Karo pabėgėlius kviečia padirbėti ūkiuose

Karo pabėgėliai iš Ukrainos užima laisvas darbo vietas: Lietuvoje jau dirba apie pustrečio tūkstančio ukrainiečių, dar pusaštunto tūkstančio yra registruoti Užimtumo tarnyboje (UT). Jie beldžiasi ir į ūkius, nors tokių kol kas nedaug, nes daugiausia nuo karo pabėgusių asmenų yra susitelkę miestuose. Ūkininkai teigia, kad įsidarbinti norinčių ukrainiečių neatstums, o žemės ūkio bendrovės jų kol kas neprisikviečia.  

Skelbia ukrainiečių kalba

Daug kas skuba padėti karo pabėgėliams, kurių Lietuvoje jau registruota daugiau kaip 40 tūkst. UT ukrainiečių kalba skelbia, kur ir kokių yra laisvų darbo vietų, kad žmonės galėtų orientuotis darbo rinkoje. UT duomenimis, šalyje jau įdarbinta apie 2,6 tūkst. nuo karo pabėgusių asmenų, dar 7,4 tūkst. ieško darbo. „Didžioji jų dalis darbinasi apdirbamosios gamybos, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonėse. Vyraujančios profesijos – pagalbinis darbininkas, virėjas, siuvėjas, virtuvės darbuotojas, pakuotojas“, – „Ūkininko patarėją“ informavo UT Komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Inga Vegytė.

Šiuo metu daugiau kaip 670 darbdavių siūlo 5,5 tūkst. darbo vietų. Daugiausia darbo pasiūlymų pateikė apdirbamosios gamybos, statybos, administracinę ir aptarnavimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklą vykdančios įmonės.

Priėmė į mėsos cechą

ukis, ukraina, darbas

Panevėžio r. žemės ūkio bendrovės „Bernotų ūkis“ pirmininkė Aušra Čimolonskaitė.

„Kasdien šių pasiūlymų mažėja, nes ukrainiečiai užpildo laisvas darbo vietas“, – pastebėjo UT atstovė.

Ukrainiečiams pagalbos ranką tiesiantys lietuviai demonstruoja ir supratingumą, ir jautrumą, ir dosnumą. Panevėžio r. įsikūrusiai žemės ūkio bendrovei „Bernotų ūkis“ darbuotojų netrūko, tačiau jos pirmininkė Aušra Čimolonskaitė į darbą pakvietė dvi karo pabėgėles – jaunas seseris, atvykusias iš Krivoj Rogo miesto, esančio Dnepropetrovsko srityje.

„Darbuotojų neieškojome, bet kai netoliese sodo namelyje buvo apgyvendinta karo pabėgėlių šeima, pasiūlėme įdarbinti dvi jaunas moteris. Jų mama prižiūri dukrų vaikus, dar viena jaunėlė eina į Paliūniškio mokyklą“, – ŪP pasakojo bendrovės vadovė.

Ukrainietės mėsos perdirbimo ceche dirba pagalbininkėmis. Aušra sakė, kad toks darbas ukrainietėms – naujas, bet jos, matosi, nesibaido bet kokio darbo, savo krašte sakė dirbusios gamykloje. „Pamokėme ir dirba, mes mokame rusų kalbą, tad problemų bendrauti nėra. Užsidirbs pragyvenimui. Pagal gimtinėje gautą atlyginimą joms pas mus viskas labai brangu“, – teigė „Bernotų ūkio“ vadovė.

Savaitgalį moteris karo pabėgėles nuvežė į Panevėžį prasiblaškyti, padėjo apsipirkti. „Padedame kuo galime. Papildomai duodame mėsos produktų. Jos norėtų grįžti namo pasibaigus karui. Labiausiai nuogąstauja, kad nebūtų sugriautas jų miestas“, – sakė A. Čimolonskaitė.

Ras darbo ir ukrainiečiams

ukraina, karas, ukis

Kelmės r. ūkininkas Algimantas Vaupšas.

