Ką byloja žiedinių kopūstų spalvos?

Gražuoliai žiediniai kopūstai turi ne tik organizmui naudingų vitaminų, bet ir mūsų stalą papildo neįprastomis spalvomis. Šių daržovių savybėmis besidominčios specialistės dr. Audronė Žebrauskienė ir Agnė Venckutė ragina nebijoti ir išbandyti naujus purpurinių, rožinių, oranžinių ar žalių žiedinių kopūstų skonius.

Dr. Audronė ŽEBRAUSKIENĖ

VDU Žemės ūkio akademijos docentė

Žiediniai kopūstai – puikus antioksidantų šaltinis, apsaugantis ląsteles nuo kenksmingų laisvųjų radikalų ir uždegiminių procesų.

Iš Kipro salos kilę žiediniai kopūstai (Brassica oleracea var. Botrytis L.) XVI a. pabaigoje pradėti auginti Vakarų Europoje. Dar kalafioru vadinama daržovė yra kryžmažiedė, turi tankų, gelsvos spalvos žiedyną, sudarytą iš šimtų neišsiskleidusių žiedelių (nuo to ir kilo jų pavadinimas). Nors labiausiai paplitę gelsvi žiediniai kopūstai, pasaulyje yra ir su oranžinės, žalios ar rožinės, violetinės spalvos žiedynais.

Šios daržovės žiedynas susiformuoja stiebo viršūniniam augimo taškui perėjus iš vegetatyvinės būklės į generatyvinę. Kad būtų gražūs, balti, juos būtina laiku apsaugoti nuo saulės, nes apšviesti pagelsta.

Jei žiedynams apsaugoti lapai tik užlaužiami, lapkočius reikia taip įlaužti, kad jie neatsitiestų.

Žiedinių kopūstų derlius imamas, kol žiedynai dar nepradėję skleistis. Įvairių veislių žiedinių kopūstų vegetacijos periodas yra nevienodas. Ankstyvos veislės subręsta per 60–80 dienų, vėlyvos – per 120–140 dienų nuo daigų pasodinimo.

Žiedinius kopūstus, priklausomai nuo veislės, iš daigų arba sėklas sėjant tiesiai į dirvą galima auginti nuo pavasario iki rudens. Iš visų kopūstinių daržovių žiediniai kopūstai yra reikliausi, todėl tinkamai paruoštoje dirvoje jie duos didesnį derlių ir bus kokybiškesni. Tinkamiausia humusinga (nuo 2,5 proc.) ir gerai sukultūrinta lengvo priemolio dirva, kurios pH 6,5–7,5. Žiediniai kopūstai nemėgsta užmirkimo.

Jie geriausiai auga esant 15–20 ºC temperatūrai, o sodinant atviroje saulėtoje vietoje, derlius būna didesnis ir kokybiškesnis. Pavėsyje išauga dideli lapai, bet žiedynai būna smulkūs. Žiediniai kopūstai užaugina tik vieną žiedyną, kurį nupjovus likusią augalo dalį reikia išrauti.

 

Agnė VENCKUTĖ

Kėdainių rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistė

Sveikatos šaltinis

Oranžinės spalvos žiediniuose kopūstuose – 25 kartus daugiau vitamino A nei geltonuosiuose.

Žiediniai kopūstai pasižymi dideliu vitaminų ir mineralų kiekiu. Juose gausu ląstelienos, svarbios gerai žarnyno veiklai ir virškinamajam traktui (tai reikšmingas svorio kontrolės veiksnys) bei žarnyno vėžio prevencijai. Žiediniai kopūstai lengviau virškinami negu lapiniai, juose daug C, K, taip pat ir B grupės vitaminų, mineralų: geležies, kalio, magnio, mangano ir fosforo.

Žiediniai kopūstai – puikus antioksidantų (karotinoidų ir flavonoidų) šaltinis, apsaugantis ląsteles nuo kenksmingų laisvųjų radikalų ir uždegiminių procesų. Antioksidantai pasižymi priešvėžiniu poveikiu ir gali sumažinti širdies bei kraujagyslių ligų atsiradimo riziką.

