Lietuvoje daržovės deficitu netapo

Tūkstančiai tonų daržovių

Vieną pažangiausių šalyje daržininkystės ūkių, aprūpintą šiuolaikine technika, laistymo sistemomis bei pagal naujausias technologijas įrengtomis saugyklomis ir prekinio paruošimo įranga, L. Šateika įsteigė 1989 m. pagal Valstiečių ūkio įstatymą. Moderniame Šiaulių rajone esančiame ūkyje per metus užauginama dešimtys tūkstančių tonų svogūnų ir morkų, kurie parduodami mūsų šalies bei Latvijos, Estijos ir kitų valstybių prekybos centruose.

Pradėjęs nuo 25 ha, ūkininkas dirbamos žemės plotus išplėtė iki 750 ha. Pasikeitė ne tik ūkio plotų dydis. Pirmaisiais metais augintas grūdines kultūras vėliau pakeitė Lietuvoje vartojamos pagrindinės daržovės – bulvės, burokėliai, salierai, svogūnai, morkos, kopūstai. „Pereiti prie daržovių auginimo tėtį paskatino olandai, Rytų Europoje ieškoję perspektyvių ūkių daržininkystei vystyti. Lietuvoje jie išsirinko tris ūkius, iš kurių vienas buvo mūsų. Pamatę tėčio užsidegimą mokytis, pasiūlė bendradarbiauti, dalijosi vertinga patirtimi ir teikė konsultacijas. Būtent mūsų ūkyje buvo organizuoti pirmieji tarptautiniai mokymai Lietuvos ūkininkams“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo J. Šateika, pabrėždamas, kad nors dabar visais kasdieniais ūkio reikalais rūpinasi jis su kolega agronomu Nerijumi Biručiu, ūkio įkūrėjas L. Šateika yra naujų idėjų generuotojas ir pagrindinis vadovas.

Liko morkos ir svogūnai

Augindamas daržoves, ūkininkas netruko pastebėti, kad nors jos ir įvairios, serga tomis pačiomis ligomis, jas puola tie patys kenkėjai, todėl net ir taikant pažangias auginimo technologijas, derlius nukenčia. „Sudėliojus visus už ir prieš, buvo nuspręsta auginti morkas ir svogūnus. Šios daržovės neturi bendrų ligų ir kenkėjų, todėl jas galima auginti vieną po kitos, nebijant, kad pakenks bakterijos ar parazitai“, – sakė J. Šateika.

Nuo ligų daržoves apsaugoti padeda ir penkiuose laukuose atsakingai vykdoma sėjomaina. Anot J. Šateikos, tai padaryti pavyksta su aplinkiniais ūkininkais keičiantis laukais. Pirmus dvejus metus tame pačiame lauke augina morkas arba svogūnus, po jų dvejus metus – grūdines kultūras ir dar metams paliekamas žaliasis pūdymas. Tada ratas vėl sukasi iš naujo. „Taip dirbti įmanoma tik pasitikint ūkininkais, su kuriais keičiamasi žeme. Pradžioje mainų buvo pasitaikę ūkininkų, kurie po daržovių auginimo laukų netręšdavo, džiaugdamiesi, kad viskas gerai auga, o mums sugrįžus į tą patį lauką, norint užauginti gerą derlių, reikėdavo gerokai daugiau investicijų. Pamažu viskas stojo į savo vietas ir dabar dirbame su tais, kurie myli žemę ir ją prižiūri, tačiau kol sistema pradėjo veikti, praėjo beveik 10 metų“, – ŪP kalbėjo jaunasis ūkininkas.

Daržovių sėklas ūkininkai perka iš olandų firmos „Bejo Zaden“, kuri yra viena pirmaujančių daržovių sėklų gamybos, ruošimo ir prekybos įmonių pasaulyje bei specializuojasi lauko daržininkystėje.

Ūkyje auginami 9 veislių svogūnai, tarp kurių ypač vertinga yra ‘Hercules’ veislė, subrandinanti saldaus skonio, neturinčią kartumo, tvirtą, tinkančią ilgam sandėliavimui ropelę, ir Lietuvoje populiariausios morkos ‘Nantes’ tipo šakniavaisiais –
taisyklingo cilindro formos, buku galu, 15–22 cm ilgio, 18–40 mm skersmens. Kasmet ūkyje daržovėmis apsėjama ir apsodinama 300 ha žemės – po 150 ha morkų ir svogūnų, o užauginama apie 19 tūkst. tonų produkcijos. Priklausomai nuo sezono, morkų prikasama apie 12–13 tūkst. tonų, svogūnų – 4–6 tūkst. t. Ankstyvosios morkos pradedamos kasti liepos pabaigoje, svogūnai – rugpjūčio pradžioje, ir iš karto keliauja į prekybos centrus. Pagrindinis derlius, skirtas saugoti, nuimamas rugsėjį–spalį.

Laistymo sistemos

Vis labiau ryškėjant klimato pokyčiams, didėjant aplinkosaugos reikalavimams, racionalus pasėlių laistymas, apsauga ir tręšimas tampa neišvengiama aktualija. Lietuvoje L. Šateika buvo pirmasis ūkininkas, įsigijęs inovatyvią laistymo sistemą. 

„Be laistymo, užauginti gerą derlių, pasikliaujant vien gamtos sąlygomis, neįmanoma. Kad užaugtų daržovė, jai per metus reikia 400 mm lietaus. Kadangi pastaruosius 5 metus buvo jaučiamas didelis lietaus trūkumas, teko laistyti visus 300 ha daržovių laukų“, – apie tekusius gamtos iššūkius pasakojo J. Šateika. Anot jo, stengiantis optimaliai palaistyti auginamas daržoves, naudojamos trijų rūšių laistymo sistemos. Lašelinės sistemos laistymo žarnelės sėjos metu yra pakasamos po žeme ir augalas laistomas per filtrus tiesiai į dirvą, todėl vanduo nenugaruoja, sumažėja trąšų sąnaudos, jos patenka prie pat šaknų. „Tai gera sistema, leidžianti užauginti didesnį derlių, tik reikia daugiau patirties, kad galėtume ją panaudoti dar našiau“, – tvirtino ūkininkas.  Naudojant purškiamąją sistemą, purkštukai išdėstomi 60 ha plote kas 12 metrų. Ši sistema ypač efektyvi ruošiant dirvą. „Dar turime 6 vandens laistymo rites, jos mobilios, todėl labai patogu iš vieno lauko perkelti į kitą. Jas dažniausiai ir naudojame laistymui. Nors dalį augalų tręšiame per lašelinę laistymo sistemą, pagrindinis tręšimas vyksta paprastais tręštuvais“, – teigė J. Šateika.

Sandėliuoja ir perdirba

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 31, 2023 m. kovo 18 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.