Ashburn +22,7 °C Nedidelis lietus
Ketvirtadienis, 23 Geg 2024
Ashburn +22,7 °C Nedidelis lietus
Ketvirtadienis, 23 Geg 2024

Bankrotas – dar ne pabaiga

2023/02/18


Šią savaitę paskelbta, kad UAB „Marijampolės pieno konservai“ (MPK) priklausančiai UAB „Lukšių pieninė“ skelbiamas bankrotas ir pradėta bankroto procedūra ne teismo tvarka. Apie tai pranešęs MPK generalinis direktorius Henrikas Karpavičius patikino, kad bankrotas dar nereiškia, jog šios įmonės bus likviduotos. Atsiradus investuotojui  tiek UAB „Lukšių pieninė“, tiek ir atskiri jos padaliniai – Lukšių, Jurbarko cechai bei Belvederio sūrinė, gali sėkmingai dirbti ir gyvuoti.

Net ir geriausius ištinka krizės

„Lukšių pieninei“ priklausė seniausia Lietuvoje sūrinė, įsikūrusi Jurbarko rajone, Belvederio kaime, kur nuo 1958 m. yra gaminamas lietuviškas fermentinis sūris „Liliputas“. Šis sūris – reprezentacinis gaminys, plačiai žinomas ir išgarsinęs Belvederio sūrinės vardą, gavęs ne vieną apdovanojimą.

Sūris „Liliputas“ – reprezentacinė seniausios Lietuvoje Belvederio sūrinės prekė, kurios gali nebelikti.

„Lukšių pieninė“ Lietuvoje gerai žinoma kaip gaminanti daug įvairių pieno produktų – grietinę, kefyrą, varškę, sūrius, sūrelius su „Senolių“ prekiniu ženklu. Originalūs ir vartotojų mėgstami buvo kepti, rūkyti Lukšių varškės sūriai, gaminami su įvairiausiais prieskoniais. Ypač populiarus keptas zanavykų varškės sūris. „Lukšių pieninė“, neatsilikdama nuo laikmečio, gamino ir tarp jaunimo populiarius „Protein“ linijos varškės sūrelius be laktozės, pieno išrūgų gėrimus su proteinais ir vitaminais, taip pat įvairius produktus be laktozės.

Bendrovė gamino ir naujovišką produkciją su proteinu, be laktozės.

„Lukšių pieninė“ 2022 m. sausį gavo tai, ko ilgai siekė, – IFS sertifikatą, reiškiantį, kad gaminiai atitinka tarptautinį maisto standartą, gamybos procesų saugą ir kokybę. Planuota, kad šis sertifikatas padės atverti naujas rinkos galimybes, o produkcija taps pripažinta ir tarptautiniu mastu. Tačiau, Registrų centro duomenimis, „Lukšių pieninės“ pajamos, anksčiau siekusios per 20 mln. Eur, 2021 m. mažėjo 8,2 proc. – iki 19,4 mln. Eur, o nuostoliai išaugo 2,9 karto – iki 1,8 mln. Eur. Pernai rugsėjo pabaigoje skelbta, kad „Lukšių pieninės“ darbuotojams paskelbtos ilgalaikės prastovos, dalis jų išėjo iš darbo. „Lukšių pieninės“ padaliniuose 2021 m. dirbo apie 250 darbuotojų, dabar, „Sodros“ duomenimis, įmonėje dirba 153 darbuotojai. „Lukšių pieninės“ bankrotą lėmė užsienio rinkų problemos ir patiriami įmonės nuostoliai.

Lėmė daug aplinkybių

MPK generalinis direktorius H. Karpavičius „Ūkininko patarėją“ tikino, kad sprendimą dėl bankroto priėmė pagrindiniai UAB „Lukšių pieninė“ kreditoriai – Šiaulių bankas ir MPK. Pats bankroto faktas sukėlė daug įvairių kalbų ir interpretacijų, esą neatitinkančių tikrovės. Anot vadovo, sprendimas buvo priimtas dėl konkrečių priežasčių, ir dėl to MPK nenukentės, o „Lukšių pieninei“ galbūt atsivers naujų galimybių. Svarbiausia, kad bendrovės gaminama produkcija galėtų patekti į užsienio rinkas, nes Lietuvoje ji per maža.

UAB „Marijampolės pieno konservai“ generalinis direktorius Henrikas Karpavičius tikino, kad „Lukšių pieninei“, jei toliau norės gyvuoti, būtina atrasti užsienio rinkas.