„Paskambinote pačiu laiku: po poros valandų laukiu dviejų ukrainiečių, kurios ateis pasikalbėti dėl darbo“, – ŪP naujieną išklojo Kelmės r. ūkininkaujantis Algimantas Vaupšas. Jis tvirtino, kad darbuotojų neieškojo, nes šiuo metų jų pakanka, tačiau karo pabėgėlių neatstums. „Paskambino užventiečiai, kurie yra apgyvendinę ukrainiečius, ir paprašė įdarbinti moteris. Šiandien ūkyje darbuotojų nestinga, bet reikia padėti nuo karo pabėgusiems Ukrainos žmonėms“, – kalbėjo daržininkas. Kelmės r. ūkininkas svarstė, kad galbūt įdarbins ir daugiau ukrainiečių, kurie galėtų pakeisti ūkyje ilgai dirbančius pensinio amžiaus tautiečius. „Tiesa, brigadose, kuriose dirba jaunimas, ukrainiečiams gali būti sudėtinga susikalbėti, nes jaunimas nemoka rusų kalbos. Bet tai nedidelė problema, padėsime jiems susikalbėti, svarbu, kad būtų noras dirbti ir bendrauti“, – užtikrino A. Vaupšas.

ukininkas, ukraina, darbas, karas

Raseinių r. ūkininkas Vaidas Nagreckis.

Pirmiausia tautiečiai

Žinomas salotų augintojas, Raseinių r. ūkininkas Vaidas Nagreckis taip pat sulaukė prašymo įdarbinti ukrainiečius. „Viena pora jau prašėsi darbo, pažadėjau įdarbinti. Iš Černobylio srities atvykusi šeima gyvena pas draugą. Trys nepilnamečiai vaikai eina į mokyklą, o jų tėvai nori dirbti“, – ŪP pasakojo ūkininkas. Salotų augintojo ūkyje reikia daug darbo rankų. V. Nagreckis pabrėžė, kad pirmiausia darbą suteiks lietuvaičiams, kurie jau daug metų pas jį dirba. O tokių ūkyje – didžioji dalis. „Kai prasidės tręšimas, derliaus nuėmimas, prireiks daugiau darbuotojų, tada priimsime ir ukrainiečius“, – žadėjo ūkininkas. V. Nagreckis jau sodina salotų daigus, atvežtus iš Vokietijos. Orai šalti, bet darbų nesustabdysi, užsakyti daigai tiekiami pagal planą. Pirmąjį salotų derlių jis planuoja nuimti gegužės antroje pusėje.

Darbins pagal kvitus

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) administratorė Indrė Lukoševičienė ŪP tvirtino, kad asociacijos nariai yra pareiškę norą įdarbinti ukrainiečius, o šie keliuose ūkiuose jau siūlėsi dirbti. „Nuo kovo mėnesio jau yra pradėjusių dirbti stambesniuose ūkiuose, kuriuose darbas vyksta visus metus. Tačiau nereikia pamiršti, kad nuo karo bėga daugiausia miesto žmonės, kurių didžioji dalis nėra pratę dirbti fizinį darbą. Ūkio darbai sunkūs, reikalaujantys fizinio aktyvumo, todėl jiems sunku integruotis žemės ūkyje“, –pastebėjo LDAA atstovė.

Ji atkreipė dėmesį, kad ukrainiečių įdarbinimo procedūra yra palengvinta: jie gali dirbti pagal paslaugų kvitus, be darbo sutarčių. Ir priminė, kad sezoninėms ir aukštos kvalifikacijos nereikalaujančioms paslaugoms teikti žmonės gali būti įdarbinti supaprastinta tvarka – naudojant žemės ūkio bei miškininkystės paslaugų kvitus. Ukrainiečiai pagal šiuos kvitus viename ūkyje gali dirbti 60 dienų ir gauti atlyginimą. Pasak I. Lukoševičienės, didžioji dalis augintojų ketina ukrainiečius įdarbinti būtent pagal paslaugų kvitus.

