Kam meldžiasi Lietuvoje veikiantys bankai?

Retas žmogus šiais laikais apsieina be banko paslaugų. Tačiau klasikinė jų funkcija, atrodo, pamažu nyksta. Tradicinė mažmeninė bankininkystė stumiama į užribį, koncentruojantis į vienintelį tikslą – maksimalų pelną net iš menkiausių paslaugų. Lietuvoje veikiantys bankai vis labiau nusigręžia nuo paprasto eilinio kliento, kelia savo paslaugų įkainius, primygtinai verčia atsisakyti grynųjų pinigų ir mokėti nerealias sumas už paprasčiausią bankininkystės operaciją.

Nei ekonomiškai pagrįsti, nei teisingi Į DNB banką nuėjęs pasikeisti smulkias eurų kupiūras į stambesnes žmogus apstulbo: už šią paslaugą banko tarnautoja iš jo pareikalavo sumokėti 6 proc. keičiamos sumos. Kitaip tariant, už 500 Eur smulkiomis kupiūromis pastambinimą – 30 Eur. Išgirdęs, kiek pinigų praras už elementariausią paslaugą, banko klientas pasiėmė savo pinigus ir davė sau žodį daugiau į šią lupikaujančią įstaigą kojos nekelti. Ar tikrai tiek gali kainuoti keliolikos banknotų pakeitimas? Juk tai daugelio žmonių visos dienos uždarbis. Paskambinus DNB banko komunikacijos vadovui Vladui Lopetai, iš pradžių jis pats, atrodo, sutriko. Tačiau pasirausęs savo informacijos šaltiniuose pripažino: taip, tokia šios paslaugos kaina. Paklaustas, kodėl tokia didelė, atsiuntė atsakymą raštu: „DNB banke mokėjimo įkainius nustatome, laikydamiesi Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo reikalavimų: „Mokėjimo paslaugų tiekėjai nustato komisinius ir kitus atlyginimus nepiktnaudžiaudami ir taip, kad jie atitiktų teikiamos mokėjimo paslaugos pobūdį, būtų ekonomiškai pagrįsti ir teisingi.“ Ar jums kas nors paaiškėjo, kodėl tiek daug kainuoja kelių ar keliolikos banknotų pakeitimas? Bent jau man tas „ekonomiškai pagrįstas ir teisingas“ šios paslaugos įkainis taip ir liko neaiškus. Bankui gal jis ir ekonomiškas, tačiau ar teisingas klientui, labai abejotina.

Požiūrį pavadino trumparegišku Lietuvos bankų klientų asociacijos generalinis direktorius Rūtenis Paukštė, išgirdęs, kiek kainuoja DNB banke atlikti pačią paprasčiausią operaciją – pasistambinti ar pasismulkinti eurų kupiūras, į tai reagavo vienu žodžiu: „Neįtikėtina!“ Paskui pridūrė: „Aš tai įvardyčiau kaip lupikavimą. Man sunkiai suvokiama – už kelių popierinių banknotų pakeitimą į kitus – šešių procentų mokestis! Manau, kad tai yra savivalė, kurią paskatino tai, kad šioje srityje nėra konkurencijos“, – sakė „Ūkininko patarėjui“ R. Paukštė. Jo teigimu, dauguma komercinių bankų Lietuvoje dirba pelningai, įplaukos iš bankininkystės paslaugų sudaro tik apie ketvirtadalį visų pajamų, todėl nebūtina siekti, kad kiekviena menka operacija duotų maksimalų pelną. „Tai trumparegiškas požiūris, atbaidantis ne tik dabartinius, bet ir būsimus banko klientus“, – įsitikinęs R. Paukštė.

Pigiau kam – bankui ar žmogui? Panašiai mąsto ir asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ asociacijos vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys. „Kai kurie komerciniai bankai aiškiai nenori teikti paslaugų, susijusių su grynaisiais pinigais, todėl sąmoningai didina tarifus, siekdami atgrasyti žmones nuo tokių operacijų ir priversti juos naudotis elektroninėmis paslaugomis, kurios šioms įstaigoms pigiau kainuoja, nors ne visada klientams yra pačios patogiausios. Tai jau pastebima senokai“, – pripažino K. Kupšys. Anot jo, šešių procentų mokestis už kelių banknotų pakeitimą tikrai yra neadekvatus suteikiamai paslaugai ir logikos čia nėra. „Grynųjų pinigų operacijos reikalauja papildomų saugojimo, inkasacijos ir kitų išteklių, todėl visuomet skatiname klientus kuo daugiau kasdienių finansinių operacijų atlikti elektroniniu būdu, nes tai yra ne tik pigiau, bet ir efektyviau“, – tikino DNB banko atstovas V. Lopeta. Tik nepatikslino: kam pigiau – žmogui ar bankui, nors ir taip aišku – bankui. Ir kaip elektroniniu būdu pasikeisti vienus banknotus į kitus? „Įkainius peržiūrime periodiškai, įvertiname visas aplinkybes ir, jei reikia, juos koreguojame“, – aiškino banko atstovas. Neseniai, jo teigimu, bankas sumažino pavedimų, atliekamų internetu, kainą, nes taip klientai skatinami dažniau tvarkyti finansus elektroniniu būdu, užuot gryninę pinigus bankomate.

