Jaunieji ūkininkai ne tik pasirinkimų, bet ir originalių sprendimų kryžkelėje

Linksmai nusiteikusi komisija sugužėjo prie seno „Belarus“ traktoriaus, jo savininkas – Edvinas Pakšys viduryje.

Tradicinis Lietuvos ūkininkų sąjungos ir partnerių organizuojamas „Metų ūkio“ konkursas Kupiškio rajone šiemet sulaukė didžiųjų darbymečių pabaigos.

Pretendentų ūkiams aplankyti laiko ištaikyta tik paskutinėmis rugpjūčio dienomis, kai laukuose, nuėmus derlių, subolavo ražienos, kai kur jau stiebiantis pasėtų žieminių rapsų želmenėliams, kitur – įsiterpus juodų arimų plotams. Reikėtų įvertinti šiemečio ūkininkavimo savitumus, tik, kaip sakoma, šaukštai beveik popiet.

Pasirinko jaunimą

Tiesa, nebūtina vien akimis pasitikėti, yra kitų patikros būdų, vienas jų – pašnekesiai apie ūkininkavimo ateitį ir perspektyvas.

„Apie praeitį ir dabarties sunkumus jau prikalbėta su kaupu, visiems iki skausmo viskas žinoma ir pažįstama. Patirtis ne visada yra į naudą. Ji gali išgąsdinti. Reikia entuziazmo, užsidegimo, tikėjimo… Nesibaiminti rizikos. Pažiūrėsime, ar esama tokių nuostatų ir nuotaikų“, – taip nusiteikęs „Metų ūkio“ konkurso rajono vertinimo komisijos pirmininkas, Lietuvos ūkininkų sąjungos Kupiškio skyriaus pirmininkas Zigmantas Aleksandravičius kartu su kitais komisijos nariais išsiruošė į ūkių apžiūrą.

Komisijos nariai – Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajono biuro, savivaldybės administracijos, rajono tarybos atstovai, pernykščio konkurso nugalėtojas, „Brolių medaus“ atstovas Ignas Jackevičius sutarė, kad šiemet konkursas vyks tarp jaunų, iki 35 metų ūkininkų, nes su jaunais kur kas prasmingiau kalbėti apie rytdienos žemdirbystę ir ūkininkavimą, apie kaimo ateitį.

Mato daugiau galimybių

Marius Drūtys pieno ūkį perėmė iš tėvų.

Šiandienė ūkininkavimo patirtis nežadina optimizmo. Išgyventi iš ūkininkavimo nelengva. O išvados, kurias siūlo akivaizdžiai matoma realybė, tėvų, kaimynų darbo kasdienybė fermose, laukuose, prie gyvulių, galvijų, javų, uogynų ar sodų, duoda aiškius atsakymus: gyvulininkystėje per daug darbo ir prisirišimo, pienininkystė nuostolinga – per mažai pajamų, augalininkystėje per daug rizikos ir veiklos pertraukų… Kas belieka racionalumo ieškančiam jaunam žmogui?

Pasirodo, jauni žmonės atranda sau įdomios veiklos ir turi atsakymus, ką verta daryti, kad kaime būtų galima gyventi ir išgyventi. Nereikia apsiriboti viena veiklos sritimi. Būtina susirasti papildomą darbą, galima mieste… Reikia ieškoti žmonos, kuri nebijo kaimo, bet myli gamtą, natūralią ir sveiką gyvenseną… Galima auginti šilauoges, braškes, imtis smidrų auginimo versliuko. Galima ūkininkavimą suderinti su virtualia kūrybine veikla, kurti virtualų ūkininko dienoraštį ir jį transliuoti per „Youtube“ socialinį tinklą. Jaunimui tai įdomu ir prasminga, o jeigu surandama prasmės, apie sunkumus galima užmiršti. Tiesa, pragyventi kurį laiką gali tekti iš tėvų kišenės, jeigu toje kišenėje kas nors sutaupyta.

Nereikia bijoti žodžio „nežinau“…

Užsukome pas Saulių Adomėlį į Biliūnų kaimą. Jo sūnus Audrius darbuojasi kartu su tėvais, neseniai susirado darbą Panevėžyje. Užsiimant augalininkyste, sezoniškumas verčia ieškoti papildomų veiklų, aktyvumą skatina ir jaunos šeimos finansiniai poreikiai.

