Kada agronomai uždirbs daugiau net už bankininkus?

Daug metų populiariausios studijų programos, kurias rinkdavosi abiturientai, būdavo programavimas, finansai, teisė, odontologija. Žemdirbiškos ar su žemės ūkiu susijusios agronomų, veterinarų specialybės nebuvo paklausios. Laikai keičiasi. Visoje Europoje žemės ūkio profesijos vejasi ar jau ir lenkia bankininkų, programuotojų specialybes. Ar agronomija taps prestižine profesija?

Ne tik agituos

Europoje daugėja jaunimo, stojančio į aukštąsias mokyklas studijuoti žemdirbiškų specialybių. Olandijoje, Čekijoje, Lenkijoje stiprėja agronomo, veterinaro, miškininko, maisto kokybės ir saugos eksperto, žemės ūkio inžinieriaus mechaniko specialybių patrauklumas. Manoma, kad tokios jaunimo nuotaikos stiprės ir mūsų šalyje. Liepos pradžioje Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pasiūlytoms Mokslo ir studijų įstatymo pataisoms, kad agrarinių studijų prog­ramomis susidomėtų daugiau studentų. Vyriausybė ne tik agituos merginas ir vaikinus dėl to, kad žemės ūkio specialistai labai reikalingi valstybei, bet ir mokės studentams skatinamąsias 200 eurų stipendijas.

Jos tikrai suviliojo pirmakursius. Po pirmo priėmimo etapo į Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademiją (VDU ŽŪA) šiemet studijuoti pakviesti 245 pirmakursiai, 31 proc. daugiau nei pernai. Į ŽŪM finansuojamas vietas jau pašaukti 73 studentai. Pernai ministerijos stipendijas gavo 49 studentai.

Žemdirbių nelaiko žmonėmis

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Petras Puskunigis „Ūkininko patarėjui“ patvirtino, kad bendrovėms verkiant reikia agronomų, jiems mokamos neblogos algos.

„Visais laikais agronomai, apskritai, visi duoną auginantys žmonės buvo gerbiami. Ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Tik dabar europiečiams tarsi aptemo sąmonė. Žemdirbių nelaiko žmonėmis. Aišku, ne visi žemyno gyventojai ant žemdirbių karia visus šunis dėl klimato kaitos, „neuždirbtų didelių“ ES tiesioginių išmokų, mažų mokesčių, pigesnių žaliai nudažytų degalų ir įvairių verslo lengvatų. Airijos prezidentas Michaelas Danielis Higginsas, poetas, buvęs menų, kultūros ir airių kalbos (Gaeltacht) ministras, nesustodamas gali valandų valandas pagarbiai kalbėti apie žemės ūkį, didžiuojasi darbščiais airių ūkininkais. Ar ką nors panašaus girdime iš mūsų Prezidento?“ – dėl žalumos, švelnaus klimato ir dažno silpno lietaus Smaragdine sala vadinamos Airijos žemdirbiams pavydėjo P. Puskunigis.

Agronomai ypač svarbūs

Anot P. Puskunigio, dabar, kai Europos Komisija paskelbė Bendrijos žaliąjį kursą, agronomai tampa ypač svarbūs. „Juk jie gerai išmano dirvožemio struktūrą, žino, kaip apsaugoti pasėlius, padidinti derlius nepakenkiant žemei, aplinkai. Agronomams mokame gerus atlyginimus. Minimalus jų darbo užmokestis – 1,5–2 tūkst. eurų per mėnesį. Vasarą agronomai dirba daugiau, žiemą – mažiau, todėl ir atlyginimai įvairiais metų laikais skirtingi“, – paaiškino Žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas.

Sveikintinas sumanymas

P. Puskunigio nuomone, sveikintinas Vyriausybės ir ŽŪM sumanymas paskatinamosiomis stipendijomis privilioti studentus rinktis žemdirbiškas specialybes.

Pasak žemės ūkio ministro patarėjo Rosvaldo Gorbačiovo, stipendijas gaus studentai, pasirinkę specialybes, kurių ypač trūksta darbo rinkai. 200 eurų stipendijas kas mėnesį nuo šio rudens iki akademinių metų pabaigos ŽŪM mokės 142 studentams. Žemės ūkio studijų programas, kurioms numatytos stipendijos, šiemet jau pasirinko 76 stojantieji, o priėmimas dar nėra pasibaigęs. Pernai iš viso į valstybės finansuojamas studijų vietas pagal skatinimo programas buvo priimtas 71 pirmakursis.

Veterinarės dažniausiai merginos

Kaip teigia Lietuvos ūkininkų sąjungos Kaišiadorių skyriaus pirmininkas Saulius Stirna, ūkininkams irgi labai svarbūs agronomų patarimai, dažnai prireikia veterinarų pagalbos.