Šioje daržovėje esantis didelis vitamino C kiekis veikia kaip antioksidantas. Jis gerai žinomas dėl priešuždegiminio poveikio, kuris gali sustiprinti imuninę sistemą ir sumažinti širdies ligų bei vėžio atsiradimo riziką.

Ypač svarbu, kad daržovė turtinga cholino (vandenyje tirpstančio vitamino), nes dažnai nesuvartojame pakankamo jo kiekio. Cholinas palaiko ląstelių membranų vientisumą sintetinant DNR ir skatina medžiagų apykaitą. Taip pat užtikrina smegenų vystymąsi ir neuromediatorių, būtinų sveikai nervų sistemai palaikyti, gamybą. Be to, cholinas mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Iš maisto pakankamai šio vitamino negaunantys žmonės rizikuoja susirgti neurologinėmis, kepenų, širdies ir kraujagyslių ligomis.

Žiediniuose kopūstuose yra antioksidanto sulforafano, slopinančio navikų augime dalyvaujančių fermentų aktyvumą. Tyrimų duomenimis, jis gali sustabdyti piktybinio auglio augimą, sunaikindamas jau pažeistas ląsteles, stabdydamas vėžio atsinaujinimą arba plitimą. Be to, padeda sumažinti ir aukštą kraujospūdį.

Vitaminų ir mineralų vaivorykštė

Nors atrodo neįprastai, spalvotųjų žiedinių kopūstų skonis nuo baltųjų beveik nesiskiria: jis švelnus ir saldus. Oranžinės ir violetinės spalvos kopūstuose yra daugiau antioksidantų, vitaminų ir mineralų nei įprastuose. Augalų selekcininkai spalvotas žiedinių kopūstų veisles sukūrė natūraliai, ne genetinės modifikacijos būdu.

Violetinių žiedinių kopūstų spalva rodo juose natūraliai susidariusį fitocheminį junginį – antocianiną, kurio yra ir raudonuose, mėlynuose ar purpuriniuose vaisiuose ir daržovėse, taip pat raudonajame vyne. Šie sveikatą gerinantys flavonoidai slopina piktybinių navikų vystymąsi, mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, gerina atmintį.

Antocianinai kartu su karotinoidais, kurių gausu oranžiniuose ir geltonuose žiediniuose kopūstuose, laikomi vienomis iš svarbiausių maistinių medžiagų, būtinų akių sveikatai. Be to, tyrimai rodo, kad dėl stiprių priešuždegiminių ir antioksidacinių savybių antocianinai gali palengvinti tam tikras uždegimines ligas, tokias kaip reumatoidinis artritas.

Karotinoidai yra atsakingi už oranžinių žiedinių kopūstų spalvą. Jų taip pat gausu morkose, moliūguose ir kitose geltonose, oranžinėse daržovėse bei vaisiuose. Oranžiniai žiediniai kopūstai atsirado dėl genetinės mutacijos, kuri lemia, kad juose sukaupiama daugiau beta karoteno (vitamino A pirmtako) nei baltuosiuose.

Žalieji žiediniai kopūstai – brokolių ir žiedinių kopūstų hibridas. Žalia spalva jie pasižymi dėl juose esančio chlorofilo, kuris laikomas efektyvia medžiaga daugelio vėžinių susirgimų profilaktikai, be to, šarmina organizmą. Žalėsiuose yra daugybė augalinių elementų, ardančių kancerogenus, būtinų kaulų ir dantų sveikatai. Žaliuosiuose žiediniuose kopūstuose daugiau beta karoteno nei baltuosiuose, tačiau mažiau nei brokoliuose.

Spalvotuosius žiedinius kopūstus galite valgyti žalius ar apdorotus aukštesnėje temperatūroje. Svarbu nepervirti – taip išsaugosite visas naudingąsias daržovių savybes. Aukštoje temperatūroje spalvotieji žiediniai kopūstai gali keisti spalvą, purpurinis atspalvis tampa pilkas. Oranžiniai pigmentai netirpsta vandenyje ir nėra jautrūs karščiui, todėl spalvos nepakeičia. Žaliajame žiediniame kopūste esantis chlorofilas jautrus karščiui ir apdorojant taip pat gali pakeisti spalvą.

Parengė Jolanta Tamašauskienė

Audronės Žebrauskienės nuotrauka

2021-04-28