Naujakuriai Justina, Mindaugas Jasinskai ir mažasis Jokūbas laimingi savo namuose.

Domantas Blaževičius savo ūkį įregistravo prieš 4 metus, visada talkindavo tėvams, bet irgi ieškojo kito samdomo darbo, antrus metus dirba rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Skapiškio ugniagesių komandoje. Dirba apie 130 ha žemės, augina grūdines kultūras.

Ramūnas Ajutis iš Salamiesčio kaimo kurį laiką triūsė užsienyje, sugrįžo namo, dirba apie 20 ha žemės, gyvena pas tėvus. Dabar negyvenamoje senelių sodyboje svarsto imtis kaimo turizmo verslo. Antrus metus augina braškes, nes reikia pajamų, augalininkystės darbams trūksta technikos. Teikė prašymą paramai gauti, bet nepavyko, nusviro rankos, tad dabar dar galvoja apie kitokias perspektyvas.

Marius Drūtys – vienintelis iš pretendentų, pasiryžusių išlaikyti pieno ūkį. Kai fermos atsisakė tėvai, perėmė iš jų 20 galvų bandą, nusipirko dar 40 veislinių telyčių, dabar dirba apie 100 ha žemės, su prieaugliu laiko apie šimtą karvių. Samdo dvi melžėjas, pripažįsta, kad ūkininkauti nelengva, bet įmanoma.

Nerijus Indilas iš Pelyšių kaimo irgi galėtų imtis pieno ūkio krypties, nes tėvai turi fermą, gyvulių, bet jis yra tvirtai nutaręs – matydamas pasiligojusius nuo savo kantrybės ir begalinio darbštumo tėvus, imasi augalininkystės, kaupia techniką, naudojasi europine parama, deklaravo dirbąs 85 ha. Kitais metais plotą ketina išplėsti iki 150 ha.

Jauniausias pagal amžių 21 metų Edvinas Pakšys iš Alizavos kaimo ūkininkauja tik antrus metus, gyvena su tėvais, bet yra nusiteikęs sėkmei. Dirba 170 ha, augina javus, kulia, nors savo kombaino neturi, samdo. Neseniai nusipirko naudotą traktorių „John Deer“, turi ir „Belarus“, sako,

Nerijus Indilas prie neseniai įsigytos technikos.

patikimas. Komisijos nariai linksmai sugužėjo prie tokio senojo kaimo relikto nusifotografuoti. Edvinas papasakojo savo ūkišką veiklą nufilmuojantis ir parodantis socialiniame tinkle, kad visuomenė žinotų, kuo kaimas gyvas…

Pas Mindaugą Jasinską į Sabuliškių kaimą atvažiavome į naujus namus, pasirodo, čia jauna šeima įsikūrė tik prieš 4 mėnesius. Kieme visur matyti naujakurystės požymių, bet vaikų žaidimų aikštelė jau parengta, keturmetis Jokūbas turi kur žaisti. Atokiau plyti žalias plotas, ten jauna ūkininko žmona Justina augina smidrus. Derlius užderėjo tik pirmus metus, bet pavyko puikiai parduoti, smagu jauniems ūkininkams kalbėti apie savarankišką gyvenimą kaime. Mindaugas ūkininkauja jau 11 metų, darbuojasi kartu su broliu ir tėvais, pats deklaruoja 155 ha žemės, brolis augina nemažą šilauogių plotą. Agroverslo vadybos profesiją turintis Mindaugas mano, kad racionalu kaime užsiimti ne viena veiklos kryptimi, o keliomis ir taip sumažinti riziką bei išlyginti pajamų skirtumus.

Taip išsikalbėję su jaunaisiais ūkininkais, pamatę jų dirbamus laukus, kuriamas sodybas, išgirdę jų mintis ir planus, komisijos nariai be didesnių diskusijų sutarė, kas šiemet vertas tapti konkurso laimėtojais. Tai – M. Jasinskas, N. Indilas ir E. Pakšys, bet pagyrimų verti ir kiti jauni pasiryžėliai būti, dirbti ir gyventi kaime.

Virginija JUŠKIENĖ

ŪP korespondentė

Autorės nuotraukos

2021-09-03

 

 

 

 

Zigmantas Aleksandravičius, Brolių medus, konkursas Metų ūkis 2020