Ashburn +12,8 °C Dangus giedras
Antradienis, 27 Vas 2024
Ashburn +12,8 °C Dangus giedras
Antradienis, 27 Vas 2024

Grybus augina ant kavos tirščių

2023/02/24


Lietuvos kaime yra ne vienas ūkis, kuriame auginami vertingi egzotiški grybai. Dvi merginos nusprendė grybų auginimo tradicijas tęsti, bet kiek kitaip – grybus auginti ant kavos tirščių ir mieste, taip prisidėdamos prie tvarumo ir grybų, kaip sveikatai vertingo produkto, populiarinimo.

Suvedė bendras tikslas

Akvilė Banytė ir Deimantė Misiukonytė viena kitą pažinojo ne vienerius metus, tačiau niekada negalvojo ir nekalbėjo apie bendrą grybų auginimo verslą. „Mūsų keliai prasidėjo skirtingai, bet bendri interesai suvedė į vieną“, – „Ūkininko patarėjui“ vienu balsu tvirtino abi merginos.

Deimantė 9 mėnesius savanoriaudama Pietų Prancūzijoje dalyvavo projekte, tyrusiame kavos tirščių panaudojimo galimybes auginant grybus. „Kai ieškojau savanoriavimo krypties, buvau labai susidomėjusi įvairiais tvarumo projektais, galimybėmis panaudoti atliekas ir nebenaudojamiems dalykams suteikti kitą, naują prasmę. Norėjau dirbti tokioje srityje, kuri leistų gyventi geriau ir padaryti kuo mažiau žalos aplinkai“, – sakė Kauno technologijos universitete (KTU) biotechnologijos mokslus baigusi D. Misiukonytė.

A. Banytei mintis auginti grybus į galvą šovė, kai ji, po maisto technologijos studijų KTU, savo žinias gilino Kopenhagoje. „Danijoje žmonės labai daug dėmesio skiria tvarumui, stengiasi valgyti mažiau mėsos ir ieškoti daugiau jos pakaitalų. Tada ir pagalvojau, kad grybai galėtų būti puiki alternatyva mėsai“, – kalbėjo A. Banytė.

Sugrįžusi į Lietuvą Akvilė savo idėjas pradėjo įgyvendinti praktiškai – pusmetį grybus augino Raseinių rajone, tėvų namo rūsyje. Mintis suvienyti žinias ir įsteigti grybų fermą „Mushi mushi“ merginoms kilo Akvilei nuvykus į Prancūziją aplankyti savanoriaujančios draugės.

Pasirinko Vilnių

„Grybus norėjome auginti ant kavos atliekų – tirščių, todėl tinkamos vietos savo ūkiui ieškojome mieste, kur daug kavinių, kad lengvai galėtume jų gauti“, – prisipažino A. Banytė. Nors Lietuvoje tai dar nėra įprasta, grybų augintojos savo urbanistinę fermą įsteigė Vilniuje. Merginos susirado gamybines patalpas ir trijuose kambariuose pradėjo auginti gluosnines kreivabudes.

„Patalpos, kurias sudaro trys kambariai, nedidelės, bet kol kas jų pakanka“, – džiaugėsi grybų auginimo entuziastės. Pirmajame kambaryje atliekama inokuliacija – grybiena sumaišoma su substratu, kitaip tariant, tarsi augalo sėkla pasodinama į žemę, tada substratas supilamas į paprastus polietileninius maišus.

Antrasis kambarys skirtas inkubacijai – grybienai auginti. Tame kambaryje imituojamos natūralios grybienos augimo sąlygos, todėl maišai su substratu laikomi tamsoje ir šiltai. Šis procesas trunka apie 20 dienų, per kurias grybiena suskaido substratą, jis apauga grybiena ir tampa baltutėliu.

Trečiajame kambaryje formuojasi ir auga grybų vaisiakūniai. Kad šis procesas vyktų sėkmingai, specialiai įrengtoje palapinėje palaikomas 80–90 proc. drėgnumas ir šiek tiek žemesnė temperatūra nei buvo antrajame kambaryje, kad temperatūrų skirtumas suaktyvintų vaisiakūnių susidarymą ir augimą, yra instaliuotas papildomas apšvietimas, o nuolatinę šviežio oro cirkuliaciją užtikrina ventiliacijos sistema.

