Kad paprikos derėtų gausiau

Paprikos – jau ne egzotika. Norinčiųjų auginti ir jomis gardžiuotis vis daugiau. Eksperimentuodami jau supratome, kad geriausiai Lietuvoje jos auga šiltnamyje. Šių daržovių produktyvumas priklauso ir nuo mūsų žinių bei pastangų.

Nijolė MAROČKIENĖ

LAMMC SDI mokslo darbuotoja

paprikos

Vazonuose kuo puikiausiai užauga paprikos.

Sėkmė prasideda nuo daigų

Paprikas rekomenduotina auginti šiltnamiuose, nes šilumą ir šviesą mėgstantiems augalams mūsų šalies vasaros yra trumpokos ir nepalankios. Kai trūksta šviesos, augalai nustoja augti, atžalos tampa trapios, lapai pradeda gelsti. Daugiausia šviesos paprikoms reikia mezgant vaisius.

Šios daržovės itin reiklios dirvai. Geriausiai dera humusingoje priesmėlio ar lengvo priemolio purioje ir nerūgščioje (pH 6,5) dirvoje. Puikiai jaučiasi kur augo moliūginės daržovės, pavyzdžiui, agurkai, taip pat svogūninės ar pupinės daržovės. Paprikų nerekomenduojama auginti po baklažanų, pomidorų, dumplūnių ar bulvių.

Geri daigai garantuoja gausų derlių. Todėl sodinimui patariama naudoti 25–30 cm aukščio ir su 10–12 lapų daigus. Į nuolatinę augimo vietą jie sodinami 2–3 cm giliau, nei augo puodeliuose. Didelės įtakos derliui turi ir optimalus sodinimo atstumas. Aukštaūgių veislių paprikas rekomenduojama auginti 80 cm tarpueiliais ir 50 cm atstumu tarp augalų, žemaūgių – dvigubai tankiau. Derlius padidės ir pasodintus daigus mulčiuojant šiaudais ar susmulkinta ir apvytinta žole.

Šilumos ir drėgmės svarba

Kai lapai šviesūs, augalams trūksta azoto.

Paprikos jautrios žemai temperatūrai. Jos gali žūti, kai lauke vos 1 ºC šalčio. Todėl į nešildomą šiltnamį rekomenduojama daigus sodinti nuo gegužės vidurio. Trumpalaikės šalnos bus nebaisios, augalus nakčiai pridengus agrodanga. Augalai šiltnamyje nustoja augti esant 13 ºC temperatūrai.

Paprikos gerai auga ir nokina vaisius, kai saulėtomis dienomis oro temperatūra siekia 22–25 ºC, ūkanotomis – 20–22 ºC, naktimis – 17–20 ºC. Augalams žydint ir kai šiltnamyje temperatūra pakyla per 35 ºC šilumos, paprikų vaisių užuomazgos dažniausiai pradeda kristi. Todėl būtina gerai vėdinti šiltnamį.

Paprikos mėgsta drėgmę, tačiau svarbu nepersistengti. Ypač daug jos reikia intensyvaus vaisių augimo ir nokimo metu. Kai dirvos paviršius išsausėja ar šaknys perdžiūsta, sumažėja pumpurų ir užuomazgų skaičius, žiedai blogiau apsidulkina, pradeda gelsti lapai, smulkėja vaisiai. Tačiau kai drėgmės dirvoje yra per daug arba laistoma šaltu vandeniu, krinta žiedai, užuomazgos, augalas greičiau suserga pašaknio ar grybinėmis ligomis, negyvybingos tampa ir žiedadulkės. Rekomenduojama laistyti gausiai, 2–3 kartus per savaitę, pirmoje dienos pusėje. Svarbu nelieti ant lapijos. Auginant daugiau paprikų, tikslinga įsirengti ir laistymo sistemą.

Jei naktį oras staiga atvėsta, o po karštos dienos žemė būna įkaitusi, ant vaisių gali pasirodyti įtrūkimų.

Kuo tręšti?

Paprikos tręšiamos dažnai ir negausiai. Kokių trąšų ir kiek berti, geriausiai parodo dirvožemio agrocheminių tyrimų rezultatai. Trąšos beriamos tik ant drėgnos dirvos.

Iki derėjimo pradžios rekomenduojama tręšti daugiau kalcio ir fosforo turinčiomis trąšomis, kad augalai sparčiau vystytųsi, formuotų tvirtą ir sveiką šaknų sistemą, gausiai žydėtų ir megztų vaisius. Labai svarbu saikingai naudoti azoto trąšas, nes perteklius sumažina augalų atsparumą ligoms. Azoto perteklių išduoda krintantys žiedai ir vaisių užuomazgos. Daug maisto medžiagų augalai sunaudoja liepą. Tuo laikotarpiu rekomenduojama tręšti kas 10 dienų. Jei neturima grunto agrocheminių analizių, prieš sodinant tikslinga įterpti į dirvą 60 g/kv. m kompleksinių trąšų.

