Apie avietes, lazdynus, abrikosus ir Fortūno ožekšnius: specialistai atsako į klausimus

„Noriu paklausti apie braškes. Buvo pasėtos avižos, jas nupjovėme. Šalia bulvių laukas. Žemė labiau molinga, galima sakyti, sušoksta į gabalus. Gal įmaišyti durpių ir kiek jų reikėtų 10 arų plotui? Dar norėčiau sužinoti, kokiomis trašomis geriausia tręšti, kada ir kiek? Kokią braškių veislę pasirinkti? Kokias lysves sukasti –kaip bulvėms ar platesnes?"

Pirmiausia avižas reikėjo ne nupjauti, bet susmulkinti ir aparti. Norint tinkamai paruošti dirvą braškėms sodinti, ją reikia pradėti ruošti prieš trejus metus, nes braškių auginimas yra brangus, tad būtina viską daryti laiku ir atsakingai. Norint sužinoti, kiek durpių reikia jūsų dirvai pagerinti ir kokiomis trąšomis tręšti, pirmiausia būtina atlikti dirvožemio tyrimus Agrocheminėje laboratorijoje. Pagal gautus duomenis bus aišku, kokių maisto medžiagų trūksta dirvožemiui, pagal tai specialistai rekomenduos, kokias trąšas rinktis. Nustačius dirvožemio rūgštingumą, paaiškės, kokios durpės pagerins dirvą. Jeigu jūsų dirvožemio pH bus 5,6, tuomet reikės nerūgščių (nurūgštintų) durpeių, o jeigu pH apie 7 – rūgščių. O jų kiekį taip pat paskaičiuos specialistai. Renkantis veislę būtina žinoti: ar plotas bus liejamas, ar norėsite auginti ankstyvas desertines veisles po priedangomis, ar priešingai – vėlyvas, o gal braškes perdirbti, kaip realizuosite? Kai nuspręsite, koks jūsų tikslas, tuomet specialistai galės patarti dėl veislės ar veislių pasirinkimo.

Aleksas Speičys

„Ar būna žemuoginių aviečių ne vien tik raudonos spalvos uogomis? Kaip jas dauginti ir sodinti?“

Žemuogines avietes (Rubus illecebrosus) mūsų sodininkai mėgsta. Uogos stambios, blizgančios, apvalios. Jų spalva, nelygu veislė, – ryškiai raudona, tamsiai vyšninė, oranžinė, gintaro geltonumo. Taigi, tikrai yra visokių spalvų, bet raudonos populiariausios. Dera rugpjūčio–rugsėjo mėn.

Dauginama pavasarį ir rudenį kero dalimis, šakniastiebiais. Sodinant žemuogines avietes reikia nepamiršti, kad jos dėl savo galingos šakniastiebinės šaknų sistemos labai plinta į šalis, todėl būtina riboti šakniastiebių augimą. Prieš sodinimą iškasę duobę, 50–60 cm gylyje jos kraštus (patogiau keturkampio formos) atribokite metalo ar plastiko juostomis, senu linoleumu. Jei jų nepristabdysite, greitai landžiais šakniastiebiais išplis po visą sodą. Taip pat jų kerelius galima sodinti į didelius vazonus, statines. Neklokite plėvelės, kad ir storesnės, nes šakniastiebiai sėkmingai ją pramuš ir augs toliau.

Auksė Meiduvienė

„Ką daryti, kad paprikos sparčiau noktų?“

Kad paprikų vaisiai tolygiau noktų, išskinkite visus žydinčius žiedus, palikdami užuomazgas. Jei augalas vešlus, apgenėkite. Taip vaisiai gaus daugiau šviesos ir greičiau noks. Sunokusius ir nokstančius vaisius nuskinkite, sudarydami sąlygas likusiems geriau augti ir nokti. Be to, paprikos žali vaisiai tinka vartoti kaip ir sunokusieji. Auginant paprikas nešildomame šiltnamyje, labai svarbu pasirinkti kuo ankstyvesnę veislę. O veislių yra nemažai. Tarp jų dvi lietuviškos – ‘Reda‘ ir ‘Alanta‘. Gausu ir užsieninių hibridinių veislių.

„Vienoje vietoje žieminius svogūnus jau auginu ketverius metus. Ar juos palikti dar ir kitiems metams?“

Nevertėtų. Paprastai žieminiai svogūnai auginami vienoje vietoje 3–4 metus. Jiems suraskite humusingos dirvos plotelį pietų pusėje.

