Kuriame rožyną

Svarbiausi klausimai

Visą sodą per dvidešimt metų rožėmis užpildžiusi Nijolė sako, kad ši draugystė „veža“ – nuo pumpuro skleidimosi, žy­dėjimo iki ramaus rožių miego. Tai labai mielas ir įdomus užsiėmimas, tiesiog relaksacija ir poilsis nuo įtampos, tai gryno oro gurkšnis, pripildytas kvapų, spalvų, bičių dūzgimo, paukščių čiulbesio ir meilės jomis rūpinantis.

„Pasodintos rožės turi džiuginti, bet ne­varginti priežiūra ir nekelti rūpesčių. Tad nuo ko pradėti? Iš anksto nuspręskime, kokio rožyno norime, – tęsia mintį rožių augintoja, – didelio ar mažo? Kol neturime patirties, gal sodinsime tik kelių rožių grupę?“

Ne mažiau svarbu pagalvoti, kiek laiko galėsime skirti rožyno priežiūrai. Ar rožes auginsime ekologiškai, ar purškimui nuo ligų ir kenkėjų naudosime chemines ap­saugos priemones? Tai aktualu renkantis rožių grupes (rūšis) bei veisles. Nijolės teigimu, svarbus dar vienas klausimas: ar turėsime laiko prieš žiemą jas uždengti, ar rinksimės atsparias šalčiui veisles, kurių galima ir nedengti, – tai būtų dekoratyvinės erškėčių veislės, senovinės parko rožės.

„Ar tai naujo sodo kūrimas, ar su iš anksto planuotomis sodo dalimis ir kaip reikės rožyną priderinti prie kuriamos aplinkos? Labai svarbu pasirinkti tinkamą vietą, iš kur jis bus geriausiai matomas, – patirtimi dalijasi Nijolė. – O gal kursime mišrų rožyną, norėsime pritaikyti prie natūralaus želdyno ir rožes naudosime kaip struktūrinius augalus, derinsime su kitais dekoratyviniais daugiamečiais žolynais?“ Reikia nepamiršti ir asmeninių galimybių – ar esame pedantai ir kruopštūs augin­tojai, o gal priešingai – mažiau dėmesio kreipiame į augalų priežiūrą, mažiau tam turime laiko ir atsidavimo.

Pasak kolekcininkės, jei rožynas sody­boje, į kurią reikia važiuoti, geriau rinktis mažiau senovinių rožių: prancūzinių, damaskinių, baltažiedžių – po vieną kitą krūmą. Jos žydi tik birželį, tad jei vyksite kartą ar du per mėnesį, gali nepavykti jomis pasigrožėti. Tad geriau rinktis visą vasarą žydinčias modernias rožes.

Augs ne visur

„Pirmiausia pasirinkite rožynui vietą, – patirtimi dalijasi Nijolė. – Joms patinka saulėta, skersvėjų negairinama vieta. Ta­čiau ištisą dieną saulėkaita netiks rožėms su tamsiai raudonais ir tamsiai vyšniniais žiedais, nes jie nuvys ir nulinks žemyn, paruduos žiedlapiai. Tokios rožės geriausiai augs lengvame šešėlyje.“

Rožėms užuovėją gali suteikti pastatai, gyvatvorės ir aukštesni augalai. Atvirose laukų erdvėse sodinant aukštesnius rožių krūmus, siūloma įrengti atramas, nes siau­čiantys vėjai gali išguldyti ant žemės, būna, kad ir su atramomis išvarto. Augintojos nuomone, po audrų išvirtusių apie 3 m aukščio rožių krūmų tiesiog neįmanoma atstatyti, tuomet tenka juos kaip reikiant apkirpti ir pažeminti. Todėl vėjuotose vietose sodindami, rinkitės žemesnius krūmelius su mažesniais žiedais.

Nijolės teigimu, vasarą dar pasitaiko ir šaltų vėjų, kada jaučiami nemaži grybines ligas, ypač netikrąją rožių miltligę. Todėl svarbu išsirinkti miltligei bei kitoms grybinėms ligoms atsparias rožių veisles.

Rožyno kūrėja pastebi, kad dirvožemiui rožės nėra išrankios, bet sunkiau ir pras­čiau augs skurdžioje, smėlingoje dirvoje. Joje išaugs žemesni krūmai nei derlingoje priemolio dirvoje. Teks įdėti daugiau pastangų, pagerinti žemę kompostu, dažniau tręšti ir vasarą laistyti, kad gėlės džiugintų ir būtų puošnios.

Teks palaistyti

Rožės, kaip ir dauguma augalų, ne­pakenčia užmirkusios dirvos, arti žemės paviršiaus esančio gruntinio vandens, todėl žemose vietose geriau jų nesodinti. Vasarą per sausras būtina laistyti kiekvieną vakarą arba anksti ryte. Vienam krūmui reikės išlieti maždaug po 10 l vandens.

