Kur slypi laimė..?

Kai saulė nelepina šiluma, o gamta primygtinai siūlo paklausyti lietaus muzikos, jauku pasėdėti su draugėmis. Kad sąžinė negraužtų dėl papildomų kalorijų, smagu prisiminti legendinius personažus. „Senelis visada sakydavo, kad jeigu turi problemų, kurių negali išspręsti, mesk jas iš galvos. O pyragas padės!“ – taip paprastai iškilusį klausimą sprendžia amerikiečių filmo „Vyrai juodais drabužiais 3“ agentai.

Kartais tokia išmintis puikiai tinka ir paprastame žemiečių gyvenime. „Astridos Lindgren knygoje „Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo“ irgi vyko panašus pokalbis: „Patikėk manimi, Karlsonai, ne tortuose laimė… – Tu ką, išprotėjai? O kurgi dar?“ – juokiasi Žaneta Burbulevičienė, logopedė, trijų vaikų mama, talentinga tortų kepėja, jais nuolat džiuginanti savo šeimą.

Giedrė RYMEIKĖ


Pyragai ramina, guodžia ir padeda susikurti šventę?

Be abejo! Šventėse tortas būna pagrindinis akcentas. Keičiasi jų skoniai, dekoravimo mados, formos, bet visi sutinka, kad šventėje turi būti nors nedidelis tortas. Kuo didesnė šventė ir daugiau smaližių, tuo įvairesnių saldumynų ant stalo: šakočių, šimtalapių, skruzdėlynų, keksiukų, desertų indeliuose, populiariųjų makarunų, kanelių, pyragaičių ant pagaliukų (popsų).

Kodėl šie gaminiai ramina?

O kaip buvo vaikystėje? „Ša, neverk, imk saldainį.“ Susimušei koją – „Nupirksiu ledų“. Liūdna – „Suvalgyk šokoladuką“. Taip turbūt ir įprantame. Saldumynai teikia malonumo, tik jais nevalia piktnaudžiauti, kaip ir bet kuo kitu. Gerai būtų saldumynais mėgautis tik per šventes. Bet kartais jos taip retai būna, tad lepinamės ir be progos. Kažkur skaičiau, kad pats pyragas tampa proga. Proga pabendrauti, proga dalytis, susitikti.

Iš ko mokėtės gaminti?

Vaikystėje labai mėgau skaityti. Mūsų namuose buvo daug knygų, taip pat ir kulinarinių. Nuolat jas vartydavau, svajodavau, kaip gaminu vieną ar kitą patiekalą. Šias knygas iš mamos parsivežiau turbūt visas. Iki šiol naudoju 1977 m. išleistą E. Binkauskienės knygą „Kepiniai“. Joje visi pagrindinių tešlų receptai: mielinės, trapios, sluoksniuotos, biskvitinės. Kalėdoms meduolius kepu būtent pagal šios knygos receptus.

Tebeturiu ir storą sąsiuvinį, į kurį klijavau tų metų laikraščiuose ir žurnaluose rastus receptus. Sausainiai „Maestro“, irisai, varškės kukuliai, plovas – daug kas tada išbandyta. Neseniai kepiau obuolių pudingą (šarlotę) su varške, bet šeimynai neįtiko. Tad kartais pagalvoju, turbūt tai labiau prisiminimas, sentimentai, o ne ypatingas skonis.

Pirmą tortą pati iškepiau būdama dvylikos. Jo receptą padiktavo klasiokės mama. Elektrinio plaktuvo tada dar neturėjau, tik specialią šluotelę. Klasiokės mama patarė, kaip be plaktuvo greičiau suplakti grietinę: supilti į stiklainį, suberti cukrų, užsukti ir kratyti. Tik atsargiai, nes greit gali turėti skanaus saldaus sviesto. Tada iš vienos tetos nusižiūrėjau trupininį pyragą, iš kitos – medaus tortą, taip ir kepiau.