„Mūsų idėja – turėti fermą mieste, toks ūkininkavimo būdas labai populiarus Belgijoje, kur urbanizuotos fermos išplitusios miestuose ir puikiai veikia. Tai labai tvarus sprendimas, gerokai sumažinantis tiekimo grandinę – beveik nereikia transporto priemonių, miesto gyventojai nusipirkti šviežių grybų galėtų ateiti ir pėsčiomis, o ir patiems grybams nereikėtų toli keliauti“, – ŪP pasakojo merginos.

Grybų palapinėje – Deimantė Misiukonytė ir Akvilė Banytė.

Ieškojimų kelyje

Nors žinių ir šiek tiek praktikos Akvilė su Deimante turėjo, savarankiškai auginti grybus nebuvo paprasta. Vienas pirmųjų iššūkių, su kuriuo teko susidurti, buvo substrato paruošimas. Pirmasis bandymas kreivabudes auginti tik ant kavos tirščių nepavyko, substratą, o kartu ir grybieną sunaikino pelėsis. Tada sekė antrasis, trečiasis bandymai, vis keičiant substrato sudėtį ir pasterizavimo būdą, kol, galiausiai, ketvirtąjį kartą pavyko – pelėsis buvo įveiktas.

„Dabar kavos tirščius sumaišome su šiaudų granulėmis, po to viską sumaišome su grybiena. Taip substrato neužpuola pelėsis, grybiena gauna daugiau oro ir sparčiau auga. Šis atradimas mums buvo tarsi pozityvaus vėjo gūsis, aplankęs mūsų grybų fermą“, – apie sėkme pasibaigusį eksperimentą kalbėjo Akvilė su Deimante. Merginos sakė negalinčios atskleisti, kokiomis proporcijomis į substratą deda šiaudų granulių, kavos tirščių ir grybienos, nes tai verslo paslaptis, tačiau drąsiai tvirtino, kad šiaudai, nesvarbu, kokia forma naudojami, auginant kreivabudes yra labai svarbi substrato dalis.

Kol šiaudų granulių nereikia daug, kuriamos ir testuojamos technologijos, grybų augintojos šiaudus perka iš neekologinių ūkių. Ateityje, įsibėgėjus verslui, kreivabudėms auginti žada naudoti ekologiškų šiaudų granules. Kreivabudžių grybienos fermos „Mushi mushi“ įkūrėjos parsiveža iš Lenkijos. Anot Akvilės, grybienos užsiauginimo technologija nėra sudėtinga, tačiau reikia laboratorinių sąlygų ir labai sterilios aplinkos.

Kreivabudės vadinamos supermaistu.

Pagal A. Banytės ir D. Misiukonytės taikomas technologijas grybai turėtų užaugti per vieną mėnesį, tačiau dabar, šaltuoju laikotarpiu, jų augimas užtrunka kiek ilgiau – apie pusantro mėnesio. Dar nepavyksta užauginti ir pagal technologijas numatyto grybų kiekio – tiek, kiek į substratą įdedama sausos masės, tačiau kreivabudžių augintojos neketina nuleisti rankų. Merginos toliau atkakliai eksperimentuoja ir neabejoja, kad, jei pavyko atrasti substrato sudėtį, nebijančią pelėsio, pavyks užauginti ir optimalų grybų kiekį.

A. Banytė ir D. Misiukonytė ne tik eksperimentuoja savo fermoje, jos mielai dalijasi idėjomis ir gilina žinias bendraudamos su kitais veikliais žmonėmis. Merginos dalyvavo „Agrifood Lithuania“ organizuotame „HACK Startup Village’22“ hakatone, kur savo idėją pristatė verslininkams ir laimėjo 2 000 Eur prizą, o hakatone „EIT Food Challenge Labs“ laimėjo 1 000 Eur. Tai nėra dideli pinigai, bet žengiant pirmuosius žingsnius tikslo link, labai reikalingi.