„Nuo 2018 m. pradėta galvoti apie „Lukšių pieninės“ gaminamos produkcijos eksporto galimybes, nes Lietuvos rinkoje yra labai daug dalyvių ir visų švieži pieno produktai maždaug panašūs, todėl dar prieš keletą metų buvo priimtas sprendimas produkciją orientuoti į užsienio rinkas, – susidariusios situacijos niuansus aiškino H. Karpavičius. – 2019–2020 m. buvo nemažai investuota, teko iš banko skolintis 4 mln. Eur. Buvo įdiegtos naujos linijos, atnaujinti produktai, sukurtos naujos pakuotės, planuota gaminti produkciją eksportui. Deja, 2020 m. kovą prasidėjo COVID-19, tad visi planai sustojo. Per pandemiją negalėjome išvežti savo produkcijos į kitas šalis, o 2022 m., kai viskas po truputį ėmė atsigauti, žalias pienas Lietuvoje ir kitose ES šalyse ėmė labai greitai brangti, taip pat itin augo energetiniai kaštai. Ir UAB „Lukšių pieninė“, dirbanti vidaus rinkai, susidūrusi su didėjančiomis žaliavos kainomis ir energetiniais gamybos kaštais, tapo nekonkurencinga.“

Anot MPK vadovo, naujam dalyviui įsiskverbti į užsienio rinką, juolab jei jis nedidelis, nėra paprasta. Įmonės metinės pajamos siekė apie 20 mln. Eur, tačiau jos ėmė mažėti ir įmonė tapo dirbančia nuostolingai.

„Kai įsiskolinimai didėjo, reikėjo priimti sprendimą. Žinoma, jau anksčiau reikėjo ieškoti šiai bendrovei investuotojo, nes gamybiniai pajėgumai yra dideli, įmonė gali gaminti daug ir labai įvairios produkcijos, bet reikia turėti rinką jiems realizuoti. Be to, visam MPK turtui paveldėjimo byloje yra uždėti laikini ribojimai, o tai kliudė potencialiems investuotojams. Tačiau teisminis procesas jau eina į pabaigą, tikimės, kad iki metų vidurio šis klausimas turėtų išsispręsti“, – vylėsi H. Karpavičius, tikindamas, jog bankrotas MPK situaciją ne pablogins, o palengvins, nes Marijampolės įmonei tekdavo dengti Lukšių bendrovės patiriamus nuostolius.

ŪP pašnekovo teigimu, bankrotas darbo proceso „Lukšių pieninėje“ nesustabdė. Deja, dalį kolektyvo bendrovė prarado – juos perėmė kitos įmonės. Šiuo metu Lukšių įmonėje dar yra per 100 darbuotojų, ji veikia ir gamina tam tikrus produktus bei vykdo atitinkamus įsipareigojimus. Pasklidus gandams, kad paskelbus bankrotą „Lukšių pieninei“, galbūt ir MPK netrukus skelbs bankrotą, įmonės vadovas pabrėžė, kad tam nėra pagrindo. „MPK turi įsipareigojimų bankams, o bankai suinteresuoti, kad jų investicija būtų apsaugota. Įmonės balansas yra normalus, ji gali dirbti sėkmingai, iškilusias problemas mes sprendžiame. Darysime viską, kad būtų kuo greičiau padengti visi likę įsiskolinimai, ir esu įsitikinęs, kad viskas netrukus stos į savas vėžes“, – tikino H. Karpavičius.

Naujų galimybių pradžia?

Pasak MPK vadovo, besidominčiųjų įmone ir atskirais jos padaliniais jau yra. Kaip vienas iš galimų pretendentų, svarstantis apie galimybę perimti bankrutuojančią įmonę, yra įvardijamas žemės ūkio kooperatyvas „Pienas LT“. Jo valdybos pirmininkas Tomas Raudonius ŪP patvirtino, kad iš tiesų mato tam tikrų perspektyvų ir galimybių, tačiau kol kas tai yra konfidenciali informacija.