Pamenu, kaip pas dėdienę paragavau torto „Paukščių pienas“ – jam reikėjo 10 kiaušinių baltymų. Turbūt todėl, kad nepakankamai gerai išplakdavau baltymus, supylus tirpintą želatiną, viskas pavirsdavo skysta mase. Sugadinau 40 kiaušinių, bet man taip ir nepavyko. Laimei, tėvai to nesužinojo!

Kuo sužavėjo būtent konditerija?

Turbūt tuo ir sužavėjo, kad namuose tortų niekas nekepė. O jų norėjosi. Net ir papuošimus iš želatinos su cukraus pudra gamindavau: sukdavau rožytes, išpjaustydavau lapelius. Studijų metais ir vėliau pradėjus dirbti, tortų nekepiau. Atsigaudavau per vaikų auginimo atostogas. Kai gimė Urtė, buvo labai populiarus forumas „Supermamų klubas“. Ten atradau temų apie tortų puošimą, pagrindinius receptus tuo metu itin populiariam puošimui cukrine mase ir pagalvojau, kad dukros krikštynoms tortą iškepsiu pati. Prieš tai dar pasitreniravau per brolio gimtadienį, padariau tortą-marškinius. Koks kreivas jis buvo! Suplyšo, suiro. Bet vėliau „marškinių“ buvo dar ir „siuvosi“ gerokai lengviau.

Gaminių nuotraukomis pasidalydavau feisbuke, tad tortų pradėjo prašyti pažįstami, dažnai vietoje gimtadienio ar krikštynų dovanos veždavau tortą. Pradėjau dalyvauti tortų puošybos kursuose, kur mokiausi dengimo, figūrėlių lipdymo, sviestinių gėlių, meduolių puošimo paslapčių. Labai norėjau išmokti kepti prancūziškus migdolų miltų pyragėlius makarunus – kelis kartus pabandžiau pati, gavosi saldūs blynai. Nusprendžiau negadinti produktų ir nuvažiavau į kursus – dabar pavyksta puikiai. Dar labai noriu iškepti tobulas kaneles, kiek bandau, vis kažko trūksta – jei išorė graži, vidus netinkamas arba atvirkščiai.

Savo receptų nekuriu ir neimprovizuoju, vienintelis autentiškas yra sausainių riešutėlių įdaras. Yra daugybė jau sukurtų tortų receptų, kuriuos norisi išbandyti. Perku kulinarines knygas, socialiniuose tinkluose domiuosi tortų kepėjais, kaupiu receptus, kartais juos perku. Todėl niekada nekepu to paties torto du kartus, nebent prašo. Labai mėgstu, kai man leidžia gaminti savo nuožiūra, visada bandau kažką naujo. Kartais tik pradėjus skaityti receptą matau, kad nesąmonė gausis, nebeperku lietuviškų receptų žurnaliukų, išskyrus „Beatos virtuvė“.

Keičiasi ir tortų mados. Anksčiau labai norėdavo cukrine mase puoštų tortų, dabar – priešingai, kuo paprasčiau, kad visos detalės būtų valgomos.

Kokius konditerijos gaminius prisimenate iš vaikystės?

Dievinau paprastą saulėgrąžų chalvą ir pyragą „Magdė“. Po daugelio metų radau jo receptą, gaminau namuose, bet jau ne toks ypatingas. Dėdienė gamindavo fantastišką karamelinį „Tinginį“. Bet man skanus tik jos gamintas, maniškis kažkoks ne toks. Gal kokio slapto ingrediento nepasakė, o gal vėl tik jausmas… Teta augindavo braškes ir gamindavo tortą su jomis – paprastas baltas biskvitas, plakta grietinėlė ir braškės. Tobula.

Urtė ir Adelė kepa „Beždžionių duoną“.

Ar gamino mama, močiutė?

