Kokybiškas vaikų maitinimas – ar tik ūkininkų entuziastų ir Žemės ūkio ministerijos rūpestis?

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ketvirtus metus teikia finansinę paramą ikimokyklinėms įstaigoms, kurios ryžtasi vaikus maitinti ekologiškais ir pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto sistemą pagamintais maisto produktais. Šįmet tokia galimybe pasinaudojo 30 vaikų darželių. Kodėl tarp jų nėra nė vieno Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio miestų, taip pat – Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių rajonų vaikų lopšelio-darželio? Kodėl iš daugiau nei 200 Vilniaus miesto lopšelių-darželių tik vienas pasinaudojo galimybe gauti ŽŪM paramą vaikams pusryčius, pietus ir vakarienę gaminti iš natūraliai – nechemizuotai – užaugintų ir pagamintų produktų: mėsos, pieno, kiaušinių, daržovių, vaisių, kruopų ir kitų?

Nuvylė

Suteikti paramą vaikams 2021 m. maitinti ekologiškais ir pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintais produktais prašė 30 lopšelių-darželių: Vilniaus miesto – 1, Kauno rajono – 1, Panevėžio rajono – 5, Šiaulių miesto – 11, Ukmergės miesto – 7, Biržų miesto – 2, Lazdijų rajono – 2, Druskininkų miesto – 1. Visiems ji buvo suteikta.

Toji ŽŪM parama – 20 eurų priedas prie sumos, kuri darželyje skiriama vienam vaikui maitinti mėnesį ir kurią dažniausiai sumoka tėvai. Šis priedas kompensuoja padidėjusius kaštus įsigyjant šalies ūkininkų pagal kokybės sistemas pagamintus maisto produktus, jie juk brangesni už chemizuotai užaugintus ar pagamintus.

„Labai nustebino ir nuvylė darželių, kurie šįmet dalyvauja vaikų maitinimo kokybiškais maisto produktais programoje, sąrašas. Nesuprantama, kodėl didmiesčiai ir jų rajonai, kur vaikų darželių daugiausia, ignoravo šią programą. Nejaugi Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų ir jų rajonų savivaldai, švietimo skyriams nerūpi vaikų ateitis, nenori, kad jie užaugę būtų sveiki piliečiai? Tikėjomės, kad didmiesčiai parodys rūpinimosi vaikų mityba pavyzdį regionams, tačiau nutiko atvirkščiai“, – vienas kitą papildydami sako Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Saulius Daniulis ir šios asociacijos narys, kooperatyvo „BIO LEUA“ vadovas Nikolajus Dubnikovas. Jie pasidžiaugia Ukmerge ir į ją šįmet besilygiuojančiais Šiauliais, Biržais, Panevėžio rajonu.

Smalsavo

Pernai ŽŪM vaikų maitinimo pagal kokybės sistemas pagamintais produktais paramos programoje dalyvavo du Ukmergės lopšeliai-darželiai, šįmet – jau visi septyni, esantys šiame mieste. Pernai nė vienas Šiaulių darželis nedalyvavo, šįmet dalyvauja net 11. Biržai taip pat šiais metais startavo. Šįmet dviem dalyviais padaugėjo Panevėžio rajone. Kauno rajone ir Vilniaus mieste skaičiai nekinta – po vieną darželį pernai vaikus maitino kokybiškesniu maistu, tiek pat ir šiemet.

S. Daniulis ir N. Dubnikovas tvirtina, kad jie ir ŽŪM specialistė Loreta Mačytė pernai skyrė daug jėgų ir laiko kontaktiniuose ir nuotoliniuose susitikimuose pažindindami šalies savivaldybių administracijų, švietimo skyrių ir vaikų darželių atstovus su šios paramos tikslais, taisyklėmis bei informuodami, kurie vietos ūkininkai ar kooperatyvai galėtų darželiams tiekti sertifikuotų, pagal kokybės sistemas pagamintų maisto produktų. Smalsiausi buvo Panevėžio rajono ir Šiaulių, Biržų miestų atstovai. „Štai ir rezultatas – jų ikimokyklinės įstaigos šįmet pradėjo naudotis ŽŪM parama, nes buvo suvokta jos nauda: už tą pačią sumą, kurią tėvai skiria savo atžaloms maitinti darželyje, galima įsigyti didesnės maistinės vertės produktų. Kadangi Ukmergės Švietimo skyrius dirba atsakingai, šįmet jau nebe dviejų, o visų šio miesto darželių vaikai maitinami kokybiškais vietos ūkininkų užaugintais produktais“, – sako pašnekovai.