„Nuolat sekame rinkos situaciją ir matėme duomenis, kurie yra viešai prieinami. Toks „Lukšių pieninės“ likimo scenarijus buvo įmanomas, tačiau netikėtas. Jei nuspręstume perimti įmonę, reformos būtų būtinos, tačiau darbuotojai – esminė kiekvienos įmonės dalis. Todėl mūsų pagrindinis lūkestis – išlaikyti darbo vietas ir suteikti pieno ūkiams galimybę tęsti veiklą. Tačiau, kol nepradėta procedūra, apie detales kalbėti per anksti“, – teigė ŽŪK „Pienas LT“ valdybos pirmininkas T. Raudonius.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis, reaguodamas į paskelbtą „Lukšių pieninės“ bankrotą, situaciją įvertino kaip labai komplikuotą – vis dar nėra aiškūs pačios MPK savininkai – bylinėjimosi procesai dar nesibaigę. „Be to, dar ir bankai įsivėlę. Kai vyksta tokie reikalai, superkamo pieno kiekis mažėja, atsiskaitymai ima strigti. Būtų gaila, jei kas nors nutiktų MPK, nes tai gera gamykla, ji neturėtų išnykti. Jei UAB „Lukšių pieninė“ įsigytų, pavyzdžiui, ŽŪK „Pienas LT“, nemanau, kad būtų blogai – galėtų gerokai praplėsti savo gaminių asortimentą, o kooperatyvas pieno turi. Tad tikiuosi, bankrotas – dar ne galutinis nuosprendis“, – vylėsi J. Vilionis.

 

ŪP korespondentė Milda JONKIENĖ

Redakcijos ir UAB „Lukšių pieninė“ nuotraukos 

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2024/05/23

Ne medžioklės sezono vilkams nebūna

Gyvenimas sukasi nenutrūkstamu ratu – ūkininkai augina gyvulius, o vilkai, pasitaikius progai, juos pjauna. To negali sustabdyti nei padidintos medžioklės kvotos, nei probleminių vilkų paėmimas iš gamtos, nei elektrinės tvoros. Pasitv...
2024/05/23

„Elektrum“ ir „Enefit“ gaminantiems vartotojams kompensuos 2,5 mln. eurų

Didžiausiai Lietuvos elektros tiekėjai „Ignitis“ paskelbus apie 5 mln. eurų kompensacijas gaminantiems vartotojams už jų nesuvartotą elektrą, kiti du rinkos dalyviai pranešė klientams skyrę iš viso 2,5 mln. eurų.
2024/05/23

Aplinkos ministerija nori paskatinti jaunimą rinktis karjerą miškininkystės sektoriuje: skyrė 21 stipendiją

Nuo rudens 21 miškininkystės studijas Vytauto Didžiojo universitete ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje pasirinkęs pirmakursis gaus skatinamąsias stipendijas – 250 eurų per mėnesį. Stipendijas, skatindama jaunimą ...
2024/05/23

Siuntimai pas gydytojus specialistus: ką reikia žinoti?

Ligonių kasos gyventojams primena šiais metais įsigaliojusias siuntimų pas gydytojus specialistus išdavimo naujoves: prasiplėtė siuntimus išduodančių gydytojų ir kitų specialistų ratas, daugėja išimčių, kai siuntimo kon...
2024/05/23

Europos ūkininkai augina sveiką maistą: ekspertai ragina jiems netrukdyti

Europos Sąjungoje auginamas maistas yra vienas saugiausių pasaulyje, patvirtino Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) metinė ataskaita. 2022 m. ištyrus rekordinį maisto mėginių, nustatyta, kad didžioji dalis jų neviršijo nustatytų pe...
2024/05/23

LSA patvirtino siūlymus rinkimams besiruošiančioms šalies politinėms partijoms

Gegužės 23 dieną, ketvirtadienį, Raudondvaryje vykusiame Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) suvažiavime šalies savivaldybėms atstovaujantys vietos savivaldos politikai patvirtino strateginius savivaldos siūlymus šalies politinėm...
2024/05/23

Prekyba dujomis mažeikiškius atvedė į teisiamųjų suolą

Teismą įtikino Šiaulių apygardos prokuratūros argumentai – trys mažeikiškiai ir du juridiniai asmenys pripažinti kaltais dėl finansinių nusikaltimų padarymo ir privalės į valstybės biudžetą bendrai sumokėti 100 tūkst. eurų baudų.
2024/05/23

Biotechnologijos – vienas iš pasaulio ekonomikos augimo variklių

„Šiandien biotechnologijos yra vienas iš Europos ir pasaulio ekonomikos augimo variklių: 2023 metais pasaulinės biotechnologijų rinkos dydis siekė net 1,55 trilijonų JAV dolerių. Jų pritaikymas itin platus – nuo naujų, sv...
2024/05/23

V. Janulevičius. Kelios pastabos dėl MMA: prisižaisime

Lietuvos bankas teigia, kad 2025 metais minimalioji mėnesinė alga (MMA) galėtų augti iki 1070 eurų. Išgirdus tokius siūlymus, peršasi keistos analogijos. Nes 2023 metais ekonomika traukėsi 0,3 proc., tačiau MMA augo 10 proc., o &scar...