Nijolė Maročkienė

„Kaip reikia dauginti lazdyną, jei norime išauginti medelį?“

Norint išauginti lazdyno medelį, jį būtina skiepyti. Vertingos stambiavaisių lazdynų veislės pavasarį skiepijamos į paprastojo lazdyno sėjinukus. Šiuo atveju paprastasis lazdynas iš kelmelio priaugina daug atžalų ir, norint išsaugoti veislę, juos dažnai reikia iškarpyti. Kad augalai neišaugintų šakninių atžalų ir lengviau būtų prižiūrėti, patartina skiepyti į turkinio lazdyno sėjinukus. Ši lazdyno rūšis tinka visoms sodinėms ir dekoratyviosioms veislėms.

Jonas Matelis

„Mūsų abrikosas visada gausiai žydi, bet vaisių būna mažai. Ką reikia daryti, kad jis labiau derėtų?“

Abrikosai dažniausiai žydi ir prastai dera dėl to, kad neapsidulkina jų žiedai. Todėl geriausia šalia sodinti 2–3 vaismedžius. Auginant tik vieną abrikosą į jo šakas reikėtų įskiepyti kitų abrikosų skiepų. Jų žiedadulkės padės apsidulkinti pagrindinio augalo žiedams ir abrikosas kur kas gausiau derės. Be to, abrikosų pomedžius reikėtų pakalkinti.

Česlovas Paulauskas

„Norėčiau sužinoti, kokias dekoratyvias Fortūno ožekšnio formas galima auginti sodyboje, kaip šiuos augalus dauginti?“

Yra sukurta daug visžalio Fortūno ožekšnio puošnių veislių, besidriekiančių krūmeliais, skirtingu lapų dydžiu, margumu ir spalvomis. ‘Emerald‘n Gold‘ auga kaip tankus krūmas, apie 60 cm aukščio. Lapai plačiais aukso spalvos pakraščiais. ‘Kewensis‘ – dailūs miniatiūrininiai augalai liaunais stiebais ir itin mažais lapais. Tinka auginti akmenų soduose, alpinariumuose, gėlynuose, spygliuočių kompozicijose, induose. ‘Sunspot‘ – žali lapai, lapų viduriai geltoni. Aukštis – apie 0,3 m, plotis – 1,5 m, šviesamėgis, nereiklus, žiemą nemeta lapų. Galima auginti kaip genimus krūmus arba vijoklius prie tvorų ar namo sienų.

Fortūno ožekšniams reikia drėgnokos ir derlingos žemės, saulėtos užuovėjos arba šiek tiek ūksmingos ramios vietos. Margalapiai augalai puošnūs tik tuomet, kai auga saulėje, nes paunksnėje lapai visiškai pažaliuoja. Žalius prie pagrindo atsirandančius ūglius reikia tuoj pat nupjauti. Žiemai būtina mulčiuoti ir pridengti eglišakėmis. Labai gerai žiemoja po sniegu.

Dauginama pusiau sumedėjusiais auginiais vasarą – nuo birželio vidurio iki liepos vidurio, o atlankomis ir kero dalijimu – anksti pavasarį arba rugsėjo pradžioje.

Rima Žebrauskaitė

„Nusipirkome sodybą, o ten auga seni bijūnai. Ar juos derėtų persodinti?“

Bijūnai persodinami kas 6–7 metai. Persodinant keras aštriu peiliu dalijamas į kelias dalis, kad kiekviena turėtų bent po 2–3 žiedinius pumpurus. Tinkamai pasodinti bijūnai žydės kitais metais. Sodinti reikia taip, kad daigeliai būtų užžerti 3–5 cm žemių sluoksniu, o sumedėję bijūnai – 7–10 cm. Kad lengviau būtų nustatyti sodinimo gylį, ant iškastos duobės paguldoma lazdelė. Persodindama stebėkite, kad nebūtų perdžiūvusios šaknys. Jeigu jau taip atsitiko, jas reikia sudrėkinti, apsukti šlapiu skuduru arba prikasti žeme ir gausiai palieti, kad atsigautų. Pasodinus bijūnus kartais įdumba žemė, todėl prieš sodinant žemę duobėse reikia šiek tiek suspausti arba duobes ruošti iš anksto. Jos iškasamos 1x1x0,6 m dydžio, ant dugno pripilama puvenų ir durpių komposto santykiu 1:1. Pasodinus reikia apspausti žemę apie šaknis, kad tarp jų neliktų oro tarpų, paskui gausiai palaistyti (1–2 kibirai vandens vienam kereliui). Taip laistoma savaitę kas antrą dieną. Palaisčius būtina apmulčiuoti, kad nesusidarytų žemės pluta.

Regina Juodkaitė