Nesusitelkė

Pasak S. Daniulio ir N. Dubnikovo, daugiausia nepasitenkinimo dėl prasto ikimokyklinių įstaigų maisto kyla Vilniuje ir Kaune. Jų savivaldybių administracijos ir švietimo skyriai, matyt, nenori išsivaduoti iš rutinos – centralizuoto maisto produktų tekimo visiems miesto vaikų darželiams. Todėl eina lengviausiu keliu – užuot naudojęsi ŽŪM parama kokybiškam vaikų maistui įsigyti, matyt, nenori keisti senosios tvarkos, kai visų miesto ikimokyklinukai tą pačią dieną valgo vienodą maistą.

„Didmiesčių žmonės įpratę tik gauti, kitiems duoti nieko nenori“, – svarsto S. Daniulis, neneigdamas, kad darželiai, kurie naudojasi minėta ŽŪM parama, neišvengia padidėjusių administracinių ir kitokių rūpesčių. Jis ir N. Dubnikovas apgailestauja, kad kokybiškas maitinimas ikimokyklinėse įstaigose rūpi tik ŽŪM ir ūkininkams. Esą tikslas, kad vaikai, maitindamiesi kokybiškai, būtų ir užaugtų sveiki, nebus pasiektas be politikų, savivaldybių vadovų ir Sveikatos apsaugos, Aplinkos, Ekonomikos ir inovacijų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų bendrų pastangų. Visiems būtina suvokti, kad kokybiškas maistas, kuriuo žmogus minta nuo mažų dienų, yra vienas iš svarbiausių jo gerą sveikatą lemiančių veiksnių jau užaugus.

Susižavėjo

„Jei vaikas, lopšelyje-darželyje valgęs natūraliai užaugintą ir pagamintą maistą, neserga, vadinasi, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai priklausanti „Sodra“ sutaupo lėšų, nes jo tėvams nereikia nedarbingumo pažymėjimo. Toks vaikas ir užaugęs neprašo nedarbingumo pažymėjimo, nes, anksti išmokęs sveikai maitintis, rečiau serga. Dabar vaikai valgo bet ką, todėl nėra ką paimti į armiją. Jei ir toliau neskirsime dėmesio ligų prevencijai – sveikai vaikų mitybai, po 40 metų valstybė turės mokėti neįgalumo išmokas ir kompensacijas už vaistus 60 proc. šalies gyventojų“, – įsitikinęs S. Daniulis ir prisimena, kaip jis su kitais ekologinių ūkių savininkais, viešėdami Danijoje, Švedijoje, Vokietijoje, kitose ES šalyse, susižavėjo tenykšte tvarka – vaikų darželiuose, mokyklose, ligoninėse įdiegtas maitinimas ekologiškais produktais. „Norėdami šią praktiką pritaikyti Lietuvoje, pirmiausia kreipėmės į Ukmergės rajono savivaldybės merą Rolandą Janicką. Jis sutiko tardamas, kad pabandys“, – prisimena S. Daniulis.

Dėkoja

„Džiugu, kad visos Ukmergės ikimokyklinio ugdymo įstaigos gavo valstybės finansavimą vaikams maitinti ekologiškais ir pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintais produktais. Kad tai įvyktų, teko labai pasidarbuoti, bet rezultatai tikrai viską atperka, – tvirtina Ukmergės rajono savivaldybės meras R. Janickas. – Dar 2016 m. buvau pakviestas dalyvauti ŽŪM ir LEŪA konferencijoje apie ekologinį maitinimą Skandinavijoje – buvo dalijamasi gerąja švedų patirtimi. Maždaug po metų vėl dalyvaudamas panašioje konferencijoje pasiūliau imti ir ką nors padaryti, o ne tuščiai kalbėti ir svajoti. Nusprendžiau: jei valstybė nežengs to žingsnio, žengsime patys.

