„Kietaviškių gausoje“ gausu pokyčių

Akcinėje bendrovėje „Kietaviškių gausa“ Lietuvos šilt­namių asociacijos (LŠA) iniciatyva antradienį vyko diskusija apie šiltnamininkų problemas bei būtinybę modernizuoti ir plėsti šį sektorių. Renginyje dalyvavę žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė ir ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis įdėmiai klausėsi šiltnaminių daržovių augintojų, pritardami jų užmojams, finansinės paramos teikimui, juolab kad šis sektorius sukuria daug darbo vietų ir gyventojus aprūpina šviežiomis bei kokybiškomis daržovėmis.

Ateities vizijos įgyvendinamos Pagal 2014–2020 metų laikotarpio veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ AB „Kietaviškių gausa“, gavusi paramą, pernai rudenį pradėjo naujų 10 ha šiltnamių statybą. Nepaisant žiemos sezono orų, naujiems 8 ha šiltnamiams klojami pamatai ir po pusmečio bus išardyti dar 2 ha senųjų šiltnamių. Tačiau 12 ha žieminių šiltnamių nuo pirmųjų kovo dienų dera ilgavaisiai agurkai (3,5 ha), aukštyn vyniojasi pomidorai (4 ha), po lapais slepiasi pirmieji trumpavaisiai agurkėliai (4 ha) ir šviežia žaluma akis džiugina 0,5 ha salotų. Įmonės direktorius Mindaugas Pupienis susirinkusiesiems aiškino apie dabartines daržovių auginimo technologijas įmonėje, laukiamą derlių, ateities planus. „Įgyvendinus projektą, 10 ha naujų ir 10 ha senų šiltnamių plotuose kasmet užderės iki 7,5 tūkst. t agurkų ir pomidorų, salotų bus užauginama apie 1,5 mln. vienetų. Augalų vegetacija užtruks 11 mėnesių, ir būsime pirmieji Baltijos šalyse, galintys gyventojus šviežiomis šiltnamių daržovėmis aprūpinti beveik visus metus, – aiškino modernizavimo tikslus direktorius. – Rekonstrukcijos esmė – kuo mažesnės energetikos sąnaudos gausiam derliui užauginti, todėl jau statoma vietinė katilinė, kuri, esant reikalui, tiek vasarą, tiek žiemą bus naudojama reikiamai vandens temperatūrai vėsesnėmis naktimis (kaip reikalauja šiltnamių mikroklimato sąlygos) palaikyti. Galėsime sutaupyti nemažai lėšų energetikai, kuriai praėjusiais metais teko 62 proc. visų išlaidų.“ Pasak įmonės valdybos pirmininko Donato Montvilos, kad vyksta šiltnamių rekonstrukcija ir atsiras galimybė produktyviam darbui, reikia dėkoti Ministro Pirmininko komandai bei ŽŪM departamentų vadovams, kurie projektams pritarė. Įgyvendinus projektą „Kietaviškių gausa“ taps didžiausiu modernių žieminių šilt­namių ūkiu Baltijos šalyse jame, dirbs per 250 žmonių. Valdybos pirmininkas atskleidė didžiausią paslaptį – ateityje norėtų, kad dalis produkcijos būtų auginama ekologiškai, juolab kad šia kryptimi suka kai kurios Skandinavijos šalys. Jam antrino ir M. Pupienis, sakydamas, kad naujos kartos biometodai daržoves nuo kenkėjų apsaugo beveik visą vegetaciją.

Žemės ūkyje dirba tik fanatikai? Ministrė V. Baltraitienė domėjosi dabartine šalies šiltnamių sektoriaus situacija, išklausė visų LŠA narių („Kietaviškių gausos“, Algimanto Žemaičio, Audriaus Juškos, Rimanto Prano Olisevičiaus, Vidmanto Vyšniausko, Justino Kavaliausko, Rolando Vilkelio ir žemės ūkio kooperatyvo „Agrolit“) pasisakymus apie turimų šiltnamių plėtros ir modernizavimo būtinybę, produkcijos realizavimo problemas. Pasak ministrės, šiltnamių sektoriaus plėtra būtina ir tam pritaria premjeras Algirdas Butkevičius. Dabartinėje Kaimo plėtros programoje itin didelis dėmesys skirtas naujoms darbo vietoms kurti, o daržininkystė (lauko ir šiltnamių), sodininkystė, uogininkystė bei gyvulininkystė kaip tik tie sektoriai, kur reikia daug darbo rankų. Kalbant apie paramą, daugeliui augintojų atsirado kliūčių statyboms, kai paramos skyrimas siejamas su produkcijos gamyba. Mažesni šiltnamiai šių reikalavimų įvykdyti negali ir pagal programos nuostatus (vienam objektui modernizuoti per laikotarpį skiriama 3 mln. Eur suma) lėšų negauna arba jų skiriama kelis kartus mažiau. Iš tikrųjų pastatyti 1 ha modernų šilt­namį reikia apie 1 mln. Eur. LŠA prezidentas Antanas Šležas užsiminė ir apie PVM, kuris daržovėms teoriškai buvo sumažintas 2008 m., bet neįgyvendintas. Pasak ministrės, visos ES šalys PVM maisto produktams diferencijuoja, bet dabartinės šalies ekonomikos logikos paaiškinti ji negalinti. „Atlyginimai maži, užaugintos produkcijos supirkimo kainos žemos ir nenorėjimas diferencijuoti PVM kvepia nenoru atsisakyti šešėlinių pinigų. Tad akivaizdu, kas kam atstovauja, – piktinasi esamu PVM dydžiu ministrė. – Taip iš šalies išstumiami žmonės, likusieji skursta ir priversti apsipirkinėti Lenkijoje.“ Be sėkmingos „Kietaviškių gausos“ rekonstrukcijos, LŠA nariai džiaugiasi kooperatyvo „Agrolit“ veikla. Pasak direktoriaus Viliaus Jundulo, narių daugėja, penkerių metų laikotarpiui numatytos programinės nuostatos įgyvendintos, infrastruktūra sukurta, tad dabar yra visos galimybės tapti gamintojų grupe. Šiam žingsniui kiekviena ES šalis turi savas taisykles, o Lietuvoje jų kol kas nėra. Šį tik teorinį nesusipratimą pažadėjo išspręsti R. Krasuckis su sąlyga, kad savo idėjas pateiks ir „Agrolit“, ir LŠA nariai. Baigiantis diskusijoms visus pateiktus klausimus apibendrino ministrė V. Baltraitienė: „Lankausi šalies ūkiuose, dalyvauju įvairiuose žemdirbių pasitarimuose ir galiu pasakyti bendrinę išvadą – kiekvieno sektoriaus žemdirbiai save įvardija fanatikais, vadinasi, žemės ūkyje dirba tik fanatikai.“

Vanda BARONYTĖ „ŪP“ korespondentė

Laimučio BRUNDZOS nuotraukos

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.