Kodėl gluosninės kreivabudės?

 

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 22, 2023 m. vasario 23 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

 

ŪP korespondentė Rita KRUŠINSKAITĖ

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2024/02/27

Žemės ūkio ministrai sutarė dėl atsako į krizinę padėtį žemės ūkyje

Atsižvelgdami į tebesitęsiančius ūkininkų protestus ir remdamiesi pirmininkaujančios Belgijos informacija bei Europos Komisijos parengtu neoficialiu dokumentu dėl reikalavimų supaprastinimo, Europos žemės ūkio ministrai vasario 26 d. Taryboje...
2024/02/27

Tarptautinės operacijos metu sulaikyti asmenys, neteisėtai per Lietuvoje veikusią finansų įstaigą legalizavę daugiau kaip 2 mlrd. eurų

Šiandien Lietuvos, Latvijos ir Italijos teisminės ir teisėsaugos institucijos tarptautinės operacijos metu sulaikė du asmenis, įtariamus neteisėtu lėšų legalizavimu per anksčiau Lietuvoje veikusią finansų įstaigą. Įtariama, kad nuo 2...
2024/02/27

APVA: 12 mln. eurų saulės elektrinėms išdalinta per pusantros valandos

Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) antradienį pradėjus priimti paraiškas paramai gyventojų saulės elektrinėms įsirengti, tam skirta 12 mln. eurų suma išdalinta per pusantros valandos, sako APVA atstovė Eglė Pliuskuvienė.
2024/02/27

Nuo žmogaus papilomos viruso paskiepyta 13 tūkstančių berniukų

Nuo praeitų metų vasario Lietuvoje pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių žmogaus papilomos viruso vakcina pradėti skiepyti 11 metų sulaukę berniukai. Per pirmuosius vakcinacijos metus Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis n...
2024/02/27

Smulkiajam verslui apie atsiskaitymų priėmimo negrynaisiais pinigais galimybes

Vartotojų galimybės pasirinkti jiems priimtiną atsiskaitymo būdą gerėja, tačiau dalis gyventojų vis dar susiduria su situacijomis, kai prekybos vietoje negali atsiskaityti norimu būdu. Verslo atstovai svarsto, koks būdas priimti atsiskaitymus jiem...
2024/02/27

2 iš 10 lietuvių mokėtų gynybos mokestį, trečdalis – prieš daugiau lėšų krašto apsaugai

Du iš dešimties Lietuvos gyventojų pritartų siūlymui patys mokėti vadinamąjį gynybos mokestį, tačiau daugiau nei trečdalis apskritai nemano, kad lėšų krašto gynybai reikia skirti daugiau, rodo BNS užsakymu „Vilmor...
2024/02/27

Ūkio vystymo strategijų daug. Kur link sukti?

(VDU ŽŪA langas) Žemės ūkis yra sudėtingesnis nei daugelis kitų verslų, su kuriais paprastai lyginamas. Tai sąlygoja betarpiškas žemės ūkio sąryšis su gamta. Moksliniuose darbuose ir politiniuose dokumentuose bei sprendimuose pažymim...
2024/02/27

EP pritarė planui atkurti 20 proc. ES sausumos ir jūrų teritorijų

Antradienį, vasario 27 d., Europos Parlamento (EP) nariai patvirtino gamtos atkūrimo įstatymą, kuriuo siekiama iki 2030 m. atkurti bent 20 proc. ES sausumos ir jūrų teritorijų, o iki 2050 m. – visas nualintas ekosistemas.
2024/02/27

Pagal „off grid“ filosofiją gyvenantis dailininkas: „Vilnius dabar – mūsų kaimas“

Kai žinomas dailininkas Vygantas Vėjas nutarė mesti sostinę, dažnas stebėjosi. Kodėl buvusiam Vilniaus Užupio respublikos rezidentui, praeityje gyvenusiam Tokijuje, apkeliavusiam pusę pasaulio, reikėjo atsidurti vos ne džiunglėse prie Baltarusijos...