirsite pirmenybę.

Besidomintiesiems skirtingais poskoniais ir aromatais, verta pasisėti citrinų – ‘Mrs. Burns‘ Lemon’, cinamono – ‘Cinnamon’, saldymedžio – ‘Liquorice’ aromato bazilikų. Puikaus skonio ir dekoratyviais purpu­riniais lapeliais pasidabina veislės: ‘Red Rubin’, ‘Purple Ruffles’ ir t. t. Pernai naujai išbandyta veislė ‘Queen of Sheba’ darže užtikrintai ir ilgam užėmė savo vietą, nes buvo ypač dekoratyvi ir puikaus skonio.

Bazilikai kvapniais žiedais žydi liepą–rugsėjį. Norint turėti daugiau lapijos, žiedus galima išskinti. Nupjauti augalai gana greitai atauga, galima nuimti du tris derlius. Šių aromatinių augalų žolėje gausu vitaminų C, P, karoteno, eterinio aliejaus. Saulėkaitoje augę lapai ir vaisiai kvapnesni.

Prieskoninei žaliavai naudojami žali ir džiovinti bazilikų lapai, jaunos stiebų viršūnėlės.

Jie gali pakeisti juoduosius pipirus, ypač geras ir kulinarų labai vertinamas bazilikų, krapų ir peletrūnų mišinys. Jų dedama raugiant ir marinuojant agurkus, aguročius, patisonus, cukinijas, pomidorus. Jais aro­matizuojami įvairūs gėrimai, actas, aliejus.

Bazilikai pasižymi ir insekticidinėmis savybėmis, todėl gėlynuose ir daržuose jų kvapas atbaido kenkėjus.

Kokiems dar augalams simpatizuo­jate?

Pirmenybę teikdama ne tik skaniems, naudingiems, bet ir gražiems daržo auga­lams, pernai pasėjau lapinių (kale) kopūstų ‘Emerald Ice’. Traškūs, skanūs, garbiniuoti ir subtiliai marginti jie pavergė ne vieno daržo lankytojo širdį. Jie net sausį darže žaliavo, be abejonių žinau, kas ir šiais metais darže augs. Po šalnų lapų skonis pagerėjo, pranyko kartumas, dėl cukrų truputį pasaldėja. Lapiniai kopūstai ištveria net –15 °C šalčius.

Būtinai išbandysiu veislę ‘Midnight Sun’, kuri išsiskiria rožinėmis lapų gyslo­mis, maistinėmis savybėmis ir vadinama supermaistu. Vakarų ir Šiaurės Europoje lapiniai kopūstai yra populiari žieminė daržovė. Pas mus dažniau matomi sėklų kataloguose nei darže, nors jie turi du kartus daugiau ląstelienos, baltymų nei baltagūžiai kopūstai ar kiti jų giminaičiai. Lapinių kopūstų lapuose gausu: sausųjų medžiagų (vidutiniškai 17,3 proc.), bal­tymų (3,86 proc.), mineralinių medžiagų (1,57 proc.), geležies, kalcio, vitaminų K, A, C, karoteno, daug cukraus.

Daržas – žydinti drugelių, bičių ir naudingų vabzdžių buveinė, kur vyrauja medingi, vaistiniai ir prieskoniniai aro­matiniai augalai, jų draugiją palaiko ir kai kurios sukultūrintos gėlės, dekora­tyvios veislės.

Norėjau, kad daržas būtų ne tik dekora­tyvus ir maitintų mano šeimą, bet ir taptų prieglobsčiu vabzdžiams. Rūpindamasi bitėmis ir kamanėmis, kasmet auginu daug žydinčių dekoratyvių, vaistinių ir maistinių augalų. Tai ir vaistinės medetkos, bazilikai, vaistinis šalavijas (Salvia officinalis), pa­prastoji saulėgrąža (Hellianthus annuus), ilgalapė veronika (Veronica longifolia), tikroji levanda (Lavandula angustifolia), nuolat bičių lankomas eilinis laiškinis česnakas (Allium schoenoprasum), kaip ir rausvažiedė ežiuolė (Echinacea purpurea), šiurkščialapis astrūnas (Aster novae–an­gliae) bei begalė kitų augalų.

Šį sezoną dar ketinu pasėti dvimetės nakvišos (Oenothera biennis), bitinės faceli­jos (Phacelia tanacetifolia) sėklų. Sakyčiau, bitėms draugiškas daržas jau įrengtas. Ži­nau, kad šių darbininkių dūzgesio, sparnų plazdenimo šiemet vėl netrūks, daržas džiugins ir bus vieta, kurioje pailsėsiu akimis ir širdimi.