Kolekcininkė pastebi, kad jaunesni krū­mai sausrą pakenčia blogiau nei senesni, labiau įsišakniję. Pavasarį pasodintas rožes, jei žemė sausa, patartina lieti kasdien va­kare. Jei rožių krūmui jau apie 10 metų, augintoja po žydėjimo senovinių veislių rožių nelieja, tačiau modernias lieja kasdien ar kas antrą dieną, nes drėgmė reikalinga jų antrajai žydėjimo bangai liepos pabai­goje–rugpjūčio pradžioje.

„Dar labai svarbu išsirinkti lietui pakan­čias veisles. Kai kurios jų jautrios didesnei drėgmei, po stipresnio lietaus neišsisklei­džia žiedai, žiedlapiai nusimargina tašku­čiais, atrodo kaip „skudurėliai“, – patirtimi dalijasi rožyno kūrėja. – Šlapi žiedų gumulai pradeda pūti, būtina juos nurinkti, kad neužkrėstų kitų rožių. Modernių veislių rožėms (floribundinėms, poliantinėms ar arbatinėms hibridinėms) lietus nebaisus, jų žiedai ir žiedlapiai tvirti, atrodo kaip aksominiai.“

Klimato zonos

Nijolės teigimu, būtina įvertinti aplinką ir atsižvelgti į šalies regioną, nes nuo to priklauso, kokias rožių veisles galite rinktis. Yra labai gražių rožių, kurios gali augti tik 7–8 klimato zonoje – jos mūsų sąlygoms visai netinkamos. Lietuva patenka į tris atsparumo šalčiui zonas: 4, 5 ir 6. Kuo mažesnis skaičius, tuo žemesnėje tempera­tūroje augalas gali išgyventi. Kuo skaičius didesnis, tuo sunkiau susitvarko su šalčiais.

Rytinėje Lietuvos dalyje (Vilnius, Šven­čionys, Ignalina, Rokiškis ir toliau į rytus) dominuoja 4 zona, Vidurio ir Pietų Lietu­voje – 5 zona, o jūros sušildomos naktys ir švelnesnės žiemos lemia, kad vakarinėje šalies dalyje yra 6 zona. Pasak rožių au­gintojos, geriausia rinktis šalčiui atsparias veisles, tinkamas gyvenamai vietai. Todėl būtina perskaityti etiketę ir atkreipti dėmesį į augalų atsparumo zonos skaičiuką. Ieškoti angliško užrašo „Hardiness zone“.

Laikinai įkurdinkite vazone

„Jei dar per šalta ir rožių negalima sodinti lauke, gautus sodmenis laikinai pasodinkite į maždaug 10 l talpos vazonus su durpiniu substratu ar žemių mišiniu, – pataria augintoja. – Prieš sodindami krūmelius dviem valandoms pamerkite į vandenį. Sodinkite neužlenkdami šaknų, poskiepis gali būti virš žemės.“ Paskui augalus su vazonais reikės išnešti į vė­sią, šviesią patalpą – šiltnamį ar garažą. Jei numatoma šalna, patartina apdengti agrodanga.

Vazone įsodintą rožę N. Karpavičienė siūlo palaikyti ilgiau, kad susiformuotų šaknynas, o sodinant į rožyną – neišpurtyti šaknų. Rožes vazonuose galima paauginti iki žydėjimo. Pradėję skleistis žiedai leis lengviau derinti su kitais augalais.

Padės nubraižytas planas

Kolekcininkės teigimu, rožes galima parinkti pagal sodybos stilistiką, vyraujančią nuotaiką, išryškinti žiedų spalvą, formą ar krūmo aukštį, lapijos spalvą. Mylimiausios rožės Nijolė neturi, myli visas, bet vienos žiedų itin laukia – tai vijoklinė ‘Alchymist’.

Pasak augintojos, kai vieta rožėms jau išrinkta, tinka dirvožemis, saulėtumas, vėjo kryptis, drėgmės sąlygos, patartina nusibraižyti planelį. Nijolė pati taip darė, tačiau pasodintas rožynas po kiek laiko suaugo per tankiai, senovinės rožės išaugo iki 3 m aukščio. Ne visada pavyksta net stipriai genint suvaldyti prigimtines savybes. Todėl formaliame rožyne ji nepataria greta moderniųjų veislių sodinti aukštų, vešliai augančių senovinių rožių. Formuodami rožyną kruopščiai derinkite rožių aukščius. Nijolė sako, kad jos rožynas yra kolekcinis, nėra tobulas, su daugybe įdomių ir gražių veislių, o tokių pačių krūmų tik po kelis.

„Rasų“ korespondentė Rūta ANTANAITIENĖ

Nijolės Karpavičienės nuotraukos

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.