Žinoma. Ir ne tik mama ar močiutė, tėvas irgi virdavo sriubas, šaltieną, paštetą. Gamindavo daug ir paprastai, kad užtektų kelioms dienoms: sriuba iš sultinio, kuriame prieš tai virė mėsa, karbonadai, kotletai, plovas, garnyrui dažniausiai bulvės, savo šviežios ar marinuotos daržovės. Močiutė kepdavo kugelį, vėdarus, kartais bandeles krosnyje. Iki šiol patys skaniausi yra mano mamos gaminti cepelinai. Dukra Adelė valgo tik jos gamintus kotletus.

Kas labiau patinka: saldumynus valgyti ar kepti?

Kepti. Pamenu, į vienus torto dekoravimo kursus nuvažiavau susukta nugara. Kol vyko teorinė dalis, gulinėjau ant sofutės, o kai prasidėjo praktinė, pamiršau visus skausmus, puošiau tortą ir po kursų išvažiavau namo sveika! Kartais, atrodo, grįžti po darbo, vos kojas pavelki, bet prisėdi prie torto ir visas nuovargis dingsta.

Jūsų vaikai irgi mėgsta gaminti?

21-erių sūnus Šarūnas gaminti tikrai moka – kai buvo paauglys, net manų košės pats išsivirdavo, nes aš jos negaliu pakęsti. Dukros kol kas nejaučia poreikio, nes visada pagaminta, o jei nėra – gelbsti karšti sumuštiniai arba tortilija su priedais. Būna, kad Urtė pavarto vaikiškų receptų knygas ir imasi darbo, o Adelė labai mėgsta lipdyti iš cukrinės masės, visada „padeda“ gaminti gėlytes, figūrėles.

Papasakokite apie savo dukreles ir jų požiūrį į maisto gamybą, apie maisto ruošimą kartu.

Dukros dar pačios nepuola gaminti. Bet jei nori „Beždžionių duonos“, tešlą suminkau (tiksliau, duonkepė, aš tik produktus į ją sudedu), išlydau sviestą ir cukrų su cinamonu sumaišau, dukrų darbas formuoti rutuliukus, volioti juos svieste ir cukruje, sudėti į kepimo formą. Prieš Kalėdas kartu kepame kūčiukus ir meduolius: aš užminkau tešlas, o jos pjausto, formuoja, deda į skardas. Meduolius puošia irgi dukros.

Iš edukologinės pusės maisto gamyba smagus, naudingas ir daug ko mokantis užsiėmimas. Linksmai šnekučiuojantis dar reikia skaičiuoti, rūšiuoti, sekti eiliškumą, sverti, matuoti – tai matematika. Turtėja ir vaiko žodynas: skaitome receptą, sužinome naujų žodžių, aptariame tai, ką matome, girdime, užuodžiame, liečiame, apibūdiname daiktus, mokomės spalvų, susipažįstame su skirtingomis faktūromis: minkšta, lipni, biri. Lavinama smulkioji motorika: vaikai pjausto, plaka, vynioja, pila, maišo, suka, minko, perrenka. Įgyja ir socialinių gebėjimų: atsakomybės, saugumo, švaros, darbo su kitais, dalybų, pasitikėjimo savimi. Mergaitės eksperimentuoja, stebi, kaip keičiasi maistas gamybos procese, svarsto, kas atsitiks, jei…

macaroons, desertas, ukrainieciu desertai

Ką gali gaminti vaikai?

Būna penkiamečių, kurie jau pyragus kepa, tešlą minko! Dvimečiai–trimečiai padedant tėvams gali pasidaryti sumuštinį. Trejų–ketverių mažyliai kepimo formelėmis moka tešloje išspausti sausainiukus. Penkiamečių–šešiamečių galima paprašyti padengti stalą, išpilstyti gėrimą į stiklines, nurinkti indus ir įrankius, šiek tiek mamai padedant paruošti salotas ar šaltibarščius. Septynerių–aštuonerių metų vaikams nesunku gaminti koldūnus, sutarkuoti virtas daržoves, sūrį, į lėkštę sudėlioti dešros, daržovių griežinėlius. Dar vyresni jau galėtų mokytis gaminti ant viryklės.

Suprantama, tėvams baugu, kad nusidegins, bet geriau tegul pradeda daryti prižiūrint ir padedant, nei vieną dieną sugalvos ir darys, kai suaugusiųjų nebus namuose. Ne visi vaikai nori gaminti, bet galima įtraukti į šį procesą: kartu skusti bulves, supjaustyti daržoves, tarkuoti morkas, sulaužyti sausainius, formuoti sausainius ir t. t. Aš už gaminimą kartu su vaikais, jei tik jiems tai įdomu.

receptai, bezdzioniu duona

„Beždžionių duona“

Reikės:

  • 250 ml šilto pieno
  • 85 ml šilto vandens
  • 2 v. š. ištirpinto sviesto
  • 65 g cukraus
  • 7 g pakuotės sausų mielių arba
  • 21 g šviežių
  • 515 g miltų

Apvolioti:

  • ~ pusės puodelio tirpinto sviesto
  • ~1,2 puodelio rudojo cukraus
  • 3 a. š. cinamono

Į dubenį supilti pašildytą pieną, vandenį, tirpintą sviestą, cukrų ir sausas mieles (dedant šviežias, viską pašildyti ant orkaitės, kol ištirps sviestas, tada atvėsinti). Į kitą dubenį suberti persijotus miltus ir druską. Į miltus dalimis supilti skystą mišinį, užminkyti tešlą (ji turi beveik nelipti prie rankų), dar paminkyti šiek tiek ant miltais pabarstyto paviršiaus, suformuoti kamuoliuką, dėti atgal į dubenį ir uždengti rankšluosčiu. Kildinti, kol padvigubės, maždaug 1,5 val.

Galima kviesti į pagalbą vaikus. Iškilusią tešlą išimti iš dubens ir formuoti maždaug teniso kamuoliuko dydžio gabaliukus. Į vieną dubenėlį supilti tirpintą sviestą, kitame sumaišyti rudąjį cukrų su cinamonu. Tešlos gabalėlius po vieną merkti į sviestą ir apvolioti cukraus ir cinamono mišinyje. Dėti į formą. Patariu rinktis neatsegamą, nes kepant sviestas lydosi ir išbėgę riebalai gali pridegti. Prieš kepant pavoliotus gabaliukus uždengti ir palikti kilti maždaug 30–60 min.

Įkaitinti orkaitę iki 180 °C ir šauti paruoštą pyragą. Kepti apie 30 min. Iškepus atvėsinti. Mes nesulaukiame!

tinginio receptas„Tinginys“

Reikės:

  • 1 kg paprastų sausainių
  • 200 g pieno
  • 200 g sviesto
  • 200 g cukraus
  • 2 v. š. kakavos (nesaldžios)

Mama išverda kakavos masę. Pieną, sviestą, cukrų, kakavą dėti į puodą, pavirti, kol ištirps sviestas ir dar kelias minutes. Likusį darbą gali atlikti vaikai: sutrupinti sausainius, suberti priedus, užpilti išvirtą ir šiek tiek atvėsintą kakavos masę, išmaišyti ir formuoti „Tinginį“. Mes sudedame į maišelį ir formuojame dešrą.

Jei patinka, į kakavos masę galima dėti tirpios kavos, o į sausainių masę įberti džiovintų vaisių uogų, riešutų, mažų zefyriukų.

„Tinginio“ masę galima dėti į ledų formeles ir aplieti šokoladu. Šokoladas gerai sustings, jei formeles kelias valandas palaikysite šaldiklyje.

meduoliai, meduoliu receptasMeduoliai

Reikės:

  • 500 g miltų
  • 100 g sviesto
  • 200 g medaus
  • 200 g cukraus
  • 2 kiaušinių
  • 5 g sodos
  • 0,5 a. š. meduolių prieskonių

Glajui:

  • 125 g cukraus pudros
  • Kiaušinio baltymo
  • 0,5 a. š. citrinos sulčių

Mama gamina tešlą. Medus, cukrus ir sviestas šildomi kartu, kol suskystėja. Tada atsargiai suberti sodą. Masę aušinti iki kambario temperatūros, į ją įmušti kiaušinius. Viską suplakti. Paskui berti miltus ir prieskonius. Užminkytą tešlą patariama 24 val. brandinti šaltai, sakoma, tada kepiniai skanesni.

Jeigu vaikai visai maži, mama gali tešlą iškočioti, o vaikai formelėmis spausti meduolius. Jei jau didesni, gali kočioti patys. Kočiojame apie 0,5 cm storio lakštą. Kepame 160 °C orkaitėje, kol švelniai paruduoja.

Glajui sudėti visus ingredientus ir išsukti. Jei reikia, įdėti maistinių dažų. Tirštumas reguliuojamas citrinos sultimis ir cukraus pudra. Sausainius leiskite papuošti vaikams.

torto receptas, snikerso receptasTortas „Baltas snikersas“

Gamina suaugusieji!

Tešlai:

  • 6 kiaušinių
  • 160 g cukraus
  • 70 g aliejaus
  • 50 g karšto vandens
  • 260 g miltų
  • 50 g sezamo sėklų
  • 12 g kepimo miltelių

Atskirti baltymus, trynius išplakti su puse cukraus, supilti vandenį, aliejų. Baltymus išplakti su likusiu cukrumi, sumaišyti abi mases, suberti miltus, kepimo miltelius ir sezamo sėklas, kruopščiai išmaišyti mentele. Kepti 150–160 °C apie 40 min. 22 cm skersmens formoje. Atvėsintą biskvitą padalyti į tris dalis.

Karamelei:

  • 400 g cukraus (galima jo ir nedėti)
  • 400 g grietinėlės (33 proc.)
  • 80 g sviesto
  • 0,5 a. š. druskos
  • 200 g saulėgrąžų
  • 100 g moliūgų sėklų
  • 100 g sezamo sėklų

Cukrų tirpinti keptuvėje, kol paruduos. Tada įmaišyti sviestą ir supilti karštą grietinėlę, įberti druskos. Masę virti iki 108–110 °C. Galima 150 g paruoštos masės palikti tortui papuošti pridėjus želatinos (5 g želatinos/30 g vandens). Į paruoštą masę suberti sėklas (prieš tai jas galima pakepinti).

Kremui:

  • 200 g sviesto
  • 130 g cukraus
  • 600 g maskarponės
  • 1 g vanilės

Kambario temperatūros sviestą išplakti su cukrumi ir vanile, tada sudėti maskarponę ir vidutiniu greičiu plakti, kol cukrus ištirps.

Putėsiams:

  • 300 g baltojo šokolado
  • 300 g grietinėlės (33 proc.)
  • 120 g sviesto
  • 18 g želatinos (1:6 su vandeniu)

Šokoladą ir sviestą ištirpinti mikrobangų krosnelėje, ištirpinti išbrinkusią želatiną ir supilti į šokoladą su sviestu, gerai išmaišyti ir įmaišyti plaktą grietinėlę. Vietoje baltojo šokolado galima naudoti maskarponę, bet reikės dvigubos porcijos.

Kremas aptepti:

  • 300 g sviesto
  • 370 g baltojo šokolado

Išplakti kambario temperatūros sviestą iki baltumo, supilti tirpintą atvėsintą šokoladą, išmaišyti ir aptepti, išlyginti tortą.

Kai visos torto sudedamosios dalys paruoštos, sluoksniuoti: biskvitas, kremas, karamelė su sėklomis, putėsiai, vėl biskvitas, kremas, karamelė su sėklomis, putėsiai, biskvitas.

 

Žanetos Burbulevičienės nuotraukos

2022.06.30

Susijusios temos – skaitykite: kepiniai, torto receptas, tortas Snikersas, meduoliai