Niekas dar nesikreipė

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis redakcijai sakė, kad asociacijos narės galėtų įdarbinti iki 200 žmonių, tačiau kol kas karo pabėgėliai dėl darbo nesikreipė. „Esame apie tai paskelbę elektroninėse platformose ir pranešę bendruomenėms, kuriose apgyvendinti karo pabėgėliai, siunčiame žinią, kad jų laukiame, galime suteikti darbą. Apie tokias galimybes esame informavę ir partnerius iš Chmelnyckio srities, bet kol kas atsakymo nėra“, – tvirtino jis.

J. Sviderskis svarstė, kad daugiausia karo pabėgėlių yra iš bombarduojamų miestų; jų specialybės kitos, tie žmonės nėra susiję su žemės ūkiu, todėl ir Lietuvoje jie į šią sritį nesiorientuoja. „Jeigu atsirastų, kas norėtų dirbti žemės ūkyje, įdarbintume. Mums reikia pagalbinių darbininkų, traktorininkų, melžėjų. Negali sakyti, kad tai – nekvalifikuotas darbas, ūkiai dabar modernūs, technika, įranga – šiuolaikiška, reikia mokėti dirbti. Bet čia ne bėda – galima apmokyti“, – tikino žemės ūkio bendrovių organizacijos vadovas.

Jis užsiminė, kad bene labiausiai trūksta veterinarijos gydytojų. Jeigu tik jie panorėtų įsidarbinti žemės ūkyje, asociacija visomis išgalėmis padėtų, nes Lietuvoje veterinarijos gydytojai vengia žemės ūkio, mieliau įsidarbina mieste. „Vienoje Pakruojo rajono bendrovių jau daug anksčiau buvo įdarbintas veterinarijos gydytojas iš Ukrainos. Aišku, jis turėjo atlikti atestaciją, išmokti lietuvių kalbos pagrindus ir kt.“, – pasakojo J. Sviderskis.

Įdarbinimo procedūros paprastos

Pasak UT atstovės I. Vegytės, ukrainiečiai norėtų dirbti medicinos ir pedagogikos srityse, buhalteriais, pardavimo vadybininkais, teisininkais, virėjais, siuvėjais, pardavėjais, pagalbiniais darbuotojais. Dalis užsiregistravusiųjų yra įgiję ekonomikos, bendrosios praktikos slaugytojo, virėjo, psichologo, buhalterio išsilavinimą.

„Nemokėdami lietuvių kalbos ir neturėdami pripažintų diplomų, nemažai išsilavinusių ukrainiečių renkasi nekvalifikuotus darbo pasiūlymus. Ekonomistai ieško valytojo darbo, bankininkai – pakuotojo, stomatologai – prekybos salės darbuotojo. Šie pavyzdžiai iliustruoja nuo karo bėgančių asmenų lūkesčius darbo rinkoje“, – aiškino UT Komunikacijos skyriaus vyr. specialistė.

UT nurodo, kad žemės ūkio srityje įregistruota apie 100 darbo pasiūlymų, kurie skirti nekvalifikuotiems melžėjams, daržininkams, kvalifikuotiems agronomams, mišriojo ūkio darbininkams, traktorininkams, nekvalifikuotiems sodininkystės ir daržininkystės ūkio derliaus nuėmėjams ir pan.

„Ukrainiečiai nevengia tokio darbo pasiūlymų, tačiau darbo vietos nurodomos Ukmergės, Raseinių, Trakų, Kėdainių rajonų savivaldybėse. Atvykę į Lietuvą, jie pirmiausia apsistoja didžiuosiuose miestuose. Bet yra įsidarbinusių ir žemės ūkio srityje, ukrainiečiai dirba Panevėžio, Telšių, Klaipėdos, Kaišiadorių, Radviliškio, Alytaus, Prienų, Pasvalio rajono savivaldybėse“, – vardijo I. Vegytė. Karo pabėgėliams iš Ukrainos taikomos tokios pačios įdarbinimo procedūros kaip ir lietuviams. Tereikia atvykti, užsiregistruoti Migracijos departamente, ir darbdavys gali jį įdarbinti.

 

Redakcijos ir Aušros ČIMOLONSKAITĖS nuotraukos

2022.04.11

ŪP korespondentė – Vida TAVORIENĖ

Susijusios temos – skaitykite: Ukraina; Kyjivas; karas; žemės ūkio bendrovės;