Labai svarbu, kad mūsų sode naudin­gųjų vabzdžių: auksaakių, boružių, vapsvų pakaktų normaliai pusiausvyrai gamtoje palaikyti, jų neviršytų kenkėjų būriai. Tokio daržo linkiu visiems.

Koks sodas ir daržas be braškių? Jūsų braškyną paįvairina naudingi ir dekora­tyvūs augalai.

Teko pasukti galvą, kad būsimame braš­kyne ne tik uogų raudonis gomurį viliotų, bet ir žiedai akis pamalonintų. Į tarpus pasodinau dekoratyvinių česnakų (Allium) ‘Cristophii.

Žiedynų dydis pribloškė – net į vyriškus delnus netilpo. Šalia vietos atrado ir anytos dovanoti kardeliai (Gla­diolus), kuriuos ne itin mėgstu, nes reikia paramstyti, bet nėra padėties be išeities, tik laiko klausimas, kaip tai išspręsiu. Senovės romėnai valgė druska ir alyvuogių aliejumi pagardintus kardelių žiedus.

Galtonijos (Galtonia) braškyne tiesiog pasiuto, į dangų stiebėsi kaip pupa iš pa­sakos, tad, laimė, laiku sustojo ir dangaus nepramušė. Suvešėjo kaip nuostabioji lelija, pasidabino dieviško grožio žiedais ir iki pat stiprių šalnų džiugino, kol atėjo metas keliauti į šiltesnę vietą.

Metų metus svajojau apie vaistinį smidrą (Asparagus officinalis), jo ažūriškas šakeles su uogelėmis ir atmintyje sugulusias dailioje puokštėje, glaudžiamoje močiutės rankos. Tai bene vienintelis augalas, kuriam jaučiau ypatingus sentimentus ir nenorėjau tiesiog imti ir nusipirkti. Bet laiko ratas apsisuko ir smidras, kuris metų metus užmirštas gyveno senoje vyro senelių sodyboje, jau atkeliavo į mūsų daržą ir gėlyną. Taip, į tą patį braškyną, kur šio augalo laukė žydin­tys ir kvepiantys, dūzgiantys ir čiulbantys kaimynai.

Prieskoninės žolelės ne tik puošia sodą, bet ir naudingos mūsų sveikatai, tinkamos natūraliai vabzdžių buveinei palaikyti.

Nedidelę sodo dalį paskyriau ir prieskoninių žolelių daržui. Jame įkurdinau nuostabiai žydėjusius ir net gaudusius nuo bičių dūzgesio čiobrelių (Thymus), skirtin­gų aromatų mėtų: garbanotąją (Mentha spicata var. crispa) ‘Curly’, eukaliptinę (M. cervina), braškinę (M. cervina) ‘Strawber­ry’, citrininę (M. species) ‘Hillary‘s Sweet Lemon’. Jos tiesiai iš daržo keliavo į arbatos puodelį, ąsotį su vandeniu.

Šalia vietą rado ir 40-metį skaičiuojantis močiutės peletrūnas (Artemisia dracuncu­lus), be kurio būdavo neįsivaizduojami virtinukai. Dar jame rastumėte šaltmėtę (Mentha spicata), garbanotąją bitkrėslę (Tanacetum vulgare var. crispum), narci­zalapį česnaką (Allium nutants), paprastąją katžolę (Nepeta cataria), didyjį debesylą (Inula helenium) ir daugelį kitų, kurie ne tik naudingi, bet ir gražūs.

Kaip atrodo Jūsų daržas žiemą?

Projektuodami sklypus, dažnai daržą nustumiame į šalį. Mažiausiai galvojame, kaip jis atrodys žiemą. Kad gali būti puikus ir įdomus – faktas. Svarbiausia pasirinkti augalų, kurie net žiemos metu, kai dar­žovės laimingos pūpso sandėliukuose ir krepšiuose, o daržo plotas tampa nykiai plokščias, suteiktų jam architektūriškos vertikalės, neįprastų formų ir paskatos mums iki jo nueiti, pasigrožėti šerkšnu, galbūt nufotografuoti.

Iš anksto apie tai pagalvojusi, pasodi­nau po keletą smailiažiedžio lendrūno (Calamagrostis x acutiflora) ‘Karl Foerster’ ir kininio miskanto (Miscanthus sinensis) ‘JP 1’ kerų. Jie net sausį iš po pusnių lin­gavo vėjyje. Taip pat monardų (Monarda), iki pavasario išlaikančių kero formą ir joms būdingą aromatą. Ir dar daugybė kitų augalų, kurie net žiemos metu darže atrodo gražiai ir įdomiai.

Rūta ANTANAITIENĖ

Aurelijos ŽILINSKYTĖS nuotraukos

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.