Kukliai žydi, bet garsėja turtais

„Šį pavasarį gausiai žydėjo paprastasis klevas (Acer platanoides). Dažniausiai šis medis vertinamas dėl sulos, iš kurios net verdamas sirupas. O bitininkams klevas irgi naudingas: iš vieno hektaro šių žydinčių medžių bitės prirenka apie 200 kg nektaro“, – pastebi Bičių karalienė Ramunė Cibienė.

Naudingas bitėms ir dirvožemiui Savo bitynus R. Cibienė išdėsčiusi Anykščių ir Ukmergės rajonuose, parinkusi vietą pamiškėse arba prie buvusių vienkiemių, apsodintų liepų ir klevų alėjomis. Klevynų gausu Rytų Lietuvoje, Žemaitijoje. Girionių (Kauno r.) arboretume auga įvežtinių raudonlapių klevų. Šio medžio lapas – Kanados vėliavoje. Medis medingas, žieduose gausu nektaro, o jo lapai gerina dirvožemį. Klevo šaknyse ir žievėje yra alantoino. Šakose aptinkama kaučiuko. Lapuose yra gliukozės, acto ir gintaro rūgščių, kaučiuko, aldehidų, įvairių karotinoidų, vitamino C ir E, apie 18 proc. rauginių medžiagų, lipidų. Paprastojo klevo suloje – apie 2,5–4 proc. cukraus, kaučiuko ir kitų medžiagų. Klevo mediena lanksti, kieta, gelsva, žvilganti ir gražios tekstūros, naudojama baldų, faneros, muzikos instrumentų, parketų, taip pat grėbliakočių, kirvakočių gamybai, drožinėjimo darbams. Tirpstant sniegui (iš žemės dar neišėjus pašalui) iš klevų pradeda tekėti sula, kuri nustoja tekėjusi 5 savaitės prieš lapų skleidimąsi. Sula saldi, turi apie 4 proc. cukraus, 1,1 proc. kaučiuko. Iš sulos gaminamas sirupas. Sulą taip pat mėgsta geniai. Pavasarį prileista iš paprastojo klevo sula kaitinama ant nedidelės ugnies ir po kurio laiko ji tampa tąsia, saldžia mase – klevo cukrumi. Paprastojo klevo medingumas – 4 balai.

Maistas ir vaistas „Kelionėse dažnai tenka ragauti Šiaurės Amerikos gyventojų skanėsto – klevų sirupo, – pasakoja Bičių karalienė R. Cibienė, – tik jis gaminamas ne iš mums pažįstamo, bet iš raudonojo klevo.“ Turizmo žinynai pateikia duomenų, jog klevo sirupas gaminamas iš raudonojo (Acer rubrum) ir cukrinio (Acer saccharum ) klevų sulos. Paprastųjų klevų suloje yra 2–4 proc., raudonųjų – iki 20 proc. cukraus. Klevo sirupe daugiausia randama sacharozės, kurią pirmą kartą išgavo ir panaudojo Amerikos indėnai. Šalyse, kuriose vyrauja šaltas klimatas, prieš žiemą šių medžių šaknyse susikaupia cukrus, o pavasarį iki medžio kamieno pakylanti sula gali būti išgaunama ir sukoncentruojama. Klevų sirupas dažniausiai yra gaminamas iš cukrinio, raudonojo arba sidabrinio klevo medžio sulos. Nors sulą galima išgauti iš beveik visų medžių, klevai jos sukaupia daugiau, be to, pastaroji yra kur kas saldesnė. Vienam lit­rui klevų sirupo pagaminti reikia maždaug 40 l klevo medžio sulos. Gautame koncentrate cukraus kiekis jau siekia apie 60 proc. Nelygu kaitinimo laikas, paprastai skiriamas šviesus, vidutinis ir tamsus klevų sirupas. Vidutiniškai vienas litras šimtaprocentinio klevų sirupo Kanadoje kainuoja apie 12–15 Kanados dolerių. Sirupas dažniausiai išpilstomas į skirtingos talpos stiklinę ar plastmasinę tarą. Kuo šviesesnis sirupas, tuo švelnesnis jo skonis. Tamsus sirupas yra intensyvesnis, pasižymi ryškesne skonių gama. Šviesų sirupą gamintojai pataria valgyti su blynais, vafliais, košėmis. Vidutinės ir tamsios spalvos sirupas pats savaime yra puikus desertas. Jis taip pat puikiai tinka kitų desertų – tortų, pyragaičių, pyragų, ledų, pudingų ir kt. – gamybai. Saldusis klevų sirupas yra puikus magnio ir cinko šaltinis. Dviejuose šaukštuose klevų sirupo yra net 22 proc. (0,44 mg) magnio dienos normos ir 4 proc. (0,55 mg) cinko dienos normos. Kiekvienais metais Kanadoje, paprastai pavasarį, kai po žiemos miego bunda gamta, skirtingose šalies provincijose vyksta taip vadinamos „klevų šventės”. Viena jų – cukrinio klevo sirupo festivalis Ontarijo provincijoje. Šventės metu organizuojamos iškylos į gamtą, žaidimai, parodos, klevų sirupo ir jo gaminių degustacijos, ragaujami virtuvės meistrų paruošti patiekalai.

Parengė „ŪP“ korespondentas Justinas ADOMAITIS

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.