Klientas klientui nelygu Pasak R. Paukštės, bankininkystės sritys skiriasi savo pelningumu. Pavyzdžiui, kreditų davimas nekilnojamajam turtui įsigyti yra mažai rizikingas, ilgam duoda nuolatines pajamas, dėl jų bankai konkuruoja. „Visai kitokia situacija su klientų aptarnavimu. Iš tiesų bendrauti banko darbuotojui su klientu, kuris turi nelabai daug pinigų, gal ir nėra visada pelninga, ir todėl šioje srityje bankai nekonkuruoja. Jau kurį laiką matome kylančias paslaugų kainas, dalykus, kurie kelia įtarimų dėl galimų susitarimų. Kaip suprasti tai, kad vienu metu bankai pradeda imti mokestį už įplaukiančius pinigus? Toks žingsnis sunkiai suvokiamas. Lygiai taip pat didinami mokesčiai pervedant grynuosius pinigus už komunalines paslaugas, visi bankai tai daro sinchroniškai. Čia rinka neveikia“, – sakė R. Paukštė.

Nenori turėti išlaidų „Mes nesidomime komercinių bankų paslaugų įkainiais. Tai jų pačių reikalas ir atsakomybė. Tie bankai, kurie nori plėsti savo paslaugas grynųjų pinigų rinkoje, taiko klientams palankesnius įkainius, o kurie ne – aukštesnius. Juk laisva rinka. Seniai žinoma, kad DNB nelinkęs dirbti su grynaisiais pinigais, todėl, matyt, ir nesistengia šioje srityje sudaryti patrauklios kainodaros. Klientas gali pasirinkti banką, kur tokios paslaugos yra pigesnės. Tačiau kiekvienas bankas turi savo politiką ir su ja žmogui reikia susitaikyti“, – „ŪP“ teigė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas. Paklaustas, ar galima kaip nors kontroliuoti, ar pagrįstai bankai už kai kurias paslaugas nustato logiškai sunkiai suvokiamus paslaugų įkainius, S. Kropas į tai atsakė klausimu: „Ar turguje kas nors kontroliuoja, kodėl kokia nors prekė kainuoja būtent tiek, o ne mažiau?“

Verčia ant kitų pečių S. Kropas neslėpė, kad bankai tikrai kratosi grynųjų pinigų operacijų, nes jos brangiai kainuoja – reikia juos atsivežti, skaičiuoti, saugoti, reikia daugiau darbuotojų ir pan. „Kažkas šias išlaidas turi prisiimti. Norite atsiskaitinėti grynaisiais, tai ir susimokėkite už jų kaštus per bankų paslaugų įkainius. Kodėl šias išlaidas turi patirti tik bankai?“ – neslėpė savo pozicijos S. Kropas. Paklausus, ar ne pernelyg beatodairiškai, didinant bankų paslaugų įkainius, žmonės spaudžiami atsisakyti grynųjų pinigų, be kurių sunku apsieiti gyvenantiesiems kaime, kur nėra nei bankomatų, nei parduotuvių, kur galima būtų atsiskaityti bankų kortelėmis, taip pat senjorams, Lietuvos bankų asociacijos vadovas sakė nesitikintis, kad situacija taip greitai pasikeistų kaip Estijoje. Todėl brangius grynuosius pinigus, jo nuomone, turėtų subsidijuoti ne bankai, o valstybė, kuri ir dabar padengianti jų pristatymo kaštus 400 tūkst. pensininkų. Panašu, kad komercinių bankų jūroje skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas.