„Agronomo specialybė tikrai paklausi. Deja, kiek man žinoma, tik 10 proc. VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto auklėtinių gavę diplomus pasuka į kaimą. Kitų keliai nežinomi. Veterinarijos studentės dažniausiai merginos. Savo gražiais piršteliais, kurių nagai ryškiai nulakuoti, jos nenori net prisiliesti prie dvokiančių stambiųjų gyvulių – karvių, kiaulių. O jeigu reikėtų pareze po apsiveršiavimo susirgusių pieninių karvių kūno temperatūrą išmatuoti ir į negaluojančios karvės tiesiąją žarną apsimovus gumines pirštines ilgais kraštais įkišti elektrinį termometrą „Josera“, tikriausiai būsimosios veterinarės apalptų. Jos mieliau renkasi maisto saugos studijas arba, baigusios Veterinarijos akademiją, gydo ir šukuoja kačiukus“, – ironizavo S. Stirna.

Nori lengvų pinigų

Didžiausias Elektrėnų savivaldybės ūkininkas apgailestauja, kad ir vaikinai veterinarai „suka uodegas“ nuo bendrovių, ūkių.

„Kaimuose liko tik nusenę veterinarai. Jeigu veršingai karvei cezario pjūvį staiga prireiktų skubiai atlikti, specialisto tektų ieškoti toli toli. Ką tik iškepti agronomai, veterinarai nori lengvų pinigų. Į guminius batus, greitai fermose išsitepančius mėšlu, vengia įstoti. Universitetai gal ir parengtų gerų specialistų, bet aukštųjų mokyklų laboratorijų įranga atgyvenusi, paveldėta iš sovietmečio. Studentai mokosi iš senų vadovėlių. Dėstytojai irgi ne pirmos jaunystės, nenori tobulėti. Aišku, laboratorijos atnaujinamos. Darbus dažniausiai finansuoja privačios firmos. Bet jos – ne labdaros organizacijos. Aukštųjų mokyklų paruošti specialistai baigę studijas kūnu ir siela priklauso toms kompanijoms. Užuot gydę ūkininkų gyvulius, savo šeimininkų nurodymu reklamuoja traktorius, pardavinėja pesticidus, trąšas“, – pyko Kaišiadorių ūkininkų vadas.

Pirmiausia turi padirbėti valstybei

S. Stirna įsitikinęs, kad būsimieji studentai iki gaudami diplomus kiekvieną vasarą turi padirbėti žemės ūkio įmonėse, kad įgytų patirties.

„Mano ūkyje pagal „Žaliojo diplomo“ programą praktikavosi ne vienas studentas. Manoji duktė – agronomė. Iš jos laidos absolventų tik maniškė ir dar keli kurso draugai liko Lietuvoje. Kiti išlėkė į Norvegiją, pasiekė Angliją. Blogai. Už pinigus, kuriuos valstybė sukišo į jų mokslus, privalėtų bent penkerius metus padirbėti Lietuvoje, tik tada galėtų eiti į visas keturias puses. Geri specialistai reikalingi, tačiau privalo mąstyti, dirbti ne tik rankomis, bet ir galva. Pradės Lietuvoje daugėti gyvulių, gausės ir veterinarų“, – apibendrino S. Stirna.

Negalima iš anksto kaltinti

Prof. dr. Mindaugas MALAKAUSKAS

^{Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos kancleris}

Aišku, norėčiau, kad žemdirbiškos specialybės galėtų konkuruoti su programavimu ar bankininkyste. Bet kol kas tai tik svajonė.

Numatytos stipendijos, žinoma, vilioja gimnazijų abiturientus studijuoti žemės ūkio specialybes. Šiais metais pirmasis stojimo etapas jau baigėsi, pirmakursių šiek tiek daugiau nei pernai. Bet dar reikia palaukti, kol baigsis antrasis etapas, papildomi instituciniai priėmimai. Tada ir susumuosime galutinius rezultatus.

Veterinarijos akademija 200 eurų socialines stipendijas skirs gyvūnų ir maisto mokslų programų studentams, įstojusiems į valstybės finansuojamas vietas. Veterinarai patenka į šias programas.

Reikia ne tik padidinti studentų auditorijose, bet ir išsaugoti universitete patyrusius, profesionalius dėstytojus.

Negalima taip tiesmukiškai iš anksto kaltinti Veterinarijos akademijos absolventų, kad, susidėję į kišenes 200 eurų stipendijas, gydys naminius šunelius miestuose, o ne karves, avis kaimuose. Juose dar tikrai liko veterinarijos gydytojų. Jeigu jauniesiems veterinarams siūlomos darbo, poilsio, buities sąlygos, leidžiančios visiškai atsiskleisti jų profesiniams sugebėjimams, ilgiau pabendrauti, švęsti su artimaisiais, pažaisti su vaikais, daugiau pinigų išleisti pirkiniams, jaunimas tikrai liks kaime. Regionuose galimybės sėkmingai dirbti ir gauti pageidaujamus atlyginimus, sunkesnės, komplikuotesnės.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS

ŪP korespondentas