Suprasdami, kad kokybiškiausi produktai yra užauginti vietoje, kartu su Ukmergės rajono ūkininku bei LEŪA vadovu S. Daniuliu sukvietėme ukmergiškius ūkininkus, norėdami išsiaiškinti, kiek ir kokių ekologiškų produktų jie užaugina ir galėtų tiekti vaikams maitinti. Vėliau abu parengėme kreipimąsi į ŽŪM, siūlydami mūsų rajone įgyvendinti bandomąjį vaikų maitinimo ekologiškais produktais projektą.

ŽŪM netrukus subūrė darbo grupę, į kurią buvo deleguota Ukmergės rajono savivaldybės tuometė vicemerė Klavdija Stepanova ir Ukmergės vaikų lopšelio-darželio „Žiogelis“ direktorė Birutė Jucevičienė. Ši grupė, vadovaujama tuometės ŽŪM viceministrės Ausmos Miškinienės, parengė ekologinio vaikų maitinimo finansavimo tvarkos aprašą. Įdiegti šią naujovę pasiūlėme Ukmergės vaikų lopšeliams-darželiams. Pasiūlymu susidomėjo tik du – „Žiogelis“ ir „Nykštukas“. Esu labai dėkingas jų vadovėms už sunkų ir sudėtingą kelią. Mat beveik metus užtruko pasirengti ikimokyklinukus maitinti ekologiškais produktais – reikėjo suderinti visus procesus ir įveikti biurokratines kliūtis.“

Džiaugiasi

Pasak mero R. Janicko, dabar akivaizdu, kad stengtis vertėjo. Džiugu, kad Ukmergės lopšeliuose-darželiuose sveikais, ekologiškais, vietiniuose ūkiuose užaugintais vaisiais, daržovėmis, mėsa ir kitais produktais maitinami vaikai rečiau serga. Tuo ypač džiaugiasi jų tėveliai.

„Žmonių požiūris į sveikatą formuojasi vaikystėje. Todėl svarbu, kad sveikos gyvensenos įgūdžiai būtų diegiami nuo mažumės. Sveikos gyvensenos pagrindų formavimas dabar − tai investicijos į ateities visuomenės sveikatą, – įsitikinęs R. Janickas. – Viso šio darbo administracinė našta sudėtinga. Džiaugiamės, kad valstybė prisideda ir padeda. Šįmet jau visuose Ukmergės lopšeliuose-darželiuose vaikai maitinsis sveikai. Darysime viską, kad ir kitos mūsų švietimo ir ugdymo įstaigos prie to pereitų. Tai būtų didžiausias mūsų pasiekimas. Tai ypač aktualu, mat visi pradinukai bus maitinami nemokamai.“

Pasak mero, sveikai maitinti švietimo ir ugdymo įstaigose įmanoma, jei jos turi savo virtuves, o ne organizuoja maitinimą centralizuotai, pirkdamos šią paslaugą iš verslo.

Pasirenka

Ukmergės lopšelio-darželio „Žiogelis“ direktorė B. Jucevičienė patvirtina, kad vaikai per trejus metus, kai čia valgė natūralius produktus, iš tiesų daug rečiau sirgo peršalimo ligomis. Ji patikslina mero žodžių „bandomasis projektas“ reikšmę: „Žiogelio“ vaikų maitinimą iš pradžių finansiškai rėmė Ukmergės savivaldybė.

ŽŪM 20 eurų už kiekvieno vaiko maitinimą natūraliais produktais per mėnesį primoka nuo 2018 m. „Organizuojant tokį maitinimą, papildomo darbo netrūksta. Tačiau jo neakcentuojame, nes esame suinteresuoti, kad mūsų vaikai būtų sveiki. Metų pabaigoje stengiuosi buhalterei primokėti už papildomą darbą tvarkant maitinimo kokybišku maistu dokumentaciją“, – tikina B. Jucevičienė.