Dirba pelningai Ar tikrai Lietuvoje veikiantiems komerciniams bankams šiuo metu toks sunkmetis, kad nepakeliama našta tapo elementariausios bankininkystės paslaugos, susijusios su grynaisiais pinigais, kurių naštą siekia užkrauti ant klientų ar valstybės pečių? Pažvelgus į šių metų pirmojo ketvirčio jų finansines ataskaitas, tikrai taip neatrodo. Pavyzdžiui, „Swedbank“ per tris mėnesius uždirbo 22 mln. Eur grynojo pelno. Tai 3 proc. daugiau nei tokiu pačiu laikotarpiu prieš metus. Tada banko pelnas siekė 21 mln. Eur. Šiaulių banko grupė per pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo rekordinį 17,7 mln. Eur neaudituoto grynojo pelno – net tris kartus daugiau nei 2015 m. atitinkamu laikotarpiu. Tada jis siekė 5,4 mln. Eur. Šiaulių banko trijų mėnesių grynasis pelnas siekė 20,7 mln. Eur. Pernai per tą patį laikotarpį – tik 7,1 mln. Eur. O kaip šiame rašinyje minima didžiausiai Norvegijos finansinių paslaugų grupei priklausanti DNB banko grupė Lietuvoje? Per pirmuosius tris šių metų mėnesius uždirbo 9,4 mln. Eur pelno. Tai – 25 proc. daugiau nei pernai atitinkamu laikotarpiu (7,6 mln. Eur). Tiesa, rezultatas yra neaudituotas ir apskaičiuotas pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus. Peržiūrėjus senų paskolų su nuostolių įvykiais vertę ir suformavus papildomus atidėjinius, banko grynasis pelnas pirmą ket­virtį siekė 3,2 mln. Eur (pernai – 4,3 mln. Eur).

Galima ir nemokamai

Marius JURGILAS Lietuvos banko valdybos narys

Iki šiol banknotų stambinimo ar smulkinimo operacijos buvo vykdomos tik komerciniuose bankuose. Nuo balandžio 18 d. Lietuvos banko kasose Vilniuje ir Kaune gyventojai jau gali nemokamai ribotais kiekiais stambinti ar smulkinti eurų banknotus, taip pat už nominaliąją vertę įsigyti (išsikeisti) nebuvusių apyvartoje apyvartinių ir proginių eurų monetų su Lietuvos nacionaline puse. Kaip ir anksčiau, Lietuvos banko kasos nemokamai keičia litus į eurus, o susidėvėjusius ir sugadintus eurus keičia į tinkamus apyvartai pinigus. Lietuvos bankas naujas paslaugas pradėjo teikti atsižvelgęs į gyventojų poreikius. Dabar vienam fiziniam arba juridiniam asmeniui vieną kartą per darbo dieną keičiama eurų banknotų, kurių bendra suma – ne didesnė kaip 500 Eur, į kitų nominalų banknotus. Ši paslauga sulaukė didelio populiarumo ir dar kartą įrodė tokių paslaugų poreikį visuomenei. Šiuo metu įstatymai nesuteikia teisės Lietuvos bankui reguliuoti bankų įkainių, tačiau Seimą jau pasiekė Lietuvos banko kartu su Finansų ministerija parengtas Mokėjimų įstatymo pakeitimo projektas, įgyvendinantis Mokėjimo sąskaitų direktyvą ir numatantis riboti būtiniausių mokėjimo paslaugų kainą Lietuvoje. Tikimės, kad reikalingi įstatymų pakeitimai bus priimti kuo greičiau. Lietuvos bankas jau suformavo ir visuomenei pristatė krepšelį būtiniausių mokėjimo paslaugų, kurių įkainiai būtų ribojami, t. y. bendra visų krepšelyje esančių paslaugų kaina negalės viršyti kainos, kurią pagal dabartinį įstatymo projektą nustatys Lietuvos bankas. Apribotos kainos mokėjimo paslaugų krepšelis apimtų mokėjimo sąskaitos atidarymą, tvarkymą ir uždarymą, mokėjimo kortelės išdavimą, el. bankininkystę, gautų lėšų įskaitymą į sąskaitą, mokėjimo pavedimų atlikimą ir grynųjų pinigų pasiėmimą iš sąskaitos ir įnešimą į ją. Gyventojai galės patys pasirinkti, ar nori naudotis būtiniausiomis mokėjimo paslaugomis už reguliuojamą kainą, ar ir toliau naudotis mokėjimo paslaugomis už standartinius įkainius arba kitais bankų siūlomais paslaugų planais, tačiau bankai ir kiti mokėjimo paslaugų teikėjai turės šią paslaugą pasiūlyti norintiesiems. Be to, siekdamas vartotojams sudaryti geresnes galimybes palyginti mokėjimo įkainius, didinti rinkos skaidrumą ir skatinti konkurenciją, Lietuvos bankas savo interneto svetainėje skelbia komercinių bankų, kredito unijų, mokėjimo ir el. pinigų įstaigų fiziniams asmenims taikomus standartinius mokėjimo paslaugų įkainius.

Stasys JOKŪBAITIS „ŪP“ korespondentas

Algimanto SNARSKIO piešinys

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.