Vėjas: 
„Žemėj Lietuvos riešutai derės“, ‒ galima pasakyti perfrazavus dainos „Ąžuolai žaliuos“ žodžius. Nors didesnių derančių riešutmedžių sodų pas mus dar nėra, bet šiais augalais domimasi vis labiau. Kai kurie ūkininkai jau užsodino po keletą hektarų graikinio riešutmedžio (Juglans regia) sodinukais. Ir ne tik ši rūšis galėtų būti auginama pramoniniu būdu mūsų krašte. Vertas dėmesio ir širdžiavaisis riešutmedis (Juglans cordiformis), kilęs iš Japonijos. Jau prieš 60 metų jis pradėtas selekcionuoti Kanadoje, kur išvesta keletas naujų veislių – ‘Campbell CW1’, ‘Campbell CW3’ ir kt. JAV sukurtos ‘Imshu’, ‘Stealth’, ‘Locket’. Skandinavijoje populiari švediška veislė ‘Kalmar’.
Sodininkas Jonas Matelis
Riešutmedžių auginimo Lietuvoje propaguotojas Evaldas Navys knygoje „Sodininkystė“ rašo, kad „širdžiavaisiai riešutmedžiai auga sparčiai, šalčiams palyginti atsparūs, derėti pradeda anksti ir dera gausiai“.
Kanadoje riešutmedžius auginantis sodininkas Ernie Grimo teigia, kad iš hektaro ploto gaunama 3–7 t širdžiavaisio riešutmedžio vaisių. Šiais riešutmedžiais šalyje jau užsodinta keli tūkstančiai hektarų ir jų plotai kasmet didėja. Augintojai susibūrę į draugijas, kuriose yra virš tūkstančio narių. Įvairiuose šalies regionuose kasmet rengiamos parodos, seminarai, kuriuose supažindinama su riešutmedžių auginimo ypatybėmis, dalijamasi patirtimi. Tad kodėl mums nepasekus kanadiečių pavyzdžiu?
Visą straipsnį skaitykite žurnale 
nr. 16