Vegetacijos metu augalams, be azoto, fosforo ir kalio, turi tekti pakankamai kalcio ir magnio. Mineralines trąšas galima pakeisti raugintu mėšlu ar medžio pelenais. Kad sulauktumėte gero ir kokybiško vaisių derliaus, reikalingi ir mikroelementai: boras, cinkas, molibdenas, manganas.

Augimui reikalingų medžiagų trūkumą parodo ir patys augalai. Sukasi ir džiūsta lapai – dirvai trūksta kalio. Jei lapai šviesūs, smulkūs, augalams reikia azoto. Melsva ar violetinio atspalvio lapų apačia išduoda fosforo stygių. Jei augalams trūksta magnio, lapai įgauna tarsi marmurinį atspalvį. Lapai gali suktis ir kai ant augalų pasirodo amarai arba voratinklinės erkutės. Palankios sąlygos jiems daugintis yra per aukšta temperatūra. Todėl būtinai gerai vėdinkite šiltnamį.

Šiltnamyje noksta storasienės paprikos.

Kaip prižiūrėti?

Paprikos gerai auga tik purioje dirvoje. Augalų šaknų sistema išsidėsčiusi maždaug iki 8 cm siekiančiame gylyje, todėl purenti reikia atsargiai. Purenant sunaikinamos ir piktžolės. Maždaug kas 10 dienų patariama nuskinti pažeistus ar sudžiūvusius lapus ir palūžusias šakutes.

Aukštaūgės paprikos formuojamos (genimos) ir tvirtinamos prie atramų. Žemaūgių veislių augalų rišti nereikėtų. Virš pagrindinio išsišakojimo paliekamos 3–4 šakos, o ant kiekvienos šakos po 3–4 užuomazgas. Vegetacijos laikotarpiu svarbu laiku šalinti visas žemiau pagrindinio stiebo šakojimosi vietos esančias atžalas, išpjauti nederlingas. Taip augalas gaus daugiau šviesos ir sunokins daugiau vaisių. Žemaūgių paprikų genėti nerekomenduojama. Kad vaisiai gerai noktų, rugpjūčio antroje pusėje patariama pašalinti šakutes su pražydusiais žiedais.

Veislių produktyvumas didėja laiku nuskynus sunokusius ir nokstančius vaisius. Pradėję nokti vaisiai per kelias dienas įgaus veislei būdingą spalvą. Patariama skinti kas savaitę. Prieš pirmąsias šalnas nuskinami jau visi. Maistui tinka ir žali. Ankstyvųjų veislių derlius nešildomuose šiltnamiuose pradedamas imti liepos antroje pusėje. Paskutinis – rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje.

Gresia ligos

Tinkamos agrotechnikos priemonės ir atsparios veislės leis išvengti daugelio ligų. Dažniausiai pasitaikančios gali pažeisti ir daigus, ir suaugusius augalus.

Tabako mozaikos virusinė liga pažeidžia suaugusius augalus. Įsimeta į lapus, vėliau – į stiebus ir augalas nustoja augęs. Ji perduodama per sėklas, dirvą, perneša vabzdžiai ar naudojami įrankiai.

Viršūnių puvinys kėsinasi į vaisius. Vaisiaus viršuje atsiranda tamsiai žalia vandeninga dėmė, kuri vėliau išsausėja. Liga lengvai plinta, kai šiltnamyje per aukšta temperatūra ir per mažas oro drėgnumas. Gali pasireikšti ir trūkstant kalcio dirvoje.

Alternariozė (sausligė) pažeidžia ir daigus, ir suaugusius augalus. Ši liga plinta su sėkla, per augalų likučius ar perneša vėjas, lietus. Ant lapų išryškėja rudos, o ant vaisių prie kotelio atsiranda juodos dėmės. Augalai apmiršta.

Septoriozė (šviesmargė) pažeidžia lapus, stiebus, vaisius. Atsiranda pilkų dėmių su tamsiu apvadu ir daugybe taškelių. Ligai plintant, dėmės susilieja ir augalas žūsta.

Stiebų puvinys pasireiškia pilkomis dėmėmis, vėliau ir juodomis. Lapai vysta,  galų gale ir visas augalas džiūsta.

Nepatariama šalia saldžiųjų sodinti aitriąsias paprikas, nes galimas dalinis apsidulkinimas. Tada ir vaisiaus skonis gali keistis.

 

Nijolės Maročkienės ir Lauros Janutės nuotraukos

2022.06.27

Susijusios temos – skaitykite: paprikos, daigai, trąšos, tręšimas, augalų ligos