Neva iš pradžių vaikų tėvai nesuprato, kas yra sveikas maitinimas. Manė, kad „Žiogelis“ maitins tik augaliniais produktais. „Jiems aiškinome, kad vaikai ir toliau valgys vištieną, jautieną, tik ji bus ekologiška“, – prisimena B. Jucevičienė. Ir ji, ir Ukmergės lopšelio-darželio „Nykštukas“ direktorė Rita Motiejūnienė džiaugiasi, kad, pradėjus vaikus maitinti natūraliais ūkininkų užaugintais produktais, lieka mažiau nesuvalgyto maisto. Šiose įstaigose įdiegtas švediško stalo principas, kai vaikai įsipila sriubos ir gėrimo tiek, kiek nori, renkasi norimas daržoves.

Iš jų, beje, salotos nedaromos – vaikai pasirenka vieną daržovę iš dviejų pasiūlytų, pavyzdžiui, pomidorą, o ne agurką arba salotų lapus, o ne svogūnų laiškus. Jei vaikai per pietus nenori bulvių, gali valgyti antrą lėkštę sriubos ir pan.

Neapsimoka

Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė, paklausta, kodėl miesto ikimokyklinės įstaigos šįmet nepasinaudojo galimybe gauti ŽŪM paramą ekologiškiems ir nacionalinės kokybės produktams įsigyti, aiškino, kad kol kas nepalankios sąlygos įsitraukti į šią programą.

„Pagrindinė problema – logistika ir sandėliavimas. Tiekėjams neapsimoka pavieniams Kauno darželiams vežti kelis kartus per savaitę produktus nedideliais kiekiais – nuo kelių iki keliolikos kilogramų. Mūsų įstaigos neturi didelių patalpų ir įrangos, kad galėtų tinkamai laikyti greitai gendančius produktus, kad jų užtektų mėnesiui ar ilgesniam laikui, – teigė O. Gucevičienė. – Konsultavomės su kitų savivaldybių įstaigomis, kurios jau dalyvauja programoje. Pasak jų, gerokai pasunkėja dokumentacijos tvarkymas, didėja darbo krūvis sandėlininkui, be to, sudėtinga apskaičiuoti produkcijos paramos dydį.

Dar vienas stabdis – pernelyg griežta nuostata, kad turi būti perkami visų grupių produktai. Įstaigos labiau linktų dalyvauti paramoje, jei būtų galima rinktis vieną ar kelias ekologiškų ar nacionalinės kokybės produktų grupes.“

Pasak O. Gucevičienės, ši ŽŪM programa nauja, tik įsibėgėja, todėl suprantama, kad ir tiekėjai, ir įstaigos nuogąstauja. Į 2009 m. startavusias vaisių ir daržovių bei pieno produktų skatinimo programas taip pat buvo žvelgiama atsargiai, o dabar sunku rasti įstaigų, kurios jose nedalyvauja.

„Neabejojame, kad ir ši idėja įgaus pagreitį, o procesai tobulės. Bandysime į programą įsitraukti vėliau, kai rinkos situacija bus palankesnė, o dalyvaujančių tiekėjų tinklas išsiplės“, – teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vadovė.

Nedomina

Panašius į O. Gucevičienės argumentus pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato vyr. specialistė Aušra Lukauskienė bei šio miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyr. specialistė Liudmila Adiklė. Pasak jų, Klaipėdos rajone ir artimiausiuose rajonuose nėra ūkininkų, kurie galėtų ir norėtų miesto ikimokyklinukams tiekti reikalavimus atitinkančių maisto produktų. Tolimesnių rajonų ūkininkai taip pat nesuinteresuoti jų vežioti mažais kiekiais.

„Be to, nėra ūkininkų, kurie natūraliai augina maisto produktus, sąrašo. Todėl darželiai patys turi ieškoti galimų paslaugų teikėjų, o juos suradus paaiškėja, kad ūkių nedomina galimybė dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose.

Norint suteikti darželiams realią galimybę pasinaudoti parama ekologiškiems produktams įsigyti, reikia supaprastinti jos teikimo ir gavimo sąlygas. Sudėtingas dokumentacijos tvarkymas, viešųjų pirkimų procedūros, galimų gamintojų paieška reikalauja didžiulio įdirbio. Būtini atitinkami žmogiškieji ištekliai, o jie karantino režimu dirbančioms įstaigoms – nemenkas iššūkis“, – aiškino A. Lukauskienė ir L. Aiduklė. Pastaroji pateikė pavyzdį: „Vienas Klaipėdos darželis bandė teikti paraišką ekologiškai kalakutienai ir vištienai. Gauti paramą kalakutienai pasisekė, vištienai – ne.“

Nebijo

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Švietimo skyriaus atstovai nenorėjo nurodyti priežasčių, kodėl miesto ikimokyklinės įstaigos nesinaudoja ŽŪM parama vaikams maitinti sveikatai palankiu natūraliu maistu.

„Nereikėtų bijoti iššūkių. Taip, ikimokyklinio ugdymo įstaigos dalyvavimas šioje ŽŪM remiamoje programoje sukelia administravimo problemų, papildomų darbų buhalterei, maitinimo specialistui ir kitiems darbuotojams. Reikia atsakingai sudėlioti valgiaraščius, jiems parinkti pagal kokybės sistemas pagamintus maisto produktus. Kur dar viešieji pirkimai? Perkant maisto produktus reikia atsakingai parengti jų specifikacijas, suderinti pristatymo terminus. Būtina sutvarkyti maisto produktų laikymo ir sandėliavimo sąlygas, jos turi atitikti higienos normas. Reikia įsigyti papildomos maisto gaminimo įrangos. Mes įsigijome daugiau šaldytuvų, konvekcinę orkaitę, pramoninę keptuvę“, – realybės neslepia „Nykštuko“ direktorė
R. Motiejūnienė, tačiau paskatina nenuleisti rankų. Esą apie suaugusiųjų, tarp jų – ikimokyklinių įstaigų darbuotojų, brandą byloja jų ryžtas, nepaisant sunkumų, prisiimti atsakomybę už vaikų ateitį.

Didžiuojasi

„Sutapimas ar ne, tačiau pirmagimis Matas kasmet sirgdavo peršalimo ligomis, kai lankė „Žiogelį“, kol jame dar nebuvo maitinama natūraliais, ūkininkų užaugintais produktais. O jaunėlė dukra Mėta, pradėjusi šį darželį lankyti, kai čia jau buvo taip maitinama, nė karto per trejus metus nesirgo. Kai ji namie ėmė prašyti morkytės, o kaime skinti ir valgyti špinatus, svogūnų laiškus, tada su vyru suskatome domėtis sveika mityba. Pradėjome daugiau vartoti daržovių, jų, kaip ir ekologiškos mėsos, pieno produktų, stengiamės įsigyti ūkininkų turgeliuose arba nuvykę į ūkius, o prekybos tinklų parduotuvėse atidžiai skaitome produktų etiketes. Mes, „Žiogelio“ vaikų tėvai, didžiuojamės, kad šis darželis išskirtinis – įdiegė sveikos mitybos, gyvensenos programą“, – pasakoja ukmergiškė Indrė Nadvaravičiūtė.

Remiamai pagal kokybės sistemas pagaminto maisto tiekimo ikimokyklinėms įstaigoms programai 2021 m. skirta 1 008 tūkst. eurų. Lėšos – Lietuvos biudžeto. Parama tęstinė – bus tęsiama ir toliau. Nėra numatyta jos baigimo data.

Neskatina

VšĮ „Ekoagros“ direktorė Virginija Lukšienė ir LEŪA vadovas S. Daniulis pasigenda ilgalaikės žemės ūkio vystymo strategijos. Pasak V. Lukšienės, ūkininkai užaugintų reikiamą tam tikrų ekologiškų maisto produktų kiekį, jei žinotų, kad jis bus nupirktas. Deja, net ne visi gauna išmokas už ekologinį ūkininkavimą. Kai neskatinamas ekologinis ūkininkavimas, neįmanoma kokybiškais produktais aprūpinti daugėliau ŽŪM paramos programoje pasiryžusių dalyvauti ikimokyklinių įstaigų.

Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ

ŪP korespondentė

 

Indrės NADVARAVIČIŪTĖS nuotrauka

2021-02-25