Kazlų Rūdos kapinėse – laukinių gyvūnų karalija

Kazlų Rūdos naujosiose kapinėse, esančiose greta miško bei kelio Kazlų Rūda–Pažėrai, pastaruoju metu vyksta neįprasti reiškiniai. Vos tik atsiranda naujas kapas, po nakties jis būna gerokai apniokotas: vainikai išvartyti, gėlės likusios be žiedų. Ant kitų kapų taip pat kartais atrodo, kad velniai kadrilį būtų šokę – gyvos gėlės ištryptos, išrautos, išmėtytos, nuėstos, likę kanopų pėdsakai. Gyventojai, kurių artimieji palaidoti šiose kapinėse, piktinasi, kad vietos valdžia neužtikrina tinkamos kapinių apsaugos ir nemato problemos dėl to, kad čia šeimininkauja iš miško atklystančios stirnos. Kazlų Rūdos savivaldybės meras Mantas Varaška atrėžia, jog jo administracija turi gerokai svarbesnių problemų.

Stirnų ganykla

Birželio 21–26 dienomis dėl problemų naujosiose Kazlų Rūdos kapinėse buvo renkami parašai ant peticijos, kuri bus įteikta Kazlų Rūdos savivaldybės merui, tarybos nariams ir administracijos direktorei. Peticijoje rašoma: „Jau kuris laikas gyventojai, atvykstantys aplankyti savo artimųjų kapų, randa išmindžiotas kapavietes ir išdraskytas gėles. Ypač tokie atvejai padažnėjo pastaruoju metu. Kiekvienam atvykusiajam į kapus skaudu matyti suniokotą savo artimųjų kapą. Ne paslaptis, kad tai padaro ne žmonės, o miško gyvūnai (stirnos). Pasak miškininkų, yra tik vienas būdas apsisaugoti nuo šių nepageidautinų „vizitų“ – vientisa ir aukštesnė tvora. Kadangi pagal įstatymus kapinių priežiūrą organizuoja savivaldybė, prašome pasirūpinti, kad tvora būtų sutvarkyta bei paaukštinta ir taip užkirsta galimybė miško žvėrims niokoti kapavietes.“

Šią peticiją surašė buvusi Kazlų Rūdos savivaldybės bendruomenių asociacijos ir Sūduvos vietos veiklos grupės pirmininkė, buvusi Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos narė ir viena iš administracijos vadovių, šiuo metu dirbanti aplinkos ministro Simono Gentvilo patarėja Reda Kneizevičienė. Jai pačiai asmeniškai teko susidurti su šia problema, kai šiose kapinėse buvo palaidota giminaitė. Pasak R. Kneizevičienės, kitą dieną po laidotuvių velionės dukra atvykusi į kapines nustėro – ant motinos kapo visos rožės buvo be žiedų, kapas nuniokotas, apmindžiotas stirnų.

„Kai ėmiau domėtis, ar stirnos ir daugiau kam yra žalos kapinėse padariusios, atsiliepė nemažai žmonių, kurie tikino, kad pastaruoju metu vis dažniau ir įžūliau šie miško gyvūnai čia šeimininkauja – nuskabo, išrauna, aplaužo, nutrypia ant kapų pasodintas gėles bei kitus augalus, nepraleidžia progos „patvarkyti“ ir naujai supiltų kapų. Kapinių tvora yra žema, stirnos ją lengvai peršoka. Vienoje vietoje, nuo miškelio pusės, ji yra gerokai įlenkta, tad patekti į kapines joms vieni niekai. Dėl stirnų lankymosi kapinėse konsultavausi su įvairiais spe- cialistais, jų nuomone, problemos spendimas būtų labai paprastas – sustiprinti ir paaukštinti tvorą“, – „Ūkininko patarėją“ tikino R. Kneizevičienė.

Įsitraukė ir kiti

Socialiniame tinklalapyje „Kas vyksta Kazlų Rūdoje“ apie šią problemą dabar taip pat aktyviai diskutuojama, tariamasi, ką daryti. Vieni pritaria, kad reikia aukštesnės tvoros, kiti – esą medžiotojai turėtų padaryti kapų niokotojoms galą, treti siūlo budėti ir stirnas vaikyti. Buvo ir tokių, kurie patarė nedaryti iš kapaviečių gėlių darželių, ant kapų dėti tik dirbtines gėles, tenkintis tik žemių kauburėliu ar akmenine plokšte, tuomet nekiltų stirnoms pagundos čia brautis. Taip pat kapinių lankytojai vieni kitus drausmino, jog reikia uždaryti kapinių vartus, nes ir pro juos gyvūnai gali lengvai patekti.

Pasak Daivos Luckienės, kurios artimųjų kapų čia yra, dėl stirnų daromos žalos ir patiriamų nuostolių žmonės jau senokai piktinasi ir ne vienas kreipėsi į savivaldybės vadovus, medžiotojus bei miškininkus ieškodami atsakymų, ką daryti, kad tai pasibaigtų. D. Luckienės teigimu, ji pati ne kartą rašė ir prašė atitinkamų institucijų imtis priemonių, kad kapinėse įsivyrautų ramybė ir tvarka. Deja, kol kas visi gyventojų prašymai – kaip į sieną.

Problemos nemato

Kazlų Rūdos savivaldybės meras Mantas Varaška, ŪP paprašytas pakomentuoti šią problemą, pirmiausia puolė kaltinti savo buvusią kolegę R. Kneizevičienę išsigalvojimais, mėnulio fazės poveikiu, politikavimu ir ieškojimu problemų, kur jų nėra.

„Mano pozicija šiuo klausimu yra tokia: tvora, jei mes ją aukštiname iki 2 metrų, jos kaina su projektavimo ir montavimo darbais siektų apie 60–70 tūkst. eurų. Tokiu atveju turėtume tverti ne tik šias kapines, bet ir kitas miškingoje Kazlų Rūdos savivaldybėje esančias, kurių yra 15 ir jas lanko panašūs gyvūnėliai: stirnos, kiškiai, neprižiūrimi šunys, katės, šie irgi savaip tas kapines pažymi, – tikino Kazlų Rūdos meras. – Tada dar galėtume pridėti kurmius, paukščius, liepų lipčių, krintančius ant kapų pušų spyglius ir tuomet turėsime visose kapinėse klausimų ir svarstymų, kaip, kai kurių žmonių nuomone, turi būti prižiūrimi kapai bent už 1 milijoną eurų. Mes šiandien turime rimtesnių problemų nei ši. Be to, tai ne vienų kapinių ir ne vienos savivaldybės problema – tai vyksta ir kitur. Bent jau kol kas turime su tuo susigyveni. Nežinia, kokios bus savivaldybės galimybės kylant darbo užmokesčiams, socialinėms pašalpoms, nedarbo lygiui, brangstant medžiagoms ir darbams. Tai tikrai nėra išarti laukai, o pavieniai atvejai.“

Anot M. Varaškos, dabar naujųjų Kazlų Rūdos kapinių tvora siekia 1,20 m, o stirnos bei elniai peršoka ir 1,80 m tvorą. Kodėl daugiau kaip prieš 30 metų buvo suprojektuota ir aptvertos kapinės tokio aukščio tvora, dabar sunku pasakyti. Gal anksčiau medžioklės plotai buvo kiti, medžiotojai galėjo medžioti arčiau miesto, tad stirnų čia nebuvo. O dabar saugumo sumetimais šaudyti arti gyvenviečių negalima, tad laukiniai gyvūnai glaudžiasi arčiau gyvenamųjų vietovių, įsikuria kapinėse, parkuose.

„Jei visas 15 mūsų savivaldybės kapinių naujai tvertume 2 m aukščio tvora, reikėtų apie pusės milijono eurų. Dovanokite, bet šiuo metu neturime lėšų visoms gyvenviečių mokyklų tvoroms sutvarkyti ar nutiesti, ugdymo įstaigose turime avarines situacijas ir tikrai nesivelsime į šią diskusiją, nes tai ne pirmo dešimtuko problema, kurią turėtume spręsti“, – kategoriškai nukirto meras.

Panašu, kad Kazlų Rūdos kapinėse stirnos galės laisvai ganytis ir toliau, mat vietos valdžia kapinių apsaugos gerinti kol kas neketina. Žinoma, gal pigiau nei nauja tvora kainuotų tiesiog aukščiau virš jos įtempta viela, šis variantas buvo gyventojų pasiūlytas, tik kažin ar bus valdžios svarstomas. Peticija su gyventojų parašais keliaus į savivaldybės administraciją, bet koks bus atsakymas ir rezultatas, nesunku nuspėti. Tad žmonėms, kurių artimieji palaidoti Kazlų Rūdos sav. kapinėse, teks susitaikyti su problema arba rinktis: ar kapų augalus purkšti stirnas atbaidančiais repelentais, ar gyvas gėles keisti dirbtinėmis. O gamtininkai ir mokslininkai toliau galės stebėtis, kodėl stirnos, kurioms, regis, netrūksta laukuose žolės, savo racioną nusprendžia paįvairinti neįprastu patiekalu – kapinių gėlėmis.

Rasa SMILGYTĖ

ŪP korespondentė

Kazlų Rūdos gyventojų ir Daivos LUCKIENĖS nuotraukos

2021-06-30