Kirai krenta nuo paukščių gripo. Kaip nuo jo apsaugoti naminius paukščius?

Lietuvoje plinta labai patogeniškas paukščių gripas (LPPG). Jo protrūkiai šįmet nustatyti devyniose šalies vietose, visais paskutiniais atvejais – rudagalviams kirams (Laurus Ridibundus). Liga taip pat buvo nustatyta gulbėms, antims ir vienam gandrui. Didžiausias šio gripo židinys – Žuvėdrų (Kirų) sala, esanti Kauno r. Krivėnų kaimo tvenkinyje. Tikėtina, kad liga plis. Mat kirai, ieškodami maisto, įveikia ilgiausius nuotolius. Tad, jei serga, gali ligą išplatinti dideliais atstumais kitiems plunksnuočiams, tarp jų – ir naminiams. 

pauksciu gripas, zuvedru sala, kirai

VMVT specialistas Paulius Bušauskas Krivėnų tvenkinio Žuvėdrų (Kirų) saloje renka dėl labai patogeniško paukščių gripo nugaišusius rudagalvius kirus.

Ne Žuvėdrų, o Kirų sala

Ties 124-uoju automagistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda kilometru esanti Krivėnų tvenkinio sala – upinių žuvėdrų, laukinių ančių, kragų, rudagalvių ir paprastųjų kirų buveinė. Daug šių vandens paukščių ten gyvena, peri ir užklysta iš kitur. Vis dėlto dabar saloje karaliauja kirai: jų daugiausia – įsikūrusi didžiulė kolonija.

Kirai tūpte nutūpę Krivėnų kaimo tvenkinio salą arba didžiuliu debesiu skraido virš ir šalia jos. Toks vaizdas atkreipia automagistrale važiuojančiųjų akis. Nepaisant to, kad saloje kirų daug daugiau nei žuvėdrų, jai prigijo pastarųjų paukščių vardas. Mat daugelis žmonių kirus vadina žuvėdromis, nes nežino, kuo vieni skiriasi nuo kitų. Kita vertus, nelengva iš tolo atskirti, kur kiras, kur žuvėdra.

„Tikrasis Krivėnų tvenkinio salos pavadinimas turėtų būti ne Žuvėdrų, o Kirų. Juk dauguma ten gyvenančių paukščių yra kirai. Čia jų populiacija didelė. Tik kažin, ar ilgai tokia bus“, – „Ūkininko patarėjui“ teigia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Skubios veiklos skyriaus patarėjas Paulius Bušauskas ir prisimena praėjusios savaitės pirmadienį.

Sukrečiantys vaizdai

Pasak pašnekovo, tądien VMVT sulaukė žinios, kad Kauno r. Krivėnų tvenkinio Žuvėdrų (Kirų) saloje aptikta rudagalvių kirų gaišenų. Į salą atvykusius VMVT specialistus pamatyti vaizdai sukrėtė. Bolavo daugybė nugaišusių kirų. Specialistai per kelias valandas surinko apie tūkstantį paukščių gaišenų. Paimtus jų mėginius pristatė į laboratoriją ištirti. Ištyrus paaiškėjo, kad kirai nugaišo, nes sirgo LPPG, kurį sukėlė virusas H5N1.

VMVT specialistai apie šį atvejį informavo Kauno rajono savivaldybę, aplinkines seniūnijas. Jie paženklino LPPG protrūkio teritoriją ir joje pradėjo vykdyti viruso židinio likvidavimo darbus. Kai praėjusią savaitę po kelių dienų vėl apsilankė saloje, rado jau daugiau nei tūkstantį nugaišusių rudagalvių kirų. „Klausimų nekilo: kirai nugaišo, nes sirgo LPPG. Tikėtina, kad artimiausiu metu išgaiš kita dalis Krivėnų tvenkinio salos kirų populiacijos“, – spėja P. Bušauskas ir paaiškina, jog paukščių gripas yra gyvūnų, dažniausiai paukščių, užkrečiamoji liga, plintanti oro lašeliniu keliu per pašarus ar vandenį.

„Paukščių gripą sukelia didelė virusų grupė. Ši liga paplitusi visame pasaulyje. Manoma, kad visi paukščiai yra imlūs paukščių gripui. Paukščių gripo epidemijos atsiradimui reikšmingas tiesioginis ar netiesioginis naminių ir laukinių paukščių tarpusavio sąlytis“, – aiškina pašnekovas.

Pasak jo, paukščių gripas gali būti labai patogeniškas ir mažai patogeniškas. Jei plunksnuočiai serga žemo patogeniškumo paukščių gripu, dažnai net nepasireiškia ligos simptomai. Tuomet paukščiai negaišta arba gaišimas yra nedidelis. Toks paukščių gripas Europoje šįmet nenustatytas.

Labai patogeniškas paukščių gripas cirkuliuoja Europoje. Dažniausiai nugaišta visi juo sirgę paukščiai. Tuo buvo galima įsitikinti iš kitų ES šalių gaunant informaciją, kad ūkiuose pastebimi dideli paukščių gaišimai.

pauksciu gripas

Krivėnų tvenkinio saloje – daugybė nuo paukščių gripo nugaišusių kirų.

Virusas įsėlino į Europą 

„Paukščių, kurie serga LPPG, gaišinimas siekia iki 100 proc.“, – teigia VMVT specialistas P. Bušauskas. Pasak jo, iki 2022 m. Lietuvoje paukščių gripas niekada nebuvo nustatytas rudagalviams kirams. Jiems šįmet tokia liga nustatyta pirmą kartą šalies istorijoje.

Šių metų vasario, kovo ir birželio mėnesiais LPPG, kurį sukėlė virusas H5N1, rudagalviams kirams nustatytas Olandijoje. Šįmet tokios pat kilmės LPPG juodagalviams kirams ir vienam poliariniam kirui nustatytas Švedijoje, Islandijoje, Belgijoje, Norvegijoje. Lietuvos kaimyninėse šalyse Latvijoje nustatyti 2, o Lenkijoje – 27 LPPG protrūkiai laukinėje faunoje. Ar nustatyta Baltarusijoje, nežinia.

Ligos židinių daugėja

Praėjusios savaitės ketvirtadienį paukščių gripo H5N1 protrūkiai rudagalviams kirams nustatyti Kaune, šalia Marvelės krovinių prieplaukos prie Nemuno, taip pat Kauno rajone, Vaistariškių kaime prie Neries.

Praėjusios savaitės penktadienį nugaišusių rudagalvių kirų aptikta dar dviejose Kauno vietose, mėginiai pristatyti tyrimams. Tądien buvo pranešta apie nugaišusius rudagalvius kirus Palangoje. Jų gaišenos tiriamos.

„Bendraudami su ornitologais sužinojome, kad dabar vieni kirai peri, kiti – neseniai išperėjo. Jie, ieškodami sau ir jaunikliams maisto, įveikia didžiulius atstumus, net 40–100 km. Žinoma, jei serga LPPG, skristi nepajėgia. Tačiau šios ligos inkubaciniu laikotarpiu – nuo užsikrėtimo iki simptomų pasireiškimo – kirai gali ją išplatinti įvairiose Lietuvos vietose“, – aiškina P. Bušauskas ir pabrėžia, kad LPPG plitimo rizika šiuo metu labai didelė dėl kirų tolimų skrydžių ieškant maisto.

Pasak VMVT specialisto, šiai paukščių gripo atmainai imliausi vandens paukščiai: be kirų, gulbės, gandrai, gervės, laukinės ir naminės žąsys, antys. Praėjusį penktadienį Kėdainių rajone nugaišo į elektros laidus įsipainiojęs gandras. Į juos įsipainiojo, matyt, dėl to, kad pasireiškė vienas iš LPPG simptomų – sutriko koordinacija.

Iš laukinės faunos – į naminę

„Taigi LPPG cirkuliuoja laukinėje faunoje ir jo nesustabdysi: užsikrėtusiam kirui nepasakysi, kad nevalia skristi, kur jis nori. Todėl esant tokiai viruso cirkuliacijai laukinėje faunoje, kyla pavojus virusui H5N1 persimesti ir į naminių paukščių laikymo vietas – kur vištos, kalakutai, žąsys, antys“, – įspėja P. Bušauskas ir pataria, ką daryti, kad naminiai paukščiai išvengtų LPPG: juo neužsikrėstų, tad ir nenugaištų.

Pasak pašnekovo, naminiai paukščiai užsikrėsti LPPG gali per užkrėstą vandenį ir lesalus, kuriuose savo išmatų ar kitų išskyrų paliko šia liga sergantys laukiniai paukščiai, taip pat per tiesioginį kontaktą su jais. Naminiai paukščiai gali susirgti LPPG, atsigėrę balos, tvenkinio ar kitų atvirų vandens telkinių vandens, kuriame yra juo sergančio laukinio plunksnuočio išskyrų arba plūduriuojančių gaišenų. Mat užsikrėtęs ir nugaišęs paukštis irdamas į aplinką išskiria virusą. Naminiai paukščiai gali LPPG susirgti ir palesę užkrėstų grūdų ar kito lesalo, kuriuo sotinosi į sodybą užklydęs laukinis paukštis, užsikrėtęs šia liga. Arba užkratą pasigaus kontaktavę su LPPG užsikrėtusiu paukščiu ar pakapstę jo gaišeną.

Paukščių laikytojai, būkite budrūs  

Pasak P. Bušausko, kol siaučia LPPG, nevalia naminių paukščių girdyti vandeniu iš upių, ežerų ar tvenkinių, kitų atvirų vandens telkinių. Reikėtų naminius paukščius laikyti uždarose patalpose, neleisti jų į lauką arba išleisti tik į aptvertas lauko aikšteles ar teritoriją, kad jie negalėtų turėti tiesioginio kontakto su laukiniais paukščiais. Jokiu būdu neleisti naminių paukščių į sodybos tvenkinį. Jį būtina atitverti nuo jų. Maišus ar dėžes, kuriuose yra lesalas, užrišti ar uždaryti, kad jo nepaliestų laukiniai paukščiai.

Didelė rizika – ariami laukai: į juos atskridę kirai gaudo išverstus sliekus, kitą smulkmę. Naminių paukščių laikytojas gali iš arimo parnešti LPPG. Ši LPPG viruso H5N1 atmaina nepavojinga žmogaus sveikatai. Tačiau, apsilankius juo užkrėstoje teritorijoje, didelė tikimybė virusą parnešti į ūkį ir užkrėsti naminius paukščius.

P. Bušauskas ir kiti VMVT specialistai prašo žmonių, ypač naminių paukščių laikytojų: „Būkite budrūs. Nesilankykite šalia namų esančiose poilsio aikštelėse, kitose laukinių paukščių būriavimosi teritorijose, ypač jei jos prie vandens telkinių. Laukiniai paukščiai, ieškodami maisto, gausiai būriuojasi sąvartynuose, laukuose, kur vyksta žemės ūkio darbai, todėl tai galimi paukščių gripo židiniai. Radę laukinio vandens paukščio gaišeną, jos nelieskite ir praneškite VMVT teritoriniam padaliniui.“

 

Pauliaus BUŠAUSKO nuotraukos

2022.07.06

Parengta bendradarbiaujant su VMVT

ŪP korespondentė Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ

Susijusios temos – skaitykite: kirai, paukščių gripas, Žuvėdrų sala, VMVT

 167/7