Vakarų pasaulyje sklindant artėjančių šv. Kalėdų dvasiai ir įžiebiamų eglučių džiaugsmui, Europos Sąjungos piliečiai sužinojo turintys savo Grinčą, o tiksliau Grinčę – Heleną Dalli. Už lygybę atsakinga, tačiau plačiajai visuomenei menkai girdėta eurokomisarė šiomis dienomis išgarsėjo tuo, kad pasiūlė iš ES komunikacijos išbraukti šv. Kalėdas. Esą šis žodis stokoja įtrauktumo ir gali žeisti kitątikius. Vietojo žodžio „Kalėdos“ ji pasiūlė vartoti žodį „šventės“. Paprasčiausia būtų pagūžčioti pečiais ir pasiteirauti: nejaugi itin gerą atlyginimą gaunanti politikė nemato didesnių problemų ir dėl to švaisto brangų laiką karui prieš Kalėdas? Visgi tokio klausimo siaurumas neaprėptų kylančių sisteminių problemų. Apžvelkime jas.
Helena ir Grinčas
Kalbant apie eurokomisarę Heleną Dalli ir Grinčą svarbu matyti tiek jų panašumus, tiek ir skirtumus. Akivaizdus ir esminis skirtumas yra tai, kad Grinčas tėra Daktaro Seusso knygos vaikams ir populiaraus filmo personažas. Tačiau Helena Dalli yra reali ir Europoje itin įtakinga politikė, kurios pastangomis gali būti
Audris Narbutasreguliuojamas visų mūsų gyvenimas. Vis dėlto akimirkai įsivaizduokime, kad Grinčas yra realus asmuo, ir palyginkime jį su lygiavos komisare.
Filmų personažą ir įtakingą politikę vienija tai, kad abu jie nusitaikė į šv. Kalėdas prieš pat šventes. Tiesa, įvertinus masinį Vakarų visuomenės psichologinį nuovargį, kurį sukėlė COVID-19 pandemija, artimųjų netektys ir įvairių teisių ribojimai, galima teigti, jog Helena perspjovė Grinčą. Vogti Kalėdas tada, kai visiems mums būtina kalbėti ir apmąstyti jų atnešamą viltį, džiaugsmą ir dvasinį artumą, yra aukštesnė kartelė, prie kurios Grinčas net nepriartėjo.
Lyginant Heleną Dalli ir Grinčą būtina įvertinti ir jų socialinę padėtį. Žalias, gauruotas padaras, nusprendęs pavogti visas miestelio gyventojų kasiukų dovanas, buvo tos visuomenės marginalas ir keistuolis. Tikras atsiskyrėlis, turėjęs surasti savo santykį su Kalėdomis ir jų prasmę. O Helena Dalli yra ES politinio elito dalis. Itin įtakinga ir reikšminga figūra Briuselio koridoriuose. Nėra abejonių, kad, pasikėsindama išbraukti Kalėdas iš ES komunikacijos, ji tą darė derindama veiksmus su kitais įtakingais politikais ir biurokratais. Taigi, priešingai nei Grinčas, Helena turi savo pasekėjus, veikia atvirai ir yra tokia įtikėjusi savo grupuotės jėga, kad veikiausiai ir pati nustebo, kai jiems buvo pasipriešinta.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į būdus, kuriais Grinčas ir Helena vogė Kalėdas. Grinčo (ne)sėkmės istorija glūdi tame, kad jis nesuvokė Kalėdų esmės ir jas suredukavo į materialias dovanas. Tai vėliau jam padėjo atrasti tikrąją Kalėdų prasmę. Tačiau Helena veikia gerokai rafinuočiau ir nusitaikė į kalbą. Per kalbą mes pažįstame pasaulį, tad kova prieš ją yra pasikėsinimas į mūsų gebėjimą išreikšti mintis. Tai sistemingas visuomenės atomizacijos skatinimas, nes be kalbos mes nesame pajėgūs imtis jokio kolektyvinio veiksmo. Kalbų nykimas neabejotinai reiškia ir mūsų pažinimo nykimą. Tą galime matyti žodyje Caritas. Šis žodis, reiškiantis meilę, pirmiausia reiškė ypatingą meilės rūšį, kurią šiuolaikiniam žmogui, pavyzdžiui, man, tampa vis labiau sudėtinga suvokti. Būtent todėl legendiniame George Orwel romane „1984-ieji“ rašoma apie naujakalbę ir bandymą per ją konstruoti žmogų. Tuo tikėjo ir prancūzų filosofas Michael Foucault, kuris tikino, kad viską lemia kalba ir nėra objektyvaus gėrio ir blogio. Todėl norint perkeisti visuomenę, reikia keisti kalbą. Tą šiandien ir mėgina įgyvendinti Helena Dalli bei jos pasekėjai, kuriuos randame ne tik Briuselio, bet ir Vilniaus universiteto koridoriuose.
Kitas taikinys – ES vėliava?
Šiandien visomis išgalėmis bandoma apsimesti, kad Vakarų ir konkrečiai Europos civilizacija nėra krikščionybės vaisius. Toks apsimetinėjimas duoda įvairių pasekmių. Pirma, siaurėja religijos laisvės galimybės. Jeigu ES bandoma išsižadėti objektyvios istorijos ir Kalėdų reikšmės, tai neabejotinai bus bandoma išsižadėti ir krikščionių. Nors dabar tai skamba kaip kvaila distopija, tačiau argi ne kvaila distopija reiktų vadinti pastangas iš ES žodyno išbraukti Kalėdas. Antra, mėginant naikinti simbolius anksčiau ar vėliau turėtų būti nusitaikyta ir į ES vėliavą. Kad ir kaip būtų ironiška, tenka pasakyti, kad dabartinę ES vėliavą saugo tik ES piliečių teologinis neraštingumas. Didžiulė dalis ES piliečių nežino, kad dvylika žvaigždžių mėlyname fone reiškia Marijos vainiką, aprašytą Apreiškime Jonui. Jeigu žodis Kalėdos apšmeižiamas radikalumu, tai kas lauktų Švč. Mergelės Marijos simbolio?
Vietoje išvadų
Helena Dalli susilaukė didelės kritikos ir laikinai buvo atsitraukta nuo jos planų, bet visuomet verta stebėti laikmečio ženklus. Vienas tokių ženklų galėtų būti įtakingasis portalas Politico, kuris eurokomisarės kritikus, pirmiausia, pakrikštijo radikaliais dešiniaisiais. Jeigu meilė tiesai ir pripažinimas, kad Kalėdos yra Kalėdos, bus vadinamas radikalumu, tada plėsis ir Helenos pasekėjų gretos. Rodos, kad 1957 m. Daktaro Seusso parašyta vaikiška knygelė apie žaliąjį pabaisiuką tapo dar vienu pranašišku kūriniu literatūros lobyne. Grinčas atsivertė, tad to palinkėkime ir ES.
2021-12-06
ŪP apžvalgininkas